Vasara medžiokliniams ir šeimos šunims gali būti ne mažiau pavojinga nei žiema. Skirtingai nei žmonės, šunys beveik neprakaituoja ir kūno temperatūrą reguliuoja daugiausia intensyviai alsuodami. Kai šio mechanizmo nebeužtenka, organizmas pradeda kaisti, o per trumpą laiką gali išsivystyti gyvybei pavojingas karščio smūgis. Tai nėra paprastas perkaitimas. Tai ūmi būklė, galinti baigtis daugelio organų nepakankamumu ar net gyvūno žūtimi.
Ar įmanoma medžioklinį šunį laikyti bute? Šunu voljieras #2
Kodėl šuo perkaista
Daugelis įsivaizduoja, kad karščio smūgis gresia tik automobilyje paliktam šuniui. Iš tiesų tai viena dažniausių priežasčių, tačiau toli gražu ne vienintelė.
Šuo gali perkaisti aktyviai bėgdamas ar dirbdamas net ir tada, kai oro temperatūra nėra itin aukšta. Didelė oro drėgmė, tiesioginiai saulės spinduliai, prastas oro judėjimas, ilgas darbas medžioklėje, dresūroje ar sporte, kelionė uždaroje transporto priemonėje, ilgas buvimas voljere be pavėsio ar net intensyvus žaidimas su kamuoliu gali tapti lemtingais veiksniais.
Didžiausia rizika kyla:
brachicefalinių veislių šunims, tokiems kaip mopsai ar buldogai
vyresniems ir labai jauniems šunims
antsvorio turintiems gyvūnams
ilgaplaukiams ir tankų kailį turintiems šunims
sergantiems širdies ar kvėpavimo takų ligomis
labai aktyviems darbiniams ir medžiokliniams šunims.
Pirmosios perkaitimo požymiai
Svarbiausia pastebėti pirmuosius signalus, kai situaciją dar galima lengvai suvaldyti.
Dažniausiai pirmiausia pasireiškia labai intensyvus alsavimas, šuo tampa neramus, ieško pavėsio ar vandens, gausiai seilėjasi, liežuvis ir dantenos parausta, atsisako judėti ar tęsti darbą. Gali atrodyti, kad gyvūnas tiesiog pavargo, tačiau būtent šiame etape būtina sustabdyti bet kokį fizinį krūvį.
Kai būklė tampa pavojinga
Jeigu šuo toliau lieka karštyje arba dirba, organizmas nebesugeba atiduoti šilumos.
Tuomet atsiranda sunkus kvėpavimas, vėmimas, viduriavimas, silpnumas, nekoordinuoti judesiai, sutrikusi orientacija, drebulys, kolapsas. Dantenos gali tapti labai ryškiai raudonos, vėliau pabąla ar net pamėlynuoja. Sunkiausiais atvejais prasideda traukuliai, koma, išsivysto šokas.
Kas vyksta organizme
Kai kūno temperatūra pakyla iki maždaug 41 °C ar daugiau, pradeda irti apsauginiai organizmo mechanizmai. Pažeidžiamos ląstelės, vystosi stiprus uždegiminis atsakas, sutrinka kraujo krešėjimas, pradeda blogai funkcionuoti inkstai, kepenys, širdis ir smegenys. Net jei šuo atrodo atsigavęs po atvėsinimo, vidaus organų pažeidimai gali progresuoti dar kelias valandas ar net dienas. Todėl veterinarinė apžiūra būtina visais įtariamo karščio smūgio atvejais.
Kaip išvengti karščio smūgio
Didžioji dalis atvejų yra visiškai išvengiami.
Karštomis dienomis šunį geriausia vedžioti anksti ryte arba vakare. Medžioklės treniruotes, pėdsekystę ar kitą intensyvų darbą reikėtų planuoti vėsesniu metu.
Šuo visada turi turėti galimybę pasitraukti į pavėsį ir gauti šviežio vandens. Kelionėse būtina užtikrinti gerą ventiliaciją.
Niekada negalima palikti šuns automobilyje net kelioms minutėms. Saulėje temperatūra salone kyla labai greitai, net jei langai praverti.
Prieš vedant šunį asfaltu verta delną penkioms sekundėms pridėti prie dangos. Jei žmogui per karšta, šuns letenoms taip pat bus per karšta.
Ką daryti įtarus karščio smūgį
Pirmoji pagalba turi būti pradėta nedelsiant.
Šunį reikia perkelti į pavėsį arba vėsią patalpą. Kailį gausiai lieti vėsiu, bet ne lediniu vandeniu. Geriausia vandenį pilti ant pilvo, kirkšnių, pažastų ir letenų. Ventiliatorius ar oro kondicionierius dar labiau pagreitina kūno vėsimą.
Jeigu šuo sąmoningas, galima pasiūlyti nedideliais kiekiais atsigerti vėsaus vandens, tačiau jo negalima versti gerti.
Svarbu nenaudoti ledinio vandens ar ledo vonios. Staigus atšaldymas susiaurina kraujagysles ir apsunkina šilumos atidavimą. Taip pat nereikėtų apkloti šuns šlapiais rankšluosčiais, nes jie gali sulaikyti šilumą.
Svarbiausia taisyklė
Veterinarijos specialistai pabrėžia vieną principą:
Pirmiausia vėsinti, tik po to vežti pas veterinarijos gydytoją.
Tai nereiškia, kad galima atsisakyti vizito. Atvirkščiai. Vėsinimą reikia pradėti iš karto ir tuo pat metu organizuoti kuo greitesnį nuvykimą į veterinarijos kliniką. Net jei šuo atrodo atsigavęs, jam gali prireikti lašinių infuzijų, deguonies terapijos, kraujo tyrimų ir vidaus organų funkcijos stebėjimo.
Ką verta prisiminti medžiotojams
Medžiokliniai šunys dažnai dirba taip susikoncentravę, kad patys nerodo nuovargio tol, kol būklė tampa kritinė. Dėl to atsakomybė tenka vedliui. Karštomis dienomis būtina dažniau daryti pertraukas, leisti šuniui atsigerti, stebėti alsavimo intensyvumą ir neleisti dirbti iki visiško išsekimo. Net puikios fizinės formos šuo gali patirti gyvybei pavojingą karščio smūgį, jei jo organizmas nebesugeba atiduoti susikaupusios šilumos.
Stiprybė slypi skaičiuje, greityje ar išmintyje? Kaip auka ginasi nuo plėšrūnų? Muško naujienos #27
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
