Šunys

Medžioklei ir kasdienai! Kokią šunų sekimo sistemą pasirinkti?0

Nuotrauka: iš archyvo

Prieš dvidešimt metų, kai su šunimis eidavau į medžioklę varant, šunų dingimą prisimenu kaip košmarą. Visi išvažiavę namo, o aš turiu važinėti miško keliais, ieškodama, kurgi pasirodys šunys. Taip kartą visureigiu Niva siaurais keliukais nuvažiavome apie 150 kilometrų, ir kai namuose galų gale prisėdau prie stalo, vis dar jaučiau, kad viskas supasi. Tą kartą šunų sekimo sistemos atrodė ne tik nepasiekiamas kosmosas, bet ir apskritai neįperkamos.

Per visą tą laiką dingo daug šunų, todėl dabar, kad atsikeršyčiau Merfiui, laikausi svarbaus principo: niekada neleisti šunų iš automobilio ar kiemo be sekimo sistemos. Ir Merfis niekada nesnaudžia, nes kai antkaklio nebūna, prasideda visokios linksmybės. Naudojant antkaklį (nesvarbu gamintojas) reikia laikytis dar vienos taisyklės: visada jį įkrauti, antraip tikrai prasidės kokie nors nervus gadinantys įvykiai.

Beje, sekimo sistema padėjo man išgelbėti šunį nuo didelės nelaimės. Laikui bėgant atsirado naujų modelių, naujų kompanijų, naujų sistemų. Daugelis skaitytojų klausia, kurį antkaklį savo šuniui pasirinkti, kuris geriau veikia. Pati esu naudojusi tris: Garmin, Huntloc ir pastaruoju metu dėl šio straipsnio Tractive. Trys kainų kategorijos, trys sistemos, trys skirtingos prieigos. Visos turi privalumų ir trūkumų. Palyginti jas sunku, nes sistemos labai skiriasi, bet galima aprašyti ir papasakoti.

Visos yra mokamos: Garmin atveju reikia sumokėti tik už įrenginį, o kitų dviejų – nusipirkti įrenginį, o paskui prenumeruoti programėlę už tam tikrą metinį mokestį. Kainos skiriasi, investicija yra, užtat iki minimumo sumažinama šuns prapuolimo galimybė. Mokykitės iš kitų blogos patirties – šunų sekimo sistemos veikia, jos patogios naudoti ir leidžia išvengti daug rūpesčių.

Garmin

Nuo 2013 metų naudoju Astro 320 su antkakliu, kuris skirtas nedideliems šunims. Jis kiek mažesnis, todėl ir mažesnis veikimo spindulys: paprastai už maždaug 1,5 km (priklausomai nuo reljefo) signalas dingsta. Laimė, mano šunys niekada nebuvo toliaeigiai, todėl to paprastai užtenka. Dėl to su nekantrumu laukiau galimybės išbandyti naująjį Alpha 200I/T5.

Nuotrauka: iš archyvo

Garmin Alpha 200I/T5

Nors pradžioje atrodė, kad 50 g skirtumas tarp T5 ir T5 Mini nėra didelis, greitai supratau, kad mažam šuniui patogesnis bus Mini, nebent šuva yra tolimų distancijų bėgikas. Mini antkaklio veikimo atstumas sumažėja, bet, atvirai sakant, didelis T5 siųstuvas ant mažo šuns kaklo atrodo dramatiškai. Iš tiesų netrukdo, nebent antena velkasi žeme, bet rekomenduoju mažiems šunims rinktis mažesnį; jis ir pigesnis. Medžiotojas Kristeris Lūkinas, kuris irgi jau kelerius metus naudoja Garmin, net nurodė, kad Mini antkaklį galima segti ir didesniems šunims, jeigu jie toli nelaksto.

