Patirtis

Realūs medžioklės vaizdai! Paskutinis šerno kąsnis – stirniukas0

Nuotrauka: iš archyvo

Dėmesio! Realūs medžioklės vaizdai!

Medžiotojo Dariaus Daukso istorija

Vakar vakare žvalgiau šiemet dar nežvalgytą teritoriją, ieškojau selekcinio ožio. Plaukiau per rapsų lauką, kuris lygiavosi su mano pečiais, traukdamas į šnerves saldų medaus kvapą. Paskendęs praeitų medžioklių šiose vietose prisiminimuose, palėta judu pirmyn.

Priėjau vietą, kur pavasarį buvo šlapia ir rapsas gan retas. Už kokių 10 metrų pašoko stirna. Padariusi šuolį aplojo mane – ko čia slankioji? Kadangi ji nebėgo nuo manęs, pagalvojau, turi mažylį. Dar pora lėtų žingsnių ir akys pagavo judesį už kokių 15–20 metrų.

Didelis šernas. Kiaulė, kuilys. Atrodo, kvaila iš tokio atstumo neatskirti. Bandau įžiūrėti plika akimi. Raudonas besileidžiančios saulės diskas tiesiai prieš mane. Matau tik juodulį, kuris kaip vaiduoklis pranyko rapsuose. Stoviu. Klausau. Laukiu. Neišsigando. Gal išlįs. Po kelių minučių sujudėjo rapsai kairėje. Į mane įsmigo dvi šernioko akys. Nejudu. Užuodžiu jo kvapą. Mintys šoka pasiutpolkę.

Dėmesio! Realistiški medžioklės vaizdai.

Per arti, mus skiria 2–3 metrai. Įtarusį kažką, laimingąjį praryja rapsai. Saulutė pasislėpė už horizonto. Dabar galiu įžiūrėti. Nieko, tik toliau linguoja rapsai, judinami nematomo šerno. Tebestovi ir stirna. Žvilgsnį nukreipia tai į mane, tai į judančius rapsus. Tylu. Įtemptas ausis pasiekia čepsėjimo garsas.

Susiję straipsniai

Matau šernioką. Kažką ėda. Turbūt rapsai jiems skanūs. Tylą sudrebina šūvis. Medžioklei valio. Palauksiu, tylu, rapsai nejuda. Dingo ir mane stebėjusi stirna. Žingsnis kitas, nulinguoja, nušnara rapsai. Jiems pasisekė.

Priėjęs prie šernioko akimirką nesuvokiu. Kas per šūvis, kad visus smegenis ir dar kas ką per gerklę išstumtų? Taip, tai buvo tikrai paskutinis jo kąsnis.

Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.