Patirtis

Pastogė, vanduo, ugnis ir maistas0

Nuotrauka: unsplash.com

Kai kuriems žmonėms išgyvenimo žygiai yra pomėgis – praktikuodamas tokį gyvenimo būdą žmogus pabėga nuo civilizacijos ir meta sau iššūkį patirdamas visišką diskomfortą, pavyzdžiui, praleidžia savaitę miške, išgyvendamas iš nedidelių atsargų ir to, ką randa gamtoje, miegodamas po atviru dangumi, kęsdamas šaltį, sniegą, lietų, uodus, karštį – kaip kurį sezoną.

Išgyvenimo žygiai gali būti ne tik pomėgis – pasaulyje yra daug išgyvenimu paremtų profesijų, pavyzdžiui, reindžeriai ar medžioklės sudėtingose vietovėse vadovai. Norvegų medžiotojas Kristofferis Clausenas taip praleido ištisus metus, įrodydamas, kad įmanoma išgyventi iš to, ką siūlo gamta. Be to, medžiotojai tokį išbandymą gali priimti visiškai teisėtai, nes sugeba gyventi miške ir turi teisę medžioti. Aišku, praleisti metus miške ir gyventi iš gamtos yra šiek tiek, švelniai tariant, ekstremalu, bet kai kuriems medžiotojams toks iššūkis galėtų būti įkandamas.

Lietuvoje, nebent kas nors iš tiesų meta iššūkį gamtai, palyginti su ekstremalesniais pasaulio kraštais, itin sunkių sąlygų nėra – mūsų plėšrūnai greičiau stengsis miške žmogaus išvengti, o naktį termometro stulpelis staiga nenukris iki –40 laipsnių. Taip pat pas mus nėra ir tokių senų miškų, iš kurių išeiti reikėtų savaitės, praktiškai visur yra telefono ryšys, nėra ir kalnų, kuriuose išgyventi prireiktų ypatingų žinių. Šia prasme gyvename labai draugiškoje aplinkoje, nebent patys padarome kokią kvailystę. Šio numerio tema – išgyvenimas, bet per daug nesigilinsime į šio gyvenimo būdo subtilybes, o kalbėsime apie svarbiausius saugos aspektus medžioklėje bei žinias, kurias galima pritaikyti praktiškai.

Kuprinės medžioklei ir poilsiui

Visada pranešk, kur vyksti

Kalbant šia tema į galvą ateina filmas 127 valandos – pasakojimas apie vieną alpinistą, kuris išvyko į savo nuotykį nieko neinformuodamas. Jo ranką prispaudė uolos luitas ir jam pačiam teko ją amputuoti, kad išgyventų ir grįžtų į civilizaciją. Beje, ši istorija paremta tikru įvykiu. Taigi, kalbant apie elementarius medžioklės reikalavimus – visada kam nors praneškite, kur vykstate, kiek planuojate ten būti, ar turėsite ryšį, galėtumėte net nubraižyti medžioklės vietą ir maršrutą. Tai galėtų būti atsakingasis medžiotojų būrelio asmuo, bet pasibaigus medžioklei jam paprastai nepranešama, todėl jis negalėtų nustatyti, kad įvyko kokia nelaimė – bent gali nurodyti, kurioje vietoje vyko medžioklė.

Taigi patariame pranešti ir kam nors iš artimųjų – žmonai, draugui, tėvui, mamai, kaimynui ir t. t., palikti atsakingojo medžiotojų būrelio asmens kontaktus. Tokiu asmeniu verčiau pasirinkti ką nors, kas krizinėje situacijoje nepultų į paniką ir žinotų, kaip elgtis. Jeigu, pavyzdžiui, medžiotojas laiku negrįžta iš medžioklės ir jam prisiskambinti negalima, pirmiausia reikia bandyti susisiekti su kolektyvo nariais ir nustatyti situaciją, o tik po to pranešti gelbėtojams. Ypač svarbu pasakyti, kur ir kuriam laikui išvykstate, kai turite kokių sveikatos problemų. Tą patį reikėtų daryti ir einant į žygį, pikniką ir pan. Visada praneškite kam nors, kur vykstate!

