Patirtis

Nekokybiškos jaunuolynų tvoros – mirtini spąstai gyvūnams0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai reikalauja ąžuolų jaunuolynus aptverti, siekiant apsaugoti juos nuo gyvūnų žalos. Vis dėlto ne visur šios tvoros įrengiamos tinkamai, ne visur naudojamos kokybiškos medžiagos, todėl dažnai kanopiniai, daugiausia elniniai, įsipina į tvoras ir nugaišta siaubingose kančiose. Miško darbuotojai ir medžiotojai gana dažnai susiduria su tokiomis situacijomis.

Padarytose nuotraukose matoma dar gyvų ar jau nugaišusių gyvūnų, pusiau suėstų ar supuvusių gaišenų. Kartais prie sugriuvusios tvoros ar joje randama tik kaulų ir ragų su kaukolėmis. Kaip dažnai gyvūnai žūva tvorose ir kokia yra tikroji situacija kalbant apie apskaitą, tvorų statymo sąlygas ir jų poveikį?

Gyvūnai gaišta

Kad į jaunuolynų tvoras paprastai patenka elniniai, galbūt galima paaiškinti šių gyvūnų kūno sandara ir ragais. Pastaroji sąlyga nėra lemiama, nes į tvoras įsipina ir patelės. Labai reti atvejai, kai žmogus spėja laiku rasti į nelaimę patekusį žvėrį. Neseniai feisbuke klaidžiojo vaizdo klipas, kur miškininkams ir medžiotojams teko nutraukti jauno briedžio kančias, nes ištraukti iš vielinės tvoros šį didžiulį ir galingą gyvūną nebuvo jokių šansų. Stirnas ir danielius dar galima gelbėti, aišku, nepamirštant savo paties saugumo.

Dažnai kanopiniai, daugiausia elniniai, įsipina į tvoras ir nugaišta siaubingose kančiose.
Mirtini spąstai gyvūnams

Vienos Pietvakarių Lietuvos girininkijos miškininkas, kuris norėjo likti anonimu, papasakojo, kad praeitais ir šiais metais jam pavyko išgelbėti du danielius. Šiemet tai buvo patelė, o pernai – patinas. „Žmonės paskambino, kad į tvorą įsipynė danielius. Atvažiavome. Iš pradžių žiūrėjome, kaip gyvūnas kovoja, bandydamas išsilaisvinti iš plieninės vielos spąstų, ir nerizikavome artintis.

Gerai, kad man pavyko lėtai ir ramiai prieiti prie elnio iš nugaros, savo svoriu jį paguldyti ir keliu prispausti kaklą prie žemės. Dar geriau buvo tai, kad turėjau su savimi instrumentus. Dvidešimt minučių kovojau su ta viela, kol pavyko danielių išlaisvinti. Nereikia nė sakyti, kad sugadinti keli metrai tvoros, – pasakojo miškininkas. – Teoriškai stambiuosius kanopinius būtų galima išlaisvinti iš tvorų naudojant migdomuosius, bet veterinarų, turinčių migdomųjų šautuvą, Lietuvoje labai mažai ir jie nedirba savaitgaliais, kai vyksta medžioklė ir dažniausiai randami į tvoras įsipynę gyvūnai.“

Čia verta paminėti įstatymą: tvoros tveriamos ne tik želdinių ir jaunuolynų apsaugai, daug aptvarų įrengiama ir kitais tikslais – privačiame miške gyvūnams auginti, miške esančiose pasienio zonose, kelių juostų, miško medelynų, sėklinių miško medžių plantacijų apsaugai ir pan. Statistika ir informacija apie šių tvorų poveikį viešai irgi neaptariama.

Medžiotojų organizacijų vadovų nuomonės

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Jonas Talmantas mano, kad situacija iš tiesų sudėtinga. „Labai daug gyvūnų žūva įsipynę į tokias tvoras. Atsakingosiose institucijose turėtų būti aptarti kiti miško jaunuolynų apsaugos būdai ir priemonės. Būtina numatyti surinkti sugadintas ar panaudotas tvoras, nes ir jose miško gyvūnai susižaloja, įsipina ir nugaišta. Be to, jos teršia mišką. Medžiodamas dažnai esu susidūręs su tokiomis situacijomis. Ši praktika yra neetiška ir ją būtina keisti“, – teigia jis.

