Ryškiausi praėjusių metų atvejai
2022 metų rugpjūtį Vilniaus aplinkosaugininkai nustatė asmenį, Švenčionių rajone neteisėtai laikiusį lūšies iškamšą. Asmuo pareigūnams teigė, kad lūšies iškamšą už 850 eurų įsigijo užsienyje, bet negalėjo pateikti jokių teisėtą gyvūno įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Už tokį pažeidimą gresia bauda nuo 60 iki 300 eurų ir lūšies iškamšos konfiskavimas.
Kitą kartą Marijampolėje aplinkosaugininkai konfiskavo dvylika laukinių gyvūnų iškamšų: tamsiojo šeško (Mustela putorius) iškamšą, dvi keršulio (Columba palumbus) iškamšas, vieną nendrinės vištelės (Gallinula chloropus) iškamšą, lėlio (Caprimulgus europaeus) iškamšą, tikučio (Tringa glareola) iškamšą, trijų žvyrių (Lagopus scoticus et hibericus) iškamšas, miškinės kiaunės (Martes martes) iškamšą, kanadinės audinės (Neovison vison), paprastosios voverės (Sciurus vulgaris) iškamšą ir dvi stirnos (Capreolus capreolus) patino kaukoles su ragais, kai asmuo neturėjo jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Taip pat nustatytas dar vienas asmuo, pardavinėjęs pilkojo vilko (Canis lupus) iškamšą be reikiamų dokumentų.
Po šių atvejų AAD uždavėme klausimą: kas patvirtina iškamšų teisėtumą?
AAD prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorė Jurgita Sadauskaitė aiškina: „Medžiojamųjų gyvūnų – juodojo šeško (Mustela putorius), miškinės kiaunės (Martes martes), kanadinės audinės (Neovison vison), keršulio (Columba palumbus) ir stirnos (Capreolus capreolus) medžioklės trofėjus galima laikyti namuose, o teisėtą jų įgijimą patvirtina medžioklės lapas, kuriame buvo įrašytas sumedžiotas medžiojamasis gyvūnas.“
Departamento atstovė pabrėžė, kad lūšys (Lynx lynx) Lietuvoje nemedžiojamos, jos priskiriamos saugomiems gyvūnams, dėl šios priežasties turėti šio gyvūno iškamšą (ar gaminius iš šio gyvūno) yra draudžiama neturint teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, nurodytų Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių 3.1–3.12 papunkčiuose.
Čia viskas aišku. Lūšis yra saugoma rūšis ir jos įsigijimas turi būti legalus. Iš pardavėjo būtina reikalauti sumedžiojimą patvirtinančių dokumentų ir Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) leidimo. Sumedžiotą lūšies ar vilko trofėjų ar bet kurią kitą gyvūno dalį be CITES sertifikato draudžiama pirkti, siūlyti pirkti, įsigyti komerciniais tikslais, viešai demonstruoti komerciniais tikslais, naudoti komerciniais tikslais, laikyti pardavimui, siūlyti parduoti ar gabenti pardavimui.
Norintys įsigyti lūšies, o galbūt meškos trofėjų, asmenys turėtų nepamiršti iš pardavėjo pareikalauti visų reikalingų dokumentų, kad legaliai įsivežtų laimikį į šalį. Lūšys, lokiai ir vilkai yra saugomų rūšių sąraše. Vilkai šiuo metu yra medžiojami visose trijose Baltijos šalyse, lūšis yra įtraukta į medžiojamųjų gyvūnų sąrašą Latvijoje ir Estijoje, tačiau limitai nesuteikiami, o rudasis lokys yra medžiojamas Estijoje, kur oficialiai yra 1100 lokių ir kasmet leidžiama sumedžioti apie 10 proc. populiacijos. Todėl lokio trofėjų galima legaliai gauti arba įsigyti Estijoje.
Lapkričio mėnesį dar viena bauda – už labai seną vilko galvą
Rudenį pasirodė informacija apie dar vieną pažeidimą. Kaip žinoma, AAD dažnai atlieka tikrinimo reidus turguose ir kitose prekybos vietose. Šį kartą Šilutėje, sendaikčių parduotuvėje, pareigūnai nustatė asmenį, neteisėtai pardavinėjusį vilko galvos iškamšą. Bauda už tokį pažeidimą gali siekti nuo 30 iki 300 eurų.