Didžiausias skirtumas tarp seno ir naujo Garmin yra jutiklinis pultelio ekranas – jis didesnis, stambesnis, bet gana patogus. Iškart pastebėjau, kad pultelio baterija įkraunama, o ne keičiama. Sunku suskaičiuoti, kiek baterijų pirkau ir išmečiau naudodama Astro 320. Įsigijus naująjį Garmin reikia tikėtis, kad gamta bus dėkinga. Tiesą sakant, pereiti nuo Astro prie Alpha nėra labai lengva: viskas kitaip, viskas atrodo skirtingai, bet pamažu pripranti. Naujasis antkaklis daug patogesnis. T5 veikimo atstumas gerokai didesnis nei tie ankstesnio antkaklio 1,5 km.

Kadangi išbandžiau gegužę ir birželį, didelių progų pasireikšti nebuvo, bet gana kalvotoje apylinkėje paleidau savo seną jagdterjerą Sirsninį surasti netoli kritusio šerno. Kadangi šuo prieš tai ilgai sėdėjo be darbo, jis šįkart nusprendė ne ieškoti laimikio, o bėgti paskui šernų būrį.

Pusantro kilometro kalvotoje apylinkėje, bet T5 be trikčių rodė ir šuns atstumą, ir greitį, be to, buvo lengva suprasti, kada šuo apsisuka ir grįžta. Aišku, išsilakstęs Sirsninis grįžo prie sumedžioto šerno, be galo laimingas ir išsidūkęs. Tai ir yra priežastis, kodėl segu antkaklį net iš pažiūros paprastose situacijose.

Šernas gulėjo maždaug už 50 metrų, o šuo sugalvojo padaryti lanką – jeigu nebūtų antkaklio, tos 15 minučių, kol jis lakstė, būtų buvusios kupinos nežinios. Su kita jagdterjere Vitara sekėme nemažą atstumą nubėgusį šerną. Nors šuo dirba su pavadžiu, visada naudoju Garmin dėl saugumo.

Paprastai Garmin naudoju sekant kraujo pėdsakus, nes antkaklis rodo tai, kas svarbiausia: kad šuo sustojo, kad loja, taip pat judėjimo greitį. Ilgainiui išmoksti suprasti antkaklį ir šuns veiksmus: ieško pėdsakų, juda kartu su žvėrimi, aploja jį vietoje ar tiesiog įsivėlė į nemalonumus. Iš judėjimo greičio galima labai gerai suprasti, ar jis bėga paskui pėdsakus, vejasi, ieško, ar kontaktuoja su gyvūnu.
Galų gale nusprendžiau, kad rinksiuosi antkaklį T5 Mini, nes mažiems šunims jis bus daug patogesnis.

Vis dėlto atsiminkite, kad Garmin siūlo registruotis sistemoje In Reach ir už tai paims pinigėlius. Aš taip ir padariau, bet ši sistema nėra reikalinga naudojant šunų sekimo sistemas, – jos reikia, jeigu einate į kalnus ar nežinia kur. Ji nepigi – beveik 15 eurų per mėnesį, ir jeigu bandysite atsisakyti, reikės sumokėti už metus į priekį! Taip kad atsargiai!

Nuotrauka: iš archyvo

Garmin Alpha 200I/TT15

Medžiotojas Kristeris Lūkinas savo norvegų briediniam šuniui Estei naudoja TT15 antkaklį su pulteliu iš Eholotes.lv. Prasidėjus pokalbiui Kristeris iš karto sako – tik Alpha 200I. Jo šuns darbo stilius labai savarankiškas. Vos norvegų briedinis šuo paima briedį, jis dirbs su juo tol, kol medžiotojas sumedžios gyvūną arba pagaus patį šunį. Maksimalus atstumas, kiek Estė buvo nuėjusi, – 17 kilometrų. Tokiais atvejais Kristeris naudoja papildomas antenas, kurių irgi galima įsigyti, – su papildoma įranga šunį galima pagauti gerokai didesniu atstumu.

Kalbant apie atstumą, Kristeris nurodo, kad viskas priklauso nuo vietos. Reljefiškoje vietoje – su kalnais ir slėniais – antkaklio veikimo atstumas gali sumažėti iki 3 kilometrų, signalas gali akimirką dingti iš pultelio ekrano, bet, pasak medžiotojo, taip būna tik porai sekundžių.