Medžiotojų sąjungos Gamta prezidentas Raimondas Ribačiauskas sutinka, kad gyvūnams šios tvoros itin kenkia. „Jos trukdo migruoti ir neleidžia patekti prie maisto bazės. Aptvertose teritorijose nėra tik jaunuolynai, ten yra ir žolių, ir kitų elninių ėdamų augalų. Be to, važiuodamas mišku nuolat matau išgriautas tvoras, supuvusius kuolelius. O žuvę gyvūnai! Apima gailestis žiūrint į tuos kaulus ir pūvančius įsipynusių gyvūnų palaikus.

Daugiausia nukenčia stirninai ir danielių patinai, nes jie nedideli ir jiems neužtenka jėgų išsinarplioti. Elnias ir briedis susidoroja lengviau, jeigu neužsikabina, tada išeina kaip tankas ir tvora sugadinama. Jeigu užsikabina, neišvengiamai žūva“, – sako R. Ribačiauskas.
Lietuvos medžiotojų sąjungos vadovas Gediminas Vaitiekūnas: „Su nugaišusiais gyvūnais ar nemaloniais radiniais prie jaunuolynų tvorų mūsų medžiotojų klubo plotuose susidūręs nesu. Tiesa, gana dažnai matau suverstas ir išgriautas tvoros dalis. Paprastai iš karto susisiekiu su girininkija ir papasakoju, kuriame kvartale mačiau tokį vaizdą. Su girininkija labai produktyviai bendradarbiaujame daugelyje sričių.

Apie tvoras man tenka pranešti gana dažnai, nes mūsų klubo teritorijoje daug briedžių. Kamerose dažnai matome, kad jie maitinasi vidury aptvaro. Briedis atsistoja ant užpakalinių kojų, perlipa per tvorą priekinėmis ir persiverčia. Aišku, tą ploną vielinį tinklą jis sulenkia ir sudrasko. Taigi į remontą tikrai kasmet tenka investuoti nemažas sumas.“

Repelentai ir tvoros

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 20.3 papunktis nustato: želdiniai ir (ar) žėliniai, kurių rūšinėje sudėtyje yra 50 procentų ir daugiau ąžuolo, turi būti aptverti specialia, apsaugai nuo žvėrių tinkama tvora, ne žemesne kaip 2 m. Vienos Vidurio Lietuvos girininkijos miškininkas neoficialiame pokalbyje teigė, kad situaciją padėtų išspręsti viena mažytė pataisa: žodį „turi“ pakeisti „gali“. Tai leistų miškininkams patiems įvertinti ir nuspręsti, kur šias tvoras reikėtų statyti privalomai, o kur būtų galima apsieiti su įprastais, itin efektyviais repelentais ir individualiomis apsaugos priemonėmis.

„Repelentai taip pat gerai apsaugotų jaunuolynus nuo briedžių ir elnių žalos. Išpurkštos priemonės nekelia kliūčių žvėrims, grėsmės jų gyvybei, nekeičia ir neužkerta migracijos kelių. Visai kita istorija – metalinio tinklo tvoros. Jeigu kas nors pasistengtų sudaryti Lietuvos aptvertų jaunuolynų žemėlapį, daug kur miško plotai atrodytų kaip šachmatų lenta. Jaunuolynų reikia, jie yra mūsų miškų ateitis, bet kaina, už kurią jie apsaugo nuo žalos, kartais atrodo katastrofiška. Ir čia nekalbu tik apie tvoras, jų statymo ir remonto išlaidas.

Vertinant pastebėjimus ir gautą informaciją iš atskirų girininkijų, kur per metus vidutiniškai nugaišta keturi penki gyvūnai, galima daryti prielaidą, kad visoje šalyje kasmet dėl to žūva apie keliasdešimt žvėrių. Tarnautojai kabinetuose niekada nematė, kaip tai atrodo gamtoje, neskaičiavo, kiek metrų tinklo ir kuolų sugadina gyvūnas, beviltiškai stengdamasis ištrūkti iš spąstų. Net jeigu žmonės laiku randa į nelaimę patekusį gyvūną, padėti jam praktiškai neįmanoma. Bandyti išnarplioti briedį ar elnią iš tinklo – pavojinga žmogaus gyvybei.