„Vis dar pasitaiko atvejų, kai asmenys prekiauja laukinių gyvūnų dalimis ar jų gaminiais neturėdami teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Todėl įspėjame, kad tokiai prekybai privalu turėti Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais ir komercinio naudojimo sertifikatą“, – žiniasklaidai sakė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas Mindaugas Grudzinskas.
M. Grudzinskas pažymi, kad pilkasis vilkas yra įtrauktas į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą A priedą, todėl tokiais gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų draudžiama prekiauti neturint Reglamento (EB) Nr. 865/2006 48 straipsnyje nurodytų komercinio naudojimo sertifikatų.
Iškamša, už kurios išstatymą pardavimui žmogus turėjo sumokėti baudą, akivaizdžiai buvo pagaminta ne šiais laikais. Iš pažiūros trofėjus galėtų būti 20–30 metų senumo, jei ne dar senesnis. Greičiausiai šio vilko galvos kelionė nuo vieno šeimininko pas kitą, galbūt į sąvartyną ar dar kur, o paskui – iki turgaus prekystalio buvo labai ilga.
Kyla klausimas, kokio senumo trofėjui taikomos šiais laikais priimtos taisyklės ir kokių kilmės dokumentų reikia, jei gyvūnas buvo sumedžiotas, pavyzdžiui, iki Nepriklausomybės atgavimo? Ir tai kalbama ne tik apie vilkus ar lūšis, bet ir apie paprasčiausius medžiojamuosius gyvūnus, pavyzdžiui, audines.
Teisės aktai atgaline data negalioja (Lex retro non agit)
Deja, Aplinkos ministerija tiesiogiai neatsakė į nė vieną užduotą klausimą. Atsakymuose laiške buvo nurodyti tik teisės aktai, susiję su medžiokle ir laukinių gyvūnų naudojimu.
Mūsų požiūriu, vienas svarbiausių klausimų šiame kontekste – kiek laiko turi būti saugomas medžioklės lapas ir kokių dar dokumentų reikia medžioklės trofėjaus teisėtumui įrodyti?
Vilko, lūšies ar lokio įsigijimo teisėtumą galima įrodyti CITES sertifikatu, o stirnų ir kitų Lietuvoje medžiojamų gyvūnų trofėjaus sumedžiojimo faktas yra medžioklės lapas. Kiek laiko medžiotojas turi saugoti šį dokumentą, kad negautų baudos už neva neteisėtai saugomą, pavyzdžiui, stirnos trofėjų?
Mūsų patikimas teisės konsultantas, advokatų kontoros Glimstedt advokatas Mindaugas Jablonskis paaiškino: „Nuo 2014 m. balandžio 16 d. galioja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. D1-340 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2014-04-10, Nr. 2014-04300). Jo 1.18 papunktis skelbia: „pakeičiu 17 punktą ir jį išdėstau taip: „Panaudoti medžioklės lapai saugomi 3 metus po to, kai jie grąžinami juos panaudojus.“
Anksčiau saugojimo terminas buvo trumpesnis – vieni metai. Advokatas mini frazę iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžio Nr. 1-205-616/2014: „Pasibaigus medžioklės sezonui jis tuos dokumentus susega į segtuvus pagal medžioklės plotus (duomenys neskelbtini) ir pagal įstatymą šie dokumentai turi būti saugomi metus laiko, o paskui nurašomi, t. y. turėtų būti sunaikinami.“
Niekas negali reikalauti pateikti dokumentų, kai įstatyme tai nėra numatyta, o vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR, Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. Reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo), pagal kurį visos įmonės ir įstaigos Lietuvoje turi tvarkyti asmens duomenis, nuo 2018 m. gegužės 25 d. medžiotojų klubai nebegali teikti medžioklės lapų kopijų medžiotojui, jeigu lape be prašančio medžiotojo yra ir kitų medžioklėje (medžioklėse) dalyvavusių medžiotojų pavardžių.
Pareigūnui pateikus prašymą, medžioklės klubas gali padaryti išrašą iš trejus metus saugomo medžioklės lapo, bet tokia prievolė individualiam medžiotojui įstatyme nenumatyta, todėl negalima reikalauti medžiotojo pateikti tokį dokumentą, nes išrašų iš medžioklės lapo turėjimas nėra numatytas įstatyme. Administracinėje ar kitoje byloje pareigūnas gali medžiotojų klubo prašyti pateikti informaciją iš trejus metus saugomo medžioklės lapo.
