Juodoji mamba – viena nuodingiausių pasaulio gyvačių. Po įkandimo laiku nesuleidus priešnuodžių, širdis gali sustoti greičiau nei per 20 minučių – žmogus spėtų nebent padiktuoti testamentą. Tačiau brakonieriams Pietų Afrikos Respublikoje pavojų kelia ir kitos Juodosios mambos – pirmasis pasaulyje saugūnų būrys, sudarytas vien iš moterų.
Jį 2013 metais Pietų Afrikoje įkūrė gamtosaugos specialistas ir pelno nesiekiančios organizacijos Transfrontier Africa steigėjas Craigas Spenceris. Pagrindinė būrio misija – Didžiojo Krugerio nacionalinio parko rezervatuose saugoti nykstančius raganosius ir kitus laukinius gyvūnus. Šios juodosios mambos nėra ginkluotos. Svarbiausi jų ginklai – maskuotė, gebėjimas judėti nepastebimai ir puikus vietovės išmanymas.
Įspūdingi rezultatai
Nors mambos nė karto neiššovė, jų veikla davė apčiuopiamų rezultatų – nesmurtinė taktika padėjo gerokai sumažinti brakonieriavimą. Per pirmuosius dešimt metų Balulės rezervato patruliuojamoje teritorijoje užfiksuota daugiau nei 89 proc. mažiau incidentų, o su raganosiais susijusių atvejų sumažėjo beveik 62 procentais. Pastaraisiais metais Balulės rezervate dėl brakonierių nebuvo prarastas nė vienas raganosis – tai įspūdingas pasiekimas. Maždaug 20 000 hektarų teritorija yra viena turtingiausių pasaulyje megafaunos, arba stambiųjų gyvūnų, buveinių.
Maždaug 32–36 gerai parengtos moterys kasdien pėsčiomis įveikia apie 20 kilometrų, tikrina teritoriją juosiančias tvoras, ieško spąstų ir stebi gyvūnų girdyklas. Jos surado ir sunaikino tūkstančius vielinių spąstų bei kilpų, taip pat likvidavo ne vieną nelegalią brakonierių stovyklą. Įprastas darbo grafikas – 21 tarnybos diena ir dešimt poilsio dienų namuose.
Norinčiųjų daug, atranka griežta
Tradicinėse Pietų Afrikos kaimo bendruomenėse gamtos apsauga ir patruliavimas ilgą laiką buvo laikomi išskirtinai vyrų darbu. Tokia padėtis susiklostė ne tik Afrikoje. Daugelyje pasaulio laukinės gamtos apsaugos iniciatyvų dominuoja vyrai – skaičiuojama, kad moterys sudaro tik 3–11 proc. visų pasaulio saugūnų.
Daugelis netikėjo, kad moterys sugebės ištverti sunkias ir pavojingas sąlygas krūmynuose, tačiau Juodosios mambos sugriovė šį stereotipą. Patekti į būrį nėra lengva – kandidatės turi įveikti griežtą atranką ir pasirengimą. Regione, kuriame moterų nedarbo lygis labai aukštas, norinčiųjų prisijungti prie būrio netrūksta. Vos atsiradus laisvų vietų, paraiškas pateikia šimtai moterų, nes siūlomas stabilus atlyginimas, viršijantis vietos vidurkį.
Visos darbuotojos priimamos tik iš aplinkinių, istoriškai nepalankioje padėtyje buvusių vietos bendruomenių prie rezervato ribų. Kandidatės dalyvauja intensyvioje šešių savaičių sukarintoje mokymo programoje. Jos atlieka fizinės ištvermės testus, įveikia kliūčių ruožus, mokosi naudotis radijo ryšiu, navigacijos ir išgyvenimo įgūdžių, maskuotis bei susilieti su aplinka. Taip pat mokosi skaityti pėdsakus, atpažinti ir sekti tiek gyvūnus, tiek žmones.
Gerai aprūpintos, tačiau be šaunamųjų ginklų
Juodosios mambos vilki karines lauko uniformas, padedančias susilieti su Afrikos krūmynų aplinka ir likti nepastebėtoms tiek brakonierių, tiek pavojingų gyvūnų. Jos avi taktinius batus, pritaikytus kasdieniams maždaug 20 kilometrų žygiams akmenuotu, dygliuotais augalais apaugusiu reljefu. Skrybėlės saugo nuo kaitrios saulės ilgomis patruliavimo valandomis.
Vienintelė jų ginkluotė – pipirinių dujų balionėliai, antrankiai ir peiliai. Be to, jos turi žiūronus ir GPS įrenginius. Kuprinėse įrengtos specialios vandens sistemos, leidžiančios atsigerti nenusiimant kuprinės nuo pečių.
Saugūnės nešasi ir pirmosios pagalbos rinkinius su tvarsčiais, antiseptikais bei svarbiausiomis priemonėmis, reikalingomis susižeidus, įkandus vabzdžiui ar gyvatei, kol atvyks medicinos pagalba. Kiekviena grupė turi koduoto ryšio radijo stoteles, kuriomis nuolat palaiko ryšį su rezervato operacijų centru ir ginkluotais greitojo reagavimo būriais.
Nors mambos dažniausiai patruliuoja pėsčiomis, jos naudojasi ir specialiai pritaikytais visureigiais 4×4. Šios transporto priemonės leidžia greitai pasiekti atokias vietas, pakeisti patruliuojančias grupes ir važiuojant tikrinti teritoriją juosiančias tvoras.
Kaip Juodosios mambos elgiasi sutikusios dramblį, liūtą ar nuodingą gyvatę ir ką daro pastebėjusios ginkluotus brakonierius? Kodėl jų darbas neapsiriboja patruliavimu ir kaip jos pelnė vietos bendruomenių pasitikėjimą?
Apie tai ir jų pavyzdžio įkvėptus moterų būrius kitose Afrikos šalyse skaitykite naujausiame žurnalo Medžioklė numeryje.
Vilkų limitas paskelbtas. Mokslininkų duomenys atskleidžia, ar Lietuvoje vilkai medžiojami teisingai
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
