Vienas medžiotojas sumedžiojo brandų taurųjį elnią. Laimingas nuneša trofėjų pas meistrą. Po kurio lauko pasikviečia į svečius draugą, kad parodytų. Draugas, irgi medžiotojas, įėjęs į kambarį su pasididžiavimu taria:
– Žinok, mano ragai dar didesni.
Trofėjaus savininkas nesutrinka:
– Tavo ir žmona jaunesnė nei mano.
*
Į spąstų duobę įkrito vilkas, lapė ir šerniukas. Visi jaučiasi nepatogiai, nerimauja, kuria pabėgimo planus, tik vilkas ramus. Jam nėra rūpesčių: laputė prie šono, pietų irgi toli nereikia ieškoti. Praeina diena, dvi. Vilkui pradeda pilvas gurgti ir jis jau šnairuoja į šerniuką. Šis supranta, kad reikia ką nors daryti, antraip bus per vėlu.
– Galima išsakyti paskutinį norą? Noriu savo mėgstamiausią dainą sudainuoti, – prašo šerniukas.
– Dainuok, – sutinka vilkas.
Šerniukas pradeda visa gerkle spiegti. Iš visų pusių prie duobės atskuba medžiotojai, pagauna vilką, suriša jam letenas ir nešasi iš miško ant ilgos karties. Vilkas kabo ir galvoja:
– Ko man trūko? Maisto buvo, seksas garantuotas, bet ne – reikėjo dar Euroviziją pamatyti!
*
Vilkas ateina pas lapę. Žiūri, ta žuvis ėda – visa krūva priešais sukrauta.
– Lape, iš kur žuvų gavai?
– Kaip iš kur? Nuėjau ant upės, įleidau uodegą į eketę ir pasigavau!
Vilkui idėja patiko. Jis nutraukė lapei uodegą ir nuėjo į upę žvejoti.
*
Miške vyksta mobilizacija. Vilkui siaubingai nesinori eiti į kariuomenę, bet vieną dieną į pašto dėžutę ateina šaukimas. Nėra ką daryti. Apsiauna sportbačius ir eina į karo komisariatą. Priešais jį eina kiškis – besišypsantis ir laimingas.
– Ko toks laimingas, ilgaausi?
– Va, šaukimą gavau. Komisariate buvau, jie mane į statybininkų brigadą paskyrė.
– Kaip tau tai pavyko? – sušuko nustebęs vilkas.
– Na, atėjau, jie man rodo visokius automatus, karabinus, pistoletus, granatas ir klausia, kas tai. Aš į visus klausimus atsakiau, kad nežinau. Tada man parodė plytą. Tą atpažinau ir taip patekau į statybininkus.
Vilkas pasišokinėdamas nubėga į karo komisariatą. Ten jam rodo ginklus, granatas, jis tik atsako, kad nežino. Pabaigoje vilkui atsibodo ir jis sako:
– Šitų visų nepažįstu, bet žinau, kad seife laikote plytą.
– Iš kur žinai? – klausia uniformuoti žmonės.
– Nesakysiu, – atsako vilkas.
– Šaunuolis! Eisi į žvalgus!
*
Kartą vilkas sudraskė vienoje fermoje avis. Šeimininkas pasikvietė medžiotojus, šie plėšrūną pagavo. Vilkas išsigandęs pradėjo melsti:
– Paleiskite mane. Niekada gyvenime mėsos nebeėsiu!
Medžiotojai pasigailėjo ir paleido vilką į laisvę. Šis vieną dieną pabadavo, antrą, trečią. Ketvirtą dieną vilkas lapatuoja palei sodžių ir mato – kiaulė baloje plaukioja. „Hm… Pasižadėjau mėsos neėsti, bet apie žuvis nieko nesakiau!“
*
Susitinka du pilkiai – kiškis ir vilkas. Kiškis, norėdamas įsiteikti, sako:
– Vilkeli, tavo labai graži žmonelė!
– Ak taip? O tavo labai skani.
*
Kalbasi du medžiokliniai šunys. Vienas pasakoja:
– Vakar su šeimininku per mišką ėjome ir sutikome briedį. Tas pamatęs iš karto mus puolė. Šeimininkas, sklerotikas, šovinius namie pamiršo. Aš kaip puoliau ant jo, kaip pradėjau loti!
– Na, tu ir drąsus! Pulti ant briedžio…
– Kokio briedžio? Šeimininką puoliau, liepiau bėgti!
*
Du labai mieguisti lokiai sėdi urve ir susimąstę žiūri į krintančius rudeninius lapus.
– Kaip norėčiau išgerti tiek kavos, kad bent vieną žiemą nemiegočiau. Taip noriu pamatyti tuos kvailius, kurie lapus atgal prie šakų klijuoja.
*
Vyras su šautuvu eina mišku. Staiga išeina į pievelę, kur koks dvidešimt medžiotojų guli negyvi – kiekvienam šautinė žaizda, o per vidurį sumedžiotas šerniukas. Vyras galvoja: „Turbūt negalėjo pasidalyti to šerniuko ar susitarti, kuriam trofėjus priklauso, tai iš pykčio apsišaudė. Dabar šernas bus mano.“
Kai tik medžiotojas pasilenkė, kad pririštų prie šerno virvę, suskambo šūvis ir medžiotojas griuvo ant žemės. Iš krūmų išbėga meška su karabinu ant pečių:
– Per trisdešimt karjeros metų kvailesnio žvėries už šiuos medžiotojus nemačiau.
*
Žiema. Urve miega du meškinai. Mažylis negali užmigti ir prašo:
– Seneli, papasakok pasaką!
– Miegok, meškiuk!
– Na, papasakok, prašau!
– Miegok, sakau!
– Na, tai parodyk lėlių teatrą!
Senasis meškinas sunkiai atsidūsta, iš po lovos ištraukia dvi kaukoles, užsimauna jas ant letenų ir sako:
– Petrovičiau, kaip manai, ar čia meškų yra?
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba spaudos prekybos vietose!