„Medžiojamosios faunos sumedžiojimo dokumentų medžiotojas neprivalo turėti, nes to nenumato įstatymai, tačiau medžiotojų klubas privalo užtikrinti, kad panaudoti medžioklės lapai būtų saugomi trejus (3!) metus po to, kai jie grąžinami juos panaudojus“, – pridūrė M. Jablonskis.
Paklaustas apie anksčiau minėtą vilko galvą ir AAD pareigūnų veiksmus, advokatas nurodė, kad iškamšos turėtojo veiksmuose šio administracinio nusižengimo sudėties nenustatyta, kol pareigūnas neįrodo, kad iškamša pagaminta po Konvencijos įsigaliojimo Lietuvoje. „AAD inspektoriai negali reikalauti medžiotojo ar medžiotojų klubo pateikti konkrečios prašomos formos duomenų ar dokumentų, jeigu jų rengimas ir turėjimas nenumatytas teisės aktuose, arba tam reikėtų sukurti dokumentus ar sukurti informacijos rinkmenas“, – pabrėžė M. Jablonskis.
Dar viena bausmė už seną iškamšą
Už trofėjus, gautus iki 2001 m., bauda nebūtų taikoma
Laukinių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš gamtos, iškamšų gaminimą ar kitokį laukinių gyvūnų naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas ir Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašas.
„Baudos už trofėjų ir kitų gyvūninės kilmės objektų demonstravimą, pardavimą ir kitokį naudojimą gali būti taikomos tik tiems objektams, kurie gauti po 2001 metų“, – pabrėžė advokatas M. Jablonskis nurodydamas, kad Lietuva būtent tais metais ratifikavo Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją.
Įstatymas „Dėl Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos ratifikavimo“ įsigaliojo 2001 m. birželio 13 d. „Tai reiškia, kad šio įstatymo pagrindu sukurti Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai gali būti taikomi tik objektams, įgytiems po įstatymo įsigaliojimo“, – pabrėžė advokatas, dar kartą primindamas, kad įstatymai negalioja atgaline data.
Nuomonės ir išvados
Tokių atvejų, kai medžiotojas, prekybininkas, kokios nors organizacijos ar įmonės savininkas būtų nubaustas už medžiojamųjų gyvūnų trofėjų laikymą, pardavimą, eksponavimą, nėra daug. Ir šio straipsnio tikslas yra ne nurodyti Aplinkos ministerijos ar AAD klaidas ar neteisingą teisės aktų interpretavimą, o paraginti sukurti paprastą sistemą, bent jau reikalavimus, kurie būtų susiję su Lietuvoje nelimituojamų medžiojamųjų gyvūnų ir jų medžioklės produktų (išskyrus mėsą ir subproduktus) naudojimu.
Medžiotojas neturi nuolat bijoti ir jaudintis dėl kiekvieno savo žingsnio. Jeigu medžiotojas medžioja legaliai, investuoja lėšas į medžioklės ūkio plėtrą, moka mokesčius į valstybės biudžetą, rūpinasi žalos mažinimu ir ligų ribojimu, jam nereikia nuolat jaudintis, kad dėl kažkokio aiškinimo jis bus apšauktas pažeidėju ir nubaustas pinigine bauda.
Labai gaila, kad ministerija nepateikė paaiškinimo šiais klausimais. Pavyzdžiui, jei medžioklės lapas jau atiduotas, kaip įrodyti stirnos iškamšos teisėtumą, sumanius ją parduoti? Galbūt aš turiu senelio sovietiniais laikais darytą iškamšą, pavyzdžiui, lūšį. Tais laikais nebuvo nei medžioklės lapo, nei lūšis paskelbta saugoma rūšimi. Kaip legalizuoti, jei noriu parduoti?
Kokie teisės aktai reglamentuoja medžioklės, trofėjų ir gyvūninės kilmės objektų apyvartą?
Laukinių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš gamtos, iškamšų gaminimą ar kitokį laukinių gyvūnų naudojimą reglamentuoja:
Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas
Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės
Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas
Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašas
Išleistas naujas žurnalo numeris!
