Vaizdo įrašą atsiuntė vienas iš mūsų žurnalo skaitytojų, prie savo namų pastebėjęs itin saugią šernų bandą, kuri nebijo nei automobilių, nei žmonių. Žiemą medžiotojai ir kaimo gyventojai šeria žvėris ir paukščius, tarp jų ir kurapkas. Pasirodo, paukščių lesyklas atšiauriomis žiemos sąlygomis užsuka ir kiti gyvūnai, ieškantys maisto.
Šerno valgiaraštis
Būtų galima sakyti: „Nėra ko stebėtis, kad šernų populiacija padidėjo! Jie juk tokie veislūs žvėrys!“ Kiekviena šernė kas pavasarį išleidžia į pasaulį penkis šešis, kai kurios net nuo aštuonių iki dvylikos (retai kuri tik du, tris ar keturis) šerniukų. Taip, tačiau kartą suteikusi šiems gyvūnams tokį didelį veislumą, gamta dabar numatė ir didelį mirštamumą. Juk negalima leisti pasauliui aptekti šernais! Didžiausias šių gyvūnų mažėjimas paprastai būna žiemą, tiksliau, žiemos pabaigoje.
Žiemą – rimtą žiemą! – šernai greitai suvartoja energijos rezervus, sukauptus vasarą ir rudenį (intensyvaus penėjimosi laiku), pilnomis burnomis ėsdami ir žaliąją, virš žemės esančią augalų dalį, ir tai, kas randama po žeme, ir vaisius bei sėklas, ypač giles, lazdyno riešutus, ir nedidelius stuburinius, ir praktiškai visus bestuburių faunos atstovus. Šiltuoju sezonu suaugę Lietuvos šernai paprastai sugeba sukaupti bent 10–15 kilogramų riebalų. Sunkiausi jie būna rudens pradžioje, o lengviausi – žiemos pabaigoje, pavasario pradžioje, kai energijos atsargos maksimaliai suvartotos. Toliau
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