Telieka žiūrėti, kaip gyvūnas gaišta, ar padėti kitokiu būdu, – pasakoja girininkas. – Dažnai gyvūnas, kovojantis už savo gyvybę, įsipina ragais ar tiesiog nutraukia nuo kuolų keliasdešimt metrų tvoros, kurią paskui reikia atnaujinti. Kiekvienoje girininkijoje yra bent vienas žmogus, kurio visas darbo laikas skiriamas tvoroms statyti, remontuoti ir atnaujinti. Švaistomi valstybės ir mokesčių mokėtojų pinigai. Su tomis tvoromis apskritai katastrofa. Jeigu vielos aptvaras būtų pastatytas laukuose, nebūtų jokios problemos, bet jaunuolynuose medžiai ir krūmai išauga per tą tvorą ir antrą kartą jos nebegalima panaudoti. Be to, kuolai tvorai daromi iš eglių ir pušų, per dvejus metus jie supūva. Tokie kuolai nebeatlaiko gyvūnų spaudimo ir tvora sugriūva. Beprasmiškos išlaidos! Jaunuolynus reikia saugoti repelentais! Tai duos galimybę sutaupyti valstybės pinigus ir apsaugos gyvūnus nuo žūties.“

Eglių ir beržų galima ir nepurkšti. Norint apsaugoti pušį, repelentu galima apdoroti tik jos viršūnę, bet ąžuolą reikia apipurkšti visą.

Valstybinės miškų urėdijos (VMU) Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas Sigitas Kvedaras paaiškino, kad repelentai ne visada yra geriausias sprendimas: „Eglių ir beržų galima ir nepurkšti. Norint apsaugoti pušį, repelentu galima apdoroti tik jos viršūnę, bet ąžuolą reikia apipurkšti visą, o čia ir yra problema. Ąžuolų sėjinukai yra tarsi gardėsis elniniams. Pušies jie nukramto tik viršūnę, tačiau ąžuolą suėda visiškai, be to, ąžuolo sėjinukai yra vieni brangiausių. Kad būtų apsaugotas valstybės turtas ir laikomasi miškų atkūrimo plano, neturime kitos išeities, tik statyti tvorą, kaip numato Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai.“

Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės Gamtos apsaugos, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus patarėja Zita Bitvinskaitė šį sprendimą paaiškina taip: „Lietuvos teisės aktuose nustatyta, kad tvora turi būti apsaugomi tik ąžuolų želdiniai, t. y. tik apie 4–5 proc. (400–500 ha) iš daugiau kaip 10 000 ha viso kasmet miškų atkuriamo ploto, nes Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programoje numatyta didinti šalies ąžuolynų plotus.

Išauginti ąžuolų želdinius brangu, ir kitos apsaugos priemonės, pvz., individualios apsaugos ir repelentai, esant dideliam žvėrių tankiui, neefektyvios, nes nustatyta, kad žvėrys skabo ir repelentais apdorotų medelių viršūnes, laupo jų žievę. A. Stulginskio universitetas 2017 m. atliko įvairių apsaugos priemonių taikymo kaštų analizę ir nustatė, kad želdinių apsaugos išlaidos per metus naudojant repelentą Trico – 250 Eur/ha, naudojant tvorą, kai jos eksploatavimo trukmė 15 metų, – 136 Eur/ha per metus, kai eksploatavimo trukmė 25 metai, – 94,3 Eur/ha per metus. Per pastaruosius penkiolika metų briedžių Lietuvoje padaugėjo beveik 5 kartus, tauriųjų elnių – 4,4 karto. Savaime suprantama, kad tiek pat padidėjo ir jų daroma žala želdiniams ir jaunuolynams ir dėl šių pažeidimų žuvusio miško atkūrimo išlaidos.“

