Šaltinis Estijos medžiotojų sąjunga
Estijoje meška ilgą laiką buvo laikoma gyvūnu, kuris gyvena nepastebimai, ir net miškininkai su ja susidurdavo gana retai. Tai neabejotinai vienas iš gamtos apsaugos sėkmės pavyzdžių. Tačiau dabar kyla svarbus klausimas, kaip elgtis toliau.
Gamtos apsaugoje dažnai lengviau įvesti ribojimus nei juos panaikinti. Vis dėlto apsauga neturi veikti viena kryptimi. Būtina išsaugoti šį sėkmės pavyzdį, nes meška yra rūšis, kurios populiacija kasmet auga.
Koks yra normalus skaičius? Didelė lokių šeima užfiksuota viliojimo vietoje
Gausa nuolat didėja
Remiantis įvairiais duomenimis, metinis meškų populiacijos prieaugis siekia apie 10–13 procentų. Pagal Aplinkos agentūros stebėsenos ataskaitą, kai fiksuojamos 112 vados, o vidutinis jauniklių skaičius siekia 2,7, metinis prieaugis sudaro apie 302 meškas. Šiuo metu Estijoje, medžiotojų vertinimu, jau yra apie 1400 meškų.
Pastaraisiais dešimtmečiais padidėjo ir jauniklių skaičius vienoje vadoje. Jei anksčiau dažniau buvo stebimos meškos su vienu ar dviem jaunikliais, dabar vis dažniau matomos patelės su trimis ar net keturiais jaunikliais.
Jei nebus imtasi priemonių meškų gausai reguliuoti, šis sėkmės pavyzdys gali virsti nesėkme. Pasiekti rezultatą yra viena, tačiau jį išlaikyti ir su juo gyventi reikalauja tiek įgūdžių, tiek drąsos priimti sprendimus.
Buveinių ir maisto ištekliai yra riboti
Meškoms, kaip ir visoms kitoms rūšims, tinkamų buveinių talpa yra ribota, taip pat ir maisto bazė.
Be gamtos talpos egzistuoja ir gana aiškios socialinės bei ekonominės tolerancijos ribos. Nė vienas tėvas nenori, kad jo vaiko kelias į mokyklą susikirstų su meškos patelės ir jos jauniklių keliu. Taip pat ūkininkai nenori patirti nuostolių, viršijančių priimtiną ribą. Tai suprasti neturėtų būti sunku. Tačiau būtina ir drąsa užtikrinti šio gamtos apsaugos sėkmės pavyzdžio tęstinumą.
Galime prarasti tai, ką pasiekėme
Estai šimtmečius gyveno kartu su meškomis ir kitais stambiais plėšrūnais. Šios žinios ir įgūdžiai yra giliai įsišakniję. Nereikia ieškoti atsakymų Briuselyje ar kitose Europos šalyse, kur meškos buvo išnaikintos ir kur trūksta sugyvenimo patirties.
Pagalbos nebus ir kreipiantis į teismus, kurie orientuojasi į teisės aktus, tačiau dažnai neturi praktinio supratimo ir atsakomybės už tai, kas gali nutikti.
Medžiotojai pabrėžia, kad negalima savo neveiklumu ir sprendimų stoka prarasti to, kas jau yra pasiekta.
Šiame kontekste būtina aiškiai įvardyti, kad medžioklė išlieka vieninteliu realiu ir veiksmingu būdu reguliuoti stambiųjų plėšrūnų gausą. Tik atsakingai vykdomas populiacijos reguliavimas leidžia išlaikyti pusiausvyrą tarp gamtos apsaugos tikslų ir žmogaus ekonominių interesų, mažinti žalą žemės ūkiui bei užtikrinti saugumą tiek gamtos teritorijų lankytojams, tiek miške dirbantiems žmonėms.
8 lokiai vienoje vietoje, bebras prieš vilkų gaują ir miško mūšiai. Miško naujienos“ #6
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