Pirštinės – svarbios

Nors kai kurie mano, kad pirštinių „tikri vyrai“ nemūvi, vis dėlto patyrę stovyklautojai žino, kad jos labai svarbios. Pirštinės apsaugo nuo galimų sužeidimų kertant šakas, kapojant malkas ir pan. Miške būnant ilgiau, susižeidus gali kilti uždegimas, ekstremaliose situacijose galima netekti piršto ar net blogiau.

Prieglobstis

Pasiklydus miške – ne tik Rusijoje ar Aliaskoje, bet ir Lietuvoje – svarbi pastogė, vanduo, ugnis ir maistas. Prioritetai priklauso nuo sąlygų ir situacijos. Jeigu permirkote, lyja, pučia vėjas, bet neturite antro aprangos komplekto, tada pastogė yra vienas svarbiausių išgyvenimo aspektų. Tokią pastogę galima pasistatyti ir iš šakų, bet kitą kartą reikia elgtis greitai – tada labai praverčia speciali 3 × 3 m palapinė, kuri primena neperšlampamą pončo tipo apsiaustą. Jeigu permirkote ir sušalote, tokią palapinę pastatysite greičiau nei bandydami suręsti prieglobstį iš šakų.

Kita problema – užkurti laužą, kuris gali būti labai svarbus. Pasistačius pastogę ir užkūrus laužą patariama nusirengti visus šlapius drabužius ir juos prie laužo išdžiovinti. Jeigu turite antrą aprangos komplektą ir toliau eiti neįmanoma, telieka greitai persirengti ir įsirengti stovyklą. Susišildykite, išgerkite ko nors šilto ar pavalgykite. Ekstremaliomis sąlygomis, turint pastogę ir sausų drabužių, galima išgyventi.

Lietuvoje paprastai rasti vandens nesunku, nebent itin sausą vasarą. Tačiau rastas vandens šaltinis nėra garantas, kad vandenį galima gerti. Populiariausios vandens sistemos – 1,5 litro talpos, kurias galima pasiimti į žygį ar medžioklę. Ką daryti vandeniui pasibaigus? Filtruoti. Yra trys vandens filtravimo metodai. Pirmas – pašalinti iš jo šiukšles, drumzles, smėlį. Tai padaryti lengva specialiu sieteliu ar net šaliku.

Vis dėlto tai nereiškia, kad vandenį galima gerti, nes jame yra bakterijų. Norint pašalinti ir jas, galima naudoti specialius UV filtrus, tačiau gamintojai nurodo, kad šie filtrai pašalina iki 99,9 % bakterijų, tad lieka maža galimybė, kad kokia nors nuožmi bakterija įveiks visas kliūtis. Rekomenduojama pašalinus šiukšles vandenį užvirti – tai efektyviausia priemonė savo sveikatai apsaugoti. Dar vienas niuansas, į kurį atkreipia dėmesį patyrę gamtos draugai – niekada negerkite iš indo, kuriuo vandenį sėmėte, nes ant jo gali būti likę bakterijų.

Galima pasemti ir puodu, o vandenį gerti iš švaraus puodo. Štai dar vienas būdas, kurį demonstruoja latvių tinklaraštininkas Janis Vytuolas savo feisbuko puslapyje (facebook.com/janis.willow). Jo metodas – ne iš lengvųjų, bet rezultatas garantuotas. Iš beržo medienos reikia pasigaminti dangtį, išskaptuoti jame skylę ir sandariai uždėti ant puodo, praktiškai įkišti į jį. Tada per skylę pasemti vandens. Jam užvirus į puodelį gausiai pridėti įvairių miško gėrybių (pvz., kadagio uogų, pušų šakelių) ir apverstą uždėti ant skylės. Belieka laukti, kol kondensatas ims bėgti ant dangčio, ir šį vandenį gerti žolės stiebeliu.