Kristeris pasirinko antkaklį su papildoma dresūros galimybe – jis vibruoja, duoda garso signalą, taip pat yra švieselė, kuri tamsoje gerai matosi iš toli. Antkaklio dresūros galimybių Kristeris beveik nenaudojo, neskaitant vieno karto, kai šunį iš tiesų reikėjo atšaukti.
„Man patinka dirbti su šuniu, ieškoti žvėries, rasti sužeistus gyvūnus.

Dažnai tenka vykti į vietas, kur nėra ryšio. Garmin rodo tikslią buvimo vietą, matosi atstumas iki šuns, greitis, galima matyti save ir kitus medžiotojus. Pultelį galima sujungti su kitų šunų antkakliais. Man telefonas miške iš tiesų trukdo – tai pagrindinė priežastis, kodėl renkuosi būtent Garmin, nes sistemos su programėlėmis telefone man nepatiko, – pasakoja Kristeris. – Taip pat pultelis rodo, kaip dažnai šuo loja. Jeigu 80–90 lojimų per minutę, aišku, kad Estė yra su briedžiu ir daro tai, kas jai labiausiai patinka. Jeigu loja mažiau, vadinasi, kalytė juda ar surado, pavyzdžiui, šernų.“

Paklaustas apie jutiklinį ekraną, Kristeris atsako, kad pultelį galima sureguliuoti taip, kad žiemą jį galėtum spaudyti su pirštinėmis. Įrenginys skirtas darbui miške, per lietų, sniege, todėl jutiklinio ekrano bijoti nereikia. Apie akumuliatorių Kristeris pasakoja: „Kartą šuo per vieną žygį dirbo 25 valandas ir antkaklis visą šį laiką veikė. Aišku, prieš kiekvieną medžioklę įrenginius reikia įkrauti. Komplekte yra USB krovikliai įrenginiams krauti ir automobilyje.“

T5 ar TT15?

Viskas priklauso nuo šuns. Iš patirties galiu pasakyti, kad naudoti dresūros antkaklius ne laiku ir ne vietoje šuniui, kuris nesupranta, ko iš jo nori, yra pavojinga ir prilygsta šuns kankinimui. Kad šuo klausytų dresūros antkaklių komandų, turi būti aiškios žaidimo taisyklės, ir tada nieko daugiau nei vibracija ar garso signalas nereikės.

Visiškai nėra prasmės „elektrizuoti“ šunį, kuris nesupranta, ką tai reiškia. Tokiu būdu šuo gali labai greitai netekti darbinių įgūdžių ir pradėti bijoti sekti žvėrį. Dresūros antkaklis tikrai neišspręs problemos, jeigu šuo tiesiog nėra išmokytas ir neklauso. Tai nėra stebuklinga priemonė, priešingai – netinkamai jį naudojant galima tik prisidaryti papildomų problemų. TT15 yra brangesnis, bet suteikia papildomų galimybių. Norint pilno komplekto su visomis galimybėmis, tiks TT15, o jeigu šunį reikia tik sekti – tada T5.

Koks didžiausias Garmin pliusas? Tai, kad antkaklis veiks ir rodys šunį net nesant ryšio zonos, jei tik šuo yra antkaklio veikimo zonoje.

Huntloc medžioklinė sistema – medžioklei ir kasdienybei

Tai – Estijoje sukurta sistema būtent medžioklei. Programėle galima sekti šunis, kurie dalyvauja medžioklėje, ir matyti kitus šią programą naudojančius medžiotojus. Joje galima pasižymėti įvairius taškus medžioklės plotuose, pavyzdžiui, bokštelius, šėryklas, bebrų užtvankas ir t. t. Istoriją apie Huntloc reikia pradėti nuo to, kad ją lygiagrečiai su Garmin naudoju jau daug metų. Huntloc tiesiogine žodžio prasme kelis kartus išgelbėjo mano šunims gyvybę. Taip pat vienąkart su Huntloc radau miške pamestą Garmin pultelį: pagal Huntloc portale išsaugotą mano ir šuns judėjimo informaciją su žemėlapiu perėjau maršrutą ir radau dingusį pultelį.

