Nesvarbu nei medžioklės tipas, nei medžiojamojo gyvūno rūšis ir šuns veislė, nes viena iš šuns užduočių yra rasti žvėrį, atnešti jį arba pranešti medžiotojui apie laimikį – anonsuoti.
Trys anonsavimo būdai
Daliai medžioklinių šunų jiems būdingas anonsavimo modelis yra įgimtas. Jis įgyjamas iš protėvių per veislės darbo ir tėvų darbo patirtį. Kuo daugiau šunys dirba, tuo gausesnę genetinę patirtį jie perduoda jaunikliams. Nepaisant to, daliai šunų anonsavimo reikia išmokti.
Aplojimas. Radęs sužeistą ar sumedžiotą gyvūną, šuo jį aploja. Prireikus laiko jį vietoje, kol ateina šeimininkas.
Daliai veislių būdinga aploti gyvą gyvūną.
Pavyzdžiui, laikos paprastai intensyviai aploja sužeistą gyvūną, bet tyli radusios sumedžiotą (nugaišusį).
Skalikai anonsuoja pėdsakus – šuo eina paskui juos ir intensyviai loja.
Terjerai, universalūs medžiokliniai šunys, taksai ir kelių kitų veislių šunys gali aploti nugaišusį gyvūną, bet tai nėra būdinga absoliučiai visiems veislės atstovams.
Kvietimas. Radęs sužeistą ar sumedžiotą gyvūną, kurio neįmanoma paimti ir nunešti šeimininkui, šuo grįžta pas žmogų ir kviečia jį eiti kartu.
Toks anonsavimo būdas gana retai būna įgimtas. Gali pasitaikyti, kad žmogus ne visada supranta savo šunį ir geba jį „perskaityti“. Jeigu šuo randa laimikį, kurio negali atnešti, jis grįžta prie šeimininko, pasižiūri į akis, vizgina uodegą, pašoka, atrodo labai džiaugsmingas, bet neina šalia. Šuo prieina ir iš karto vėl grįžta ten, iš kur atėjo, atsigręžia, vizgina uodegą ir tarsi kviečia eiti kartu.
Jeigu žmogus nespėja, šuo grįžta vėl. Tokiais momentais galima jį pagirti, paskatinti, klausti „Kur? Parodyk, kur?“
Bringselis. Vokietijoje tai tradicinis pranešimas, lavinamas per treniruotes, jungiantis kvietimą ir aportavimą. Šuniui prie antkaklio ilgoka virvele, odiniu dirželiu ar grandinėle pakabinamas rago gabalėlis, virvės nuopjova, odinis maišelis ar kokia kita medžiaga. Kai šuo randa sužeistą ar sumedžiotą gyvūną, jis paima bringselį į nasrus ir grįžta pas šeimininką jį atsivesti. Idėja – išvengti triukšmo miške, pakeisti lojimą kvietimu, net jeigu šuniui pirmiau minėtas kvietimas yra įgimtas.
640bringsel-verschluss-silber_600x600 Bilde no neta. Bringselis
Kaip išmokyti aploti?
Medžiotojas Armantas S. uždavė klausimą: „Patarkite, kaip treniruoti šunį, kad lotų ant negyvo žvėries. Suranda, urgzdama papeša ir atbėga atgal. O gal bergždžias reikalas? Kalytei metai ir du mėnesiai. Vachteliukė.“
Pažingsniui
Šuo turi suprasti komandą „balsas“ ir turi būti bent pradiniai sumedžioto gyvūno ieškojimo įgūdžiai, naudojant kraujo pėdsaką ar viršutinę uoslę.
1 žingsnis. Komandos „balsas“ galima išmokyti žaidžiant. Per žaidimą reikia išmokyti šunį suloti, azartiškai ir džiaugsmingai kartojant žodį „balsas“. Jeigu šuo pats suloja, komandą galima pasakyti ir po to. Žaidimo metu ir po kiekvienos komandos šunį reikia apdovanoti skanėstu.
Jeigu manote, kad šuo suprato mintį, bandykite pasiekti, kad jis sulotų jau po komandos, bet be didelio žaidimo ir skatinimo. Vos šuo suloja, iškart duokite skanėstą – tai svarbu! Komanda, sulojimas, skanėstas: per kelias dienas taip šią komandą galima įtvirtinti.
2 žingsnis. Mokyti kraujo pėdsako trunka gana ilgai, tai aprašyta ankstesniuose mūsų žurnalo numeriuose ir portale medzioklezurnalas.lt.
3 žingsnis. Žvėries aplojimas. Treniruotėms reikės 3–5 metrų ilgio karties, tiks ir jauno medelio kamienas. Taip pat reikės šviežiai sumedžioto gyvūno kailio ar sumedžioto mažo gyvūno: paukščio, kiškio, smulkaus plėšrūno, bebro, ir 10–15 metrų ilgio virvės.
1 variantas prasideda nuo šuns gebėjimus ir pasirengimą atitinkančio kraujo pėdsako, kurio gale reikia padėti gyvūno kailį. Po kailiu pakiškite, pavyzdžiui, karties galą. Prie karties pririškite virvę, kurią ištempkite kraujo pėdsako kelyje. Idėja – reikiamu momentu virve pakelti ir pajudinti kailį.