Tai tikrai ne greitas sprendimas, o ištisas procesas, bet jis gali praversti, jeigu turite visus reikiamus instrumentus. Trečias vandens filtravimo būdas – cheminis: iš vandens išvalomos nepageidaujamos dalelės, tačiau Lietuvos sąlygomis tokio metodo iš principo net ir nereikia.

Karštu oru ir patiriant fizinį krūvį kūnas netenka ne tik vandens, bet ir elektrolitų, o tai gali sukelti nemalonių pasekmių. Taigi į savo vandens atsargas galima įmaišyti specialių miltelių, skirtų sportininkams, taip iš anksto pasirūpinant sveikatos problemomis karštu oru.

Nuotrauka: iš archyvo

Ugnis

Šiluma gali išgelbėti gyvybę. Kad užkurtumėte laužą miške net lyjant, turite būti iš anksto pasiruošęs. Turite turėti kad ir elementarų titnagą, degtukų, žiebtuvėlį ar visus tris. Titnagas žiežirbą įskels net ir drėgnas, todėl jis gali praversti bet kokiomis sąlygomis. Degtukus ar žiebtuvėlį, jeigu jie nėra skirti naudoti drėgnomis sąlygomis, reikėtų įsidėti į neperšlampamą dėklą. Jeigu kišenėje turite degtukų ar žiebtuvėlį, bet ankstų pavasarį sugebėjote įkristi į griovį ar apsiversti su valtimi, žiebtuvėlis ir degtukai gali permirkti. Taip pat reikėtų vengti situacijų, kurios dažnai nutinka filmų veikėjams, kai pasiimtoje degtukų dėžutėje tėra keli degtukai. Na, o titnagą reikia mokėti naudoti – tai geriau išmokti iš anksto. Be to, reikėtų pasiimti ir tinkamų prakurų.

Aišku, jų galima rasti miške, pavyzdžiui, beržo tošies, bet specialūs prakurai ar paprasta žvakelė leis užkurti laužą net tada, kai malkos nesausos. Specialiai apdorotų skalelių ugniai įkurti galima rasti parduotuvėse. Jos nugrandomos peiliu ir tada galima uždegti, net ir drėgnas. Žvakės parafinas irgi tinka kaip geras prakuras, bet žvakė turi būti sausa – tada ji degs geriau. YouTube galima rasti daugybę pamokėlių, kaip su drėgnomis malkomis užkurti laužą. Geriau tokius įgūdžius įgyti laiku, prieš leidžiantis į ekstremalų nuotykį.

Maistas

Valgyti svarbu, kad gautume energijos, tuo metu pailsėtume, o apėmus niūriai nuotaikai – pasijaustume kiek geriau. Be maisto galima išbūti ilgiau nei be vandens, bet kai kuriose situacijose tai bus svarbi išgyvenimo dalis. Jeigu planuojate ilgesnį žygį ar ekstremalesnę medžioklę, į kuprinę galite įsidėti kokią skardinę konservų (jų tikrai turi kone kiekvienas medžiotojas). Aišku, galima nusipirkti kokį specialų miške gaminamą valgį, bet konservai – paprasčiausias sprendimas. Be to, tuščią skardinę galima įvairiai panaudoti, kad ir vandeniui semti. Iš jos geriau negerti – juk galima įsipjauti. Galite pasiimti ir džiovintos mėsos kaip užkandį – ji lengva ir neužima daug vietos.

Rekomenduojama geriau pasiimti energinių batonėlių, bet ne šokoladinių, o su riešutais, džiovintais vaisiais ar kukurūzais. Šokoladas suteikia energijos labai trumpai, o tai ekstremaliomis sąlygomis nebus geriausias sprendimas. Galima tiesiog pasiimti riešutų, geriausia riebių, pavyzdžiui, migdolų, arba džiovintų vaisių. Jeigu norisi kavos, galima pasiimti pupelių ir jas graužti, kai nėra galimybės kavos išsivirti.

