Patirtis

Naujas gyvūnų evoliucijos posūkis, sukeltas žmonių noro darytis asmenukes0

Nuotrauka: iš archyvo

Jei žmonėms dar trūksta priežasčių susilaikyti nuo noro šerti laukinius gyvūnus, kad vėliau su jais nusifotografuotų, tai bus dar viena – toks elgesys gali masiškai keisti rūšies raidos eigą, versdamas laikytis agresyviai.

Jau dabar daugelyje vietų pasaulyje netrūksta to įrodymų: „draugiški“ turistų šerti lokiai, kuriuos vėliau reikia likviduoti; gyvūnai, maitinami saldumynais, kurie jiems yra kenksmingi; be to, maitinimo vietos tampa įvairių ligų židiniais. Nepaisant ekspertų aiškinimų ir maldavimų, žmonės ir toliau šeria laukinius gyvūnus.

Puikus pavyzdys yra Dublino pakraštyje įsikūręs Fenikso parkas, kur maitinasi daugiau nei 600 danielių. Anksčiau jie laikėsi atokiau nuo žmonių, bet šiuo metu viskas pasikeitę, kai kasmet parką aplanko keli milijonai žmonių ir daugelis jų bando gyvūnus pašerti. Todėl Dublino universiteto atstovai atliko tyrimą, siekdami išsiaiškinti, kaip keičiasi primaitinamų gyvūnų elgsena.

Tyrimo metu danieliai buvo nedideliame, septynių kvadratinių kilometrų plote, kur jie buvo intensyviai stebimi ir pažymėti. Kasdien gyvūnus apžiūrėdavo parko lankytojai, daugelis juos šėrė morkomis ir sausainiais. Vienas įdomiausių klausimų: ar skirtingos gyvūno charakterio savybės daro įtaką jo norui ėsti žmogaus pasiūlytą maistą?

Ar tokio elgesio gali išmokti bet kuris rūšies atstovas, ar kažkurie iš jų yra į tai linkę? Jei taip, ar šie individai įgyja kokių nors evoliucinių pranašumų? Pasirodo, ne visi danieliai elgiasi vienodai. Ketvirtadalį gyvūnų mokslininkai įvardijo nuosekliais prašinėtojais, kurie rodė iniciatyvą ir maisto iš žmonių prašinėjo daug dažniau. Didesnė dalis, arba beveik 70 proc. individų, skanėstų prašinėdavo tik retkarčiais. Likusieji maisto pas žmones eidavo itin retai.

Susiję straipsniai

Norint suprasti, ar tokia elgsena suteikia pranašumo veisiantis, buvo tiriamas jauniklių svoris. Jau anksčiau išaiškinta, kad didesnio svorio jaunikliai turi daugiau galimybių išgyventi. Išties, tyrimas atskleidė, kad mieliau iš žmonių maisto imančios patelės veda 300–500 g sunkesnius jauniklius.

Toks reiškinys gali pagausinti gyvūnų, turinčių genetinį polinkį ieškoti maisto pas žmones.

Nepavyko prenumeruoti metams? Prenumeruokite nuo vasario 2 d. iki metų pabaigos!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.