„Jaunuolynų tvoras pirmą kartą mačiau Vokietijoje, kai ten mokiausi, – pasakoja minėtas Pietvakarių Lietuvos miškininkas. – Jie dėl jų neturi bėdų, nes ten naudojamos daug kokybiškesnės medžiagos. Tvoros tinklo akys mažesnės, metalas geresnis, o vietoj medinių kuolelių vokiečiai naudoja metalinius kuolus. Lietuvoje, priešingai, daug kur nuperkama pigios vielos tvora didelėmis akimis, o atramai naudojami niekuo neapdoroti pušies ar eglės kuoleliai. Po dvejų trejų metų jie supūva, tvora suvirsta ir viską reikia keisti. Reikia atsižvelgti ir į miško tipą. Krūmuotų Lietuvos miškų negali lyginti su Vokietijos ar Čekijos gluosnių miškais, kurie atrodo tarsi parkas. Pas mus daug krūmų ir smulkių medelių – tvoras apima pomiškis. Tarnautojai, kalbantys apie šį miškų apsaugos būdą, teigia, kad jis labai naudingas, kad tvora stovės penkiolika metų, bet realybėje taip nėra ir jai visą laiką reikia remonto. Jeigu būtų nuspręsta įsigyti ir tvorai naudoti patvaresnes ir kokybiškesnes medžiagas, šis būdas iš tiesų veiktų. Pastebėta, kad aptvertose teritorijose miškas atsinaujina labai greitai, be to, natūraliai apželia. Įrodyta ir tai, kad aptvarai yra efektyviausias jaunuolynų apsaugos būdas.“

Jeigu būtų nuspręsta įsigyti ir tvorai naudoti patvaresnes ir kokybiškesnes medžiagas, šis būdas iš tiesų veiktų.

S. Kvedaras situaciją telefonu aiškino taip: „Anksčiau buvau miškininkas, daug važinėjau, daug dirbau miške ir galiu drąsiai teigti, kad daug kur nebuvo nė vieno atvejo, kad į tvorą įsipintų koks gyvūnas. Tiesa, iki šiol tikslių statistikos duomenų apie šiuos atvejus niekas nerinko, bet jie turėtų būti. Panašiai kaip įvykus eismo įvykiui su miško žvėrimi reikia kviesti veterinarinę tarnybą, gamtosaugos ir policijos atstovus ir registruoti gyvūno žūtį. Tolesnė tvarka panaši – gyvūnas nurašomas ir pašalinamas iš populiacijos.“ VMU pateiktais duomenimis, 2017 metais tvorose žuvo 8 gyvūnai, 2018 m. – 9, 2019 m. – 12.

Susiję straipsniai

Tvorų kokybės situaciją VMU atstovas S. Kvedaras komentavo taip: „Nėra nustatyto standarto ir reikalavimų, kuriais reikėtų vadovautis renkantis medžiagą tvoroms statyti. Kiekviena girininkija elgiasi pagal savo supratimą ir finansines galimybes. Kai kur pasirenkamos pačios pigiausios medžiagos, kitur pagalvojama apie tvarų naudojimą ir įsigyjami kiek brangesni, bet patvaresni kuolai ir tvoros tinklas. Pastaraisiais metais daugelis regioninių padalinių atsisako rengti plačius jaunuolynus. Vietoj to aptveriami 3–4 hektarai miško žemės su jaunų medelių sodmenimis. Jie gali būti vienas šalia kito, bet svarbiausia, kad tarp jų yra perėjimai. Gyvūnai maždaug per mėnesį ištiria situaciją ir prie jos pripranta.“

Aplinkos ministerijos atstovė Z. Bitvinskaitė mano, kad problema yra ne tvoros kaip apsaugos priemonė, bet jų įrengimo kokybė: „Teko matyti, kad kai kuriais atvejais įrengiamos nekokybiškos tvoros, jos neprižiūrimos ar nepašalinamos baigus eksploatuoti, – teigia ji. – Todėl, siekiant išvengti tokių atvejų, artimiausiu metu bus koreguojami teisės aktai ir nustatyti konkretūs reikalavimai tvorų kokybei, taip pat nustatyta pareiga miškų valdytojams baigus eksploataciją jas išmontuoti, o Valstybinei miškų tarnybai – sustiprinti šių darbų vykdymo kontrolę. Gavę konkrečią informaciją apie tvorose žuvusius gyvūnus, nagrinėsime objektyvias priežastis, kodėl taip įvyko, ir bus priimami sprendimai, kaip to išvengti.“

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.