Huntloc turi tris didelius privalumus. Pirma, namuose kompiuteryje galima stebėti, kur šuo ėjo ir kur buvai pats, jeigu buvo įjungta medžioklės funkcija. Antras didelis privalumas – šuns antkaklio veikimo spindulys yra begalinis, jeigu tik antkaklis yra ryšio zonoje. Trečia, į antkaklį galima paskambinti ir klausyti, ką daro šuo. Taip ir Vitarai buvo išgelbėta gyvybė – šuo išėjo į pelkę pagal pėdsakus, piktograma programėlėje rodė, kad šuo nejuda.

Paskambinus į antkaklį paaiškėjo, kad šuo tiesiog beprotiškai kaukia. Nuėjus mus skiriančius 800 metrų, paaiškėjo, kad šuo pelkėje įkrito į purvo ir durpių griovį stačiais kraštais ir iš ten tiesiog nebegali išlįsti. Jeigu nebūtų antkaklio, greičiausiai šuo ten ir būtų likęs, nes šeimininkas neturėtų supratimo, kur jo ieškoti.

Nuotrauka: iš archyvo

Huntloc poilsio režimu paprastai kraunu kartą per dvi savaites. Tai reiškia, kad antkaklis nėra išjungtas, bet jo paieškos režimas nėra aktyvus. Kai reikia, galiu tiesiog antkaklį suaktyvinti ir matyti, kur šuo nuėjo. Prisijungimas paprastai trunka kelias minutes, kol, laimė, šuo jau būna grįžęs. Kad energija nesieikvotų, aktyvųjį režimą galima iš karto išjungti.

Tokiu būdu antkaklį labai patogu naudoti, o svarbiausia – nepamiršti jo įkrauti ir užsegti šuniui. Antkaklis rodo atstumą iki šuns, o prisijungus galima sekti, kur jis eina. Latvijoje yra keli medžiotojų kolektyvai, kurie Huntloc programėlę naudoja per medžioklę su varovais, kad matytų, kur yra kiti medžiotojai ir varovai, o tai irgi labai patogu. Didžiausias sistemos minusas – ji neveikia ne ryšio zonose. Nėra interneto, nėra informacijos. Vis dėlto, jeigu kasdien medžiojamose vietose yra ryšys ir gera mobiliojo tinklo aprėptis, problemų nebus.

Antkaklį reikia pirkti atskirai, jo kaina – 349 eurai, ir kasmet reikės papildomai mokėti už programėlės prenumeratą – nuo 4,99 iki 19,99 euro. Dar vienas mokėjimas yra metinis interneto mokestis už sekimo įrenginį – 36 eurai per metus. Antkaklio komplekte yra ir belaidis kroviklis, o tai irgi patogu. Jį galima naudoti ir automobilyje, o tai medžiotojams labai aktualu. Rekomenduočiau dar įsigyti išorinę bateriją telefonui, nes programėlę naudojant be perstojo jis greitai išsenka.

Ši sistema turi labai daug pliusų, jos kūrėjai apgalvojo daug detalių ir niuansų konkrečiai medžioklėje ir medžioklės sąlygomis. Geriausia tai, kad įmonė vystosi ir reguliariai tobulina tiek antkaklius, tiek programėlę. Sunku bepalyginti tai, kokia buvo pradžia, su tuo, kokius produktus Huntloc siūlo dabar. Šis antkaklis yra tarsi hibridas – jį galima puikai naudoti ir medžioklėje, ir kasdienybėje, nes jis nedidelis, o baterija veikia net labai ilgai. Ir aktyviuoju režimu baterija gali atlaikyti iki 48 valandų.

Vandeniui atsparus įrenginys tiks ir ančių medžioklei ar drėgnu oru, šunys be problemų su juo gali plaukti. Tačiau didžiausias minusas yra ryšio zonos poreikis, nors paprastai anksčiau ar vėliau šuo į ją įeina. Kartais būna taip, kad šuns simbolis programėlėje rodomas kaip neaktyvus, bet į antkaklį vis tiek galima paskambinti ir girdėti, ką šuo daro. Jei gyvenate kaime ir namuose nėra kiemo, tai bus puikus sprendimas sekti, kur šuo yra ir ką daro. Jeigu dingsta iš akiračio, paskambini į antkaklį ir pasižiūri.