Užkandžiai gali praversti tolimesniame žygyje ar situacijose, kai atrodo, jog pasiklydai ir tuoj apims panika. Tada reikia sustoti, kiek pailsėti, ko nors užkąsti, ir panika greičiausiai praeis, galėsite vėl galvoti logiškai. Ką nors valgoma būtina turėti žiemą ar planuojant didelį fizinį krūvį – gali staigiai nukristi cukraus lygis, o tada reikės ilgesnės pertraukos atsigauti. Atsargų reikia pasiimti kiek daugiau nei vienai dienai, nes ekstremaliomis sąlygomis vietoj kelių valandų miške gali tekti praleisti ir parą.

Virvė

Tai dar vienas naudingas, plačiai pritaikomas daiktas ne tik žygyje, bet ir medžioklėje. Specialistai rekomenduoja parašiutinę virvę (angl. paracord). Pavyzdžiui, 555 paracord išlaiko 550 kg, ir ši virvė yra populiariausia. Paprastai galima įsigyti įvairaus ilgio – nuo 15 iki 30 metrų. Virvė padės statant prieglobstį, o jos viduje yra pluoštų, kuriuos galima panaudoti prakurams ir kaip žvejybinį valą. Taip pat virve galima ką nors ištraukti, pririšti, sutvirtinti įtvarą. Galima įsigyti ir daugiafunkcių išgyvenimo apyrankių.

Vaistinėlė

Patarčiau geriau ne pirkti vaistinėlės komplektą, kuris kainuos brangiai, o susikomplektuoti savo, įsidedant pačiam svarbių daiktų. Be svarbiausių pagrindinių daiktų – pleistrų, dezinfekcinių priemonių, binto, raiščių, žirklių, paprasčiausio angliuko ir vaistų nuo skausmo – į vaistinėlę reikia įsidėti konkrečių priemonių sau, pavyzdžiui, dozę insulino ar vaistų nuo širdies ligų. Jeigu vaistinėlę perkate parduotuvėje, užmeskite akį į jos galiojimo laiką. Taip pat vaistinėlei visada galima rasti kokį tinkamą krepšelį, nebūtina pirkti specialių dėžučių.

Kaip orientuotis?

Lietuvoje retai kur neveiks GPS, bet pasaulyje yra vietų, kur ja negalima pasikliauti, todėl geriausiai veiks elementarus kompasas ir žemėlapis. Tikras kompasas, ne telefoninis. Vis dėlto prieš išvyką geriausia būtų iš kokio profesionalo išmokti orientuotis naudojant žemėlapį ir kompasą, nes ir tam reikia specifinių žinių.

Peilis

Geras peilis yra patogus peilis. Tinka ir medžioklinis, bet yra specialių, kuriais galima kirsti krūmus, šakas ir net įkalti į žemę kuolą. Tam naudojami specialūs Bushcraft peiliai, skirti ekstremalioms sąlygoms. Taip pat rekomenduojama kitą peilį naudoti, pavyzdžiui, maistui pjaustyti, kad nesulauktumėte įvairių nemalonių pasekmių. Savaime suprantama, nereikėtų dirti lapės ir paskui tuo pačiu peiliu pjaustyti dešrelių. Miške gali praversti ir sulenkiamas pjūklelis, bet dėl jo padidėja nešamas svoris, todėl peilis – universaliausias įrankis.

Kaip pasirinkti stovyklavietę?

Tai sudėtingas klausimas, kurio atsakymas – viskas priklauso nuo aplinkybių. Jeigu įmanoma, stovyklavietėje turėtų būti bent du medžiai, tarp kurių būtų galima pastatyti palapinę. Viskas priklauso ir nuo aplinkos, ir to, per kiek laiko reikia pastatyti palapinę. Svarbu, kad tai nebūtų drėgna vieta, taigi stovyklai netinka pelkė, reikia stengtis rasti aukštesnę vietą. Reikia pasirinkti sausą vietą ir tokią, kad nereikėtų toli eiti malkų ir būtų lengva orientuotis.

