Karantinas, atostogos, vasara, po kurios ateis ruduo su varovų sezonu… Dabar pats laikas imtis šuns dresūros.
Daug medžiotojų, planuodami įsigyti naują šunį, stengiasi mažylį imti žiemos pabaigoje ar pavasarį. Vasarą jaunasis kompanionas bus pakankamai paaugęs ir išmokęs paklusnumo bei bendradarbiauti su savo žmogumi, kad galėtų pradėti medžioklės dresūrą.
Vienas svarbiausių įgūdžių – gebėti pagal kraujo pėdsakus rasti sužeistą ar sumedžiotą gyvūną. Mokymo pradžioje šeimininkas gali pats sukurti dirbtinius kraujo pėdsakus, lašindamas sumedžioto gyvūno kraujo iš buteliuko ir traukdamas virvele šerno koją ar ausį.
Šuniukai mokosi labai greitai. Daugumai medžioklinių veislių būdingas intelektas, gebėjimas savarankiškai priimti sprendimus ir ieškoti optimalaus sprendimo. Dėl šių priežasčių net 3–4 mėnesių šuniukas greitai supras, kad šalia kraujo pėdsakų eina žmogaus pėdsakai, ir susitelks į juos, nes jie jam atrodo svarbūs. Jis tiesiog dar nežino, kad kraujo pėdsakai reiškia laimikį, o nuo žmogaus priklauso jo išgyvenimas…
Kad šuniukas sektų ne šeimininko, o kraujo pėdsakus, jau į trečią ar ketvirtą treniruotę reikia pasikviesti kitą žmogų, kuris padėtų treniruoti šunį, kraujo pėdsakus įrengdamas vietoj šeimininko.
Kaip pažymėti maršrutą, kad nesugriautumėte šuns darbo pašaliniais kvapais ar daiktais, ir parodyti jo palydovui reikiamą kryptį, kad šis galėtų koreguoti ir kontroliuoti šuns darbą? Galite naudoti bekvapius maistinius dažus balionėlyje ar kokią kitą medžiagą, kuria pažymėtumėte rodykles ant medžių ar takų. Tačiau yra vienas daug patogesnis, prieinamesnis ir paprastesnis būdas – skalbinių segtukai.
Principas labai paprastas: kiekvieną posūkį reikia pažymėti ant medžio šakos ar krūmo įsegtu segtuku – jo auselės tegul rodo kryptį.
Kaip pritvirtinti skalbinių segtukus prie šakos, pažymint kraujo pėdsakų posūkius? Segtuko auselės į kairę – kraujo pėdsakas eina į kairę, auselės į dešinę – pėdsakas irgi į dešinę. Jeigu trasa tęsiasi tiesiai, segtuką pritvirtinkite prie medžio auselėmis aukštyn. Patogu, kad segtuką galima pritvirtinti reikiama kryptimi. Svarbiausia, kad kraujo pėdsakas pasisuktų ten, kur pritvirtintas segtukas. Tada šuns palydovas gali orientuotis pagal tokius ženklus, koreguodamas šuns darbą ir liepdamas tiksliai išeiti visus vingius.
Tokios treniruotės, kur žmogus žino kraujo pėdsakų maršrutą ir gali koreguoti šunį, leidžia pasiekti kelis tikslus. Pirma, tai išmoko šunį neskubėti ir patikrinti kiekvieną kraujo lašą, ieškoti gyvūno kvapo ant žemės, sekti visus vingius, o ne lakstyti kaip pasitaiko, pametant pėdsaką prie kiekvieno posūkio. Antra, tai priverčia šunį galvoti, kad žmogus žino viską, o jeigu žmogus liepia ieškoti, vadinasi, juo verta ir reikia pasitikėti. Trečia, tokios treniruotės stiprina šuns ir medžiotojo kontaktą bei moko žmogų suprasti savo šuns elgesį, ženklus, kuriuos jis rodo dirbdamas. Apskritai tai duoda puikų rezultatą!
Taip pat darbui verta įsigyti specialias petnešas per krūtinę, kurias naudosite kiekvienoje treniruotėje ir paskui – realioje medžioklėje. Tokios petnešos, kitaip nei įprasti antkakliai, netrukdo šuniui kvėpuoti ir uosti. Nuolat uždedant juos šuniui prieš pat kraujo pėdsakų treniruotę, jam susiformuos įprotis – iš karto nusiteiks darbui.
Tarp kitko, kraujo pėdsakų treniruotėje būtina naudoti 10–15 metrų ilgio pavadį.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!