Antras kartas, kai Huntloc išgelbėjo šunį, buvo per pasivaikščiojimą Bikerniekų miške. Staiga ne iš šio, nei iš to mus užklupo didelis vokiečių aviganis. Akimirka, ir matau, kad mano šuo jau didžiojo nasruose. Kelios sekundės, bet pavyksta savo šunį ištraukti. Man kone panika – šunį reikia vežti pas veterinarą… Bet žiūriu, kad Sirsninis pasiruošęs kovą tęsti, mat vokiečių aviganis jį buvo sugriebęs būtent ten, kur buvo Huntloc siųstuvas. Siųstuvas, aišku, su didžiule skyle ir sugadintas, o Sirsniniui – nė įbrėžimo. Tad sakykite, ką norite, bet Huntloc mano širdžiai yra labai artimas produktas.

Tractive GPS – kasdienybei, bet tiks ir medžioklei

Tai dar viena gana nauja ir net labai prieinama sistema, kurią pradėjau testuoti specialiai šiam straipsniui gegužės pradžioje. Ši sistema yra tarsi šunų feisbukas. Aišku, šunų ji nedomina, bet šeimininkus – labai. Jos paskirtis – kasdienybėje nepamesti savo šuns ar katės. Ją itin lengva naudoti, siųstuvas mažytis, be to, labai įdomu stebėti, todėl ir žmonėms ji labai patinka.

Iš principo tai kaip Huntloc – išmanusis telefonas, siųstuvas, programėlė, skiriasi detalės. Pirma, programėlė visą laiką palaiko ryšį su siųstuvu, reguliariai atnaujindama buvimo vietą. Jeigu reikia sekti gyvai, nuspaudžiate piktogramą telefone, tada ekrane matote šuns judėjimo maršrutą. Įrenginiui dingus, įsijungia signalas – man jau taip buvo. Taip pat galima įjungti lemputę, kad šunį matytumėte tamsoje.

Įdomiausia – Tractive GPS skaičiuoja augintinio aktyviąsias minutes. Aš kažkaip nustačiau 140 minučių, kurias reikia pasiekti per dieną. Minutės sumuojasi, rezultatus galima palyginti su kitais įrenginio naudotojais – draugų augintiniais, apylinkėje esančiais šunimis, taip pat su veisliniais šunimis ir pasauliniu mastu. Įvedi šuns duomenis į programėlę – veislę, svorį ir t. t., ir ji pati apskaičiuoja šuns per dieną sudegintas kalorijas. Jeigu šuo ir šeimininkas turi problemų su antsvoriu, ši programėlė problemą išspręs, tik reikia laikytis rutinos. Pavyzdžiui, kol kas turime tik vieną draugą, su kuriuo galime lygintis.

Per mėnesį Sirsninis (gerai, šiek tiek apgaudinėjame – nešiojo ir kiti šunys) buvo aktyvus 4532 minutes. Vietiniu mastu buvome penkti – pirmą užėmė kažkas su 8708 aktyviomis minutėmis. Tarp veislės atstovų užėmėme 54 vietą, o pasauliniu mastu dar reikia padirbėti – 13 595 vieta. Na, panašiai taškus skaičiuoja navigacijos sistema Waze. Taip pat programėlėje galima užpildyti šeimininko profilį ir įvesti visą reikiamą kontaktinę informaciją.

Praktikoje iš tiesų labai paprasta naudoti. Mūsų įrenginys laiko apie 24 valandas, todėl kraunu jį kas vakarą. Programėlėje ir Apple rankiniame laikrodyje pasirodo informacija, kad siųstuvas beveik išsikrovė, taip pat pranešama, kad jis įkrautas. Kraunama specialiu laidu, kurio gale yra magnetukas. Prie antkaklio tvirtinama keturiais kabliukais ir guminėmis kilpelėmis. Sirsninis trindamasis ir vartydamasis siųstuvą jau du kartus pametė, todėl jeigu šią sistemą naudočiau medžioklėje, siųstuvą tikrai pritvirtinčiau prie antkaklio lipnia juosta.