Išorinė baterija

Paprastai visas ryšys dingsta išsikrovus telefonui, todėl vienas privalomas dalykas kuprinėje ne tik einant į žygį, bet ir medžioklėje yra išorinė baterija. Būna visko, tad geriau ją turėti. Kitą kartą užtenka įkrauti iki 10 proc., kad galėtum paskambinti ir pasakyti, jog vėluosi. Geriausia, aišku, prieš išvyką telefoną įkrauti, bet galima ir pasiimti 10 000 mAh išorinę bateriją, kurios užteks daugybei krovimų. Norint apsidrausti, galima įsigyti atsparią smūgiams ir drėgmei, o paprastą tiesiog įdėti į neperšlampamą talpą. Saulės baterijos Lietuvoje netinka (apie tai jau esame rašę), ypač žiemą iš jų nėra jokios naudos.

Dokumentai ir pinigai

Medžiotojui svarbu turėti dokumentus, ypač nešiojantis ginklą. Neperšlampamame dokumentų maišelyje svarbu turėti įsidėjus ir šiek tiek pinigų. Jeigu pasiklysti ir randi autobusų stotelę, geriau galėti nusipirkti bilietą, o ne stengtis paaiškinti autobuso vairuotojui, kad jau tris dienas klaidžioji miške. Užteks kad ir 20 eurų. Jeigu laukti pagalbos tenka ilgai, gali pernakvoti kokiame motelyje.

Išvados

Visa tai – pagrindų pagrindas prieš einant į nuotykį gamtoje.

Palapinė, virvė, peilis, šiek tiek vandens ir maisto. Visa kita jau komfortas – antra apranga, antri batai. Sausa apranga neperšlampamoje kuprinėje – labai svarbu, antraip nėra jokios prasmės žygiuoti. Svarbus ir klausimas – kiek nori ir gali neštis. Norint geriau pažinti išgyvenimo nuotykius, ekipuotės netrūksta – beveik visoms gyvenimo reikmėms. Bet kuo lengvesnė ir profesionalesnė ekipuotė, tuo ji brangesnė. Paprastiems mėgėjams ekipuotės svorio gramais skaičiuoti nereikia.

Norint visiškai apsidrausti, galima pasiimti žibintuvėlį, su kuriuo galima ne tik matyti tamsoje, bet ir signalizuoti, taip pat švilpuką. Girdėta atvejų, kai medžiotojas iškrinta iš bokštelio, susilaužo ranką ar koją ir negali pasiekti telefono – jis nukrito per toli ar liko bokštelyje, todėl švilpukas kišenėje ir žibintas tokioje situacijoje gali net išgelbėti.

Vis dėlto svarbiausia – nepervertinti savo jėgų, nes norint išgyventi laukinėje gamtoje reikia specifinių žinių ir neretai treniruočių. Gebėjimas pasistatyti prieglobstį ir užkurti laužą gali praversti ir kasdienėse, ne tik neeilinėse situacijose.

Svarbu prisiminti!

Skambinant gelbėtojams pirmiausia reikia pasakyti, kur esi – jeigu prarastum sąmonę ar nutrūktų ryšys, tada bent kažkas žinos buvimo vietą. Tada galima pasakyti, kiek žmonių pateko į nelaimę ir kas nutiko. Svarbiausia pranešti, kur esi.

Pagalvok apie šunį

!

Susiję straipsniai

Jeigu žygyje ir medžioklėje kartu yra šuo, reikia pagalvoti ir apie jo sveikatą. Šuniui vanduo dar svarbesnis, todėl, jeigu karšta vasara ir grioviuose nėra vandens, reikia jo turėti automobilyje. Vanduo pravers ir urviniams šunims, kuriems po medžioklės būtina švariu vandeniu praplauti akis. Taip pat reikia pasiimti pirmosios pagalbos priemonių, jeigu šuniui nutiktų kokia nelaimė. Apie šuns vaistinėlės turinį geriau pasitarti su veterinaru.

PRENUMERUOKITE Žurnalą kovo 1 d. iki 2023 metų pabaigos!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.