Viską įrengus su šunimi reikia eiti paskui kraujo pėdsakus, kaip paprastoje treniruotėje. Pageidautina su pavadžiu, nes jeigu šuo pasieks kailį greičiau nei žmogus, visa treniruotė nueis perniek.
Šuniui artėjant prie sumedžioto gyvūno kailio, žmogus turi spėti jį pajudinti. Šuo turėtų atsitraukti ir išsigąsti. Tada reikia duoti komandą „balsas“. Paskatinkite šunį, pakartokite komandą ir pagirkite, jeigu šuo loja.
Geriausia, jeigu po kelių treniruočių kartu su šeimininku pasiseks patekti į tikrą medžioklės situaciją, kur reikia ieškoti žvėries. Šeimininkas gali bandyti neiti kartu su šunimi iki pat laimikio, o likti kiek atokiau. Jei šuo suloja, pagirkite, jei neloja, galite iš tolo sušukti „balsas“ kelis kartus.
Tokias treniruotes reikia dažniau praktikuoti ir šuo greitai supras, ko šeimininkas iš jo nori.
2 variantas – su smulkiu laimikiu. Reikės neseniai sumedžioto paukščio, bebro, lapės, kiaunės ar kiškio – ko turima pagal medžioklės sezoną ar iš šaldiklio, jeigu ten kas nors užsilikę. Šunų treniruotėms rekomenduojama šaldiklyje laikyti bent vieną gyvūną su visais viduriais, kailiu ar plunksnomis.
Įrenkite 100–200 metrų ilgio kraujo pėdsaką, o jo gale, ant medžio, pakabinkite laimikį – taip aukštai, kad šuo nepasiektų.
Jau pirmą kartą galima bandyti neiti kartu su šunimi, o leisti jam pačiam rasti laimikį. Jeigu šuo los, reikia prieiti ir labai džiaugsmingai pagirti. Galima atpjauti gabalėlį laimikio, pavyzdžiui, anties koją.
Jeigu turite abejonių, kad šuo vis dėlto nelos, prie laimikio pririškite antrą, plonesnę virvę. Permeskite ją per šaką ir patieskite šalia kraujo pėdsako taip, kad galėtumėte gyvūną iš tolo ja patraukyti ir šunį nustebinti, pamasinti. Jeigu šuo suloja, pagirkite ir apdovanokite.
Kaip išmokyti dirbti su bringseliu?
Šios komandos mokoma panašiai kaip aportavimo.
Šuo turi mokėti atnešti aportą ir laikyti jį, taip pat turi būti pradiniai įgūdžiai ieškant laimikio viršutine ar apatine uosle (pagal pėdsakus).
Pažingsniui
1 žingsnis Kieme ar gamtoje padėkite, pavyzdžiui, šerno kailio, o ant jo – keletą rago gabalėlių, pakankamai didelių, kad vieną tokį šuniui būtų patogu sukąsti. Nusiųskite šunį lyg atnešti aporto, pasišaukite, duokite skanėstą. Antrą kartą palaukite, kol šuo ateis su nešuliu dantyse, bet skanėsto dar neduokite. Kartu su šunimi eikite gyvūno link, liepdami jį parodyti. Atėjęs prie kailio, paimkite kaulo gabalėlį iš šuns ir šunį pagirkite. Pradėkite mokyti nuo 5 metrų, kiekvieną treniruotę atstumą didindami iki 30 metrų.
2 žingsnis. Kai šuo pradėjo stabiliai atnešti kaulą ir atvesti šeimininką prie kailio, tada pakaitaliokite kaulo gabalėlio buvimo vietą. Padėkite jį ant žemės po kailiu taip, kad kyšotų galiukas. Viskas lieka taip pat, tik nešulį šuo turi paimti nuo žemės. Kai jis įpras tai daryti, pririškite rago ar kaulo gabalą prie odinio dirželio arba virvelės ar prikabinkite grandinėle prie antkaklio – tai ir bus jūsų naujasis bringselis.
Virvelė ar grandinėlė turi būti tokio ilgio, kad šuniui nuleidus galvą ir uostant ant jos pakabintas kaulo gabalas atsigultų ant žemės. Prie kailio ar gyvūno šuo nuleis galvą, ieškodamas bringselio, o šis nusileis nuo antkaklio. Šuo kaip įprasta jį paims ir ateis pas jus, kad nuvestų iki laimikio.
Šiame mokymo etape reikia pakeisti komandą: vietoj „aport“ sakykite „šauta“, „kur?“ ar kaip nors panašiai. Tai yra signalas šuniui ieškoti laimikio. Kai jis laimikį suras ir ateis jūsų kviesti, sakykite „parodyk“. Nereikia skubėti – sekdami šunį kartkartėmis sustokite, palaukite, kol grįš, pakartokite komandą ir darykite taip kelis kartus, kad šuo suprastų, jog negalima tiesiog nubėgti prie gyvūno, o reikia nuvesti šeimininką. Prie gyvūno tiek jauniklį, tiek suaugusį šunį būtina stipriai pagirti, apdovanoti skanėstu už gerai atliktą darbą.
3 žingsnis. Treniruotę kartokite realiomis medžioklės sąlygomis kiekvieną kartą. Rekomenduojama užsegti konkretų darbinį antkaklį, kurio šiaip kasdien nenaudojate. Užsegus šį antkaklį, šuo žinos, koks darbas jo laukia, ir bus pasiruošęs.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!