Pamestas įrenginys nedings kol veikia ir yra ryšio zonoje, bet šuo bus nebematomas. Šunys drąsiai su šiuo siųstuvu plaukia, vanduo jam nekenkia. Baltas siųstuvas gražiai spindi iš tolo, bet po mėnesio jis jau gerokai apsibraižęs ir nebe toks švarus ir ryškus. Puiki funkcija yra virtualus kiemas – programėlės žemėlapyje galima nustatyti šuniui saugią teritoriją, ir gausi pranešimą, jeigu šuo iš šios teritorijos išeis. Vadinasi, nereikia visą laiką jaudintis, kur jis yra. Taip pat tikrai šią sistemą galima naudoti medžioklėje, jei tik yra ryšys.

Ši sistema turi labai daug įdomių funkcijų, visų dar nespėjau ištyrinėti, bet kiekvieną rytą uždedant šuniui antkaklį yra saugumo jausmas – visą laiką žinosi, kur tavo augintinis. Aišku, ir šios sistemos didžiausias minusas yra mobiliųjų telefonų ryšio zona: nėra zonos, ir šuns nematai. Sunku dabar pasakyti, kaip sistema veiks ilgesnį laiką. Tai tikrai nėra profesionali sistema medžiokliniams šunims, bet ją tikrai galima panaudoti medžioklės situacijose. Geriau šuniui ant kaklo siųstuvas negu nieko. Kaina irgi labai draugiška.

Pirma – 49 eurų mokestis už įrenginį. Užsisakiau tiesiogiai iš Tractive svetainės, gavau per porą savaičių. Na, o metinis prenumeratos mokestis priklauso nuo pasirinkto plano – Basic arba Premium. Pasirinkau 80 eurų kainuojantį Premium, kuris suteikia draudimą, jeigu siųstuvas dingtų.

Prenumeruojant, pavyzdžiui, 5 metams, šiuo metu galioja pasiūlymas už 3,75 euro per mėnesį. Į Premium planą įeina GPS sekimas 2–60 minučių intervalu, begalinis sekimas gyvai (2–3 sekundžių intervalai), dalijimasis su draugais ir šeima, 365 buvimo vietų istorija, galimybė eksportuoti GPS duomenis, Premium aptarnavimas. Medžioklės sąlygomis dar šios sistemos nebandžiau, bet kasdienybėje labai patinka.

Iš tiesų labai malonus, patogus ir naudingas įrankis sekti savo šunį ir įsitikinti, kad jis saugus. Jeigu šuo dažnai mėgsta pasprukti, jis tikrai reikalingas!

Išvados

Iš tiesų nesvarbu, kokią sistemą pasirinksite, nes be šių trijų minėtų yra ir kitų sprendimų, bet patariame iš širdies – neleiskite savo šunų į mišką ir nuo pavadžio be kokios nors sekimo sistemos. Net mieste. Niekada nežinai, kas gali nutikti. Fejerverkai, plyšęs pavadis, pagauti katės pėdsakai… Taip pat ir medžioklėje: paleidus šunį miške sekimo antkaklis išspręs daug problemų, net jeigu „šuo visada grįžta“.

Esu girdėjusi tiek daug nelaimingų istorijų apie „šuo visada grįžta“, kad širdį suskausta apie jas visas galvojant. Šiais laikais yra ir ganėtinai pigių variantų, kuriuos dėl savo šuns saugumo sau leisti gali kiekvienas. Jeigu šuo brangus, šeimos draugas – niekada nepalikite jo be priežiūros. Jeigu namuose nėra kiemo, niekada neleiskite jam lakstyti kur tik nori be jokio siųstuvo. Patikėkite manimi – dauguma dingusių šunų istorijų prasideda nuo žodžių „šuo visada grįžta“.

Kurią sistemą geriau pasirinkti, tai jau priklauso nuo piniginės storio, vietos ir sąlygų, kur dirbs jūsų medžioklinis šuo. Šeimininkas visada atsako už savo šuns saugumą ir gerovę!

Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!

LA.lv