Tekstas: Raimondas Ribačiauskas, Lietuvos medžiotojų sąjungos Gamta prezidentas
Paskutinę liepos savaitę visoje šalyje sudūzgė kombainai. Geltonų grūdų kvapas užburia. Juose sutelpa viskas: saulė, vėjo paglostymai, lietaus lašai ir, aišku, duona. Ūkininkai džiaugiasi – seniai turėjome tokį derlių, tačiau kai prisimenu praėjusius pavasarius, tai viešojoje erdvėje „prognozės“ visada sklandydavo panašios: „Šiemet ūkininkai patirs milžiniškus nuostolius dėl sausros, šalčio, karščio, lietaus ar vėjo…“ Ir kaip visada viskas baigiasi gerai. Et, niurzglių kraštas. Tačiau derliaus nuėmimo pradžia visada yra didelis nerimas ir nuostoliai medžiotojams.
Prieš derliaus nuėmimą žemės savininkai griebia medžiotojus už gerklės, liepdami atlyginti žvėrių padarytą žalą jų pasėliams. Tačiau jeigu į nuosavybės faktą žiūrėtume istoriškai iš gamtos pusės, tai ta žemė, kurioje mes pasėjome ir kažką pasodinome, istoriškai priklauso visai gyvūnijai. Žmogus, būdamas pats didžiausias plėšrūnas gamtoje, iškirto miškus, suarė ir apsėjo visas pievutes, nusausino pelkes ir ištiesino natūralius upelius, taip iš visos gyvūnijos atimdamas ar stipriai apribodamas teisėtą galimybę gyventi, maitintis ir auginti vaikus, jau nekalbant apie tūkstančių įvairių rūšių gyvūnų ir paukščių išnaikinimą. Taigi norit ar nenorit, gyvūnai ateis maitintis į jūsų javus ar bulves, nes paprasčiausiai jiems nėra daugiau kur eiti, juk nepriversi elnių graužti supuvusios medienos ar šernų maitintis akmenimis miške…
Manau, apsėdamas pamiškes javais, ūkininkas turi būti padorus ir iš karto susitaikyti su tuo, kad užaugintu derliumi teks pasidalinti su gamta, o ne tik klausytis šlamančių eurų garso… Važiuoju kaimo keliuku, sustabdo moteris: „Ribačiauskai, žiūrėk, šernai nukniso bulves, kur žiūrit… Jeigu galėčiau, juos visus iššaudyčiau, tuščia jų“, – piktinasi moteriškė. Puikios mintys… Įdomu, ką apie mus galvoja gyvūnai, ir jeigu turėtų galimybę, ką su mumis padarytų…
Analizuodamas tikrų medžiotojų ir tikrų būrelių veiklą, pabrėžiu – tikrų, o ne mėsėdžių, prieinu prie absurdiškos idėjos, kuri daug kam nepatiks: tie tikri vyrai ir moterys ar juos jungiantys klubai ir būreliai yra šimtą kartų didesni gamtos mylėtojai negu save aplinkosaugininkais laikantys vyrai ir moterys, kurie aplinkosauginius projektus daro už didelius europinius ar įvairių ministerijų programų pinigus, o didžioji meilė gamtai baigiasi su pinigais…
Medžiotojai, negaudami jokių pinigėlių, visą savo gyvenimą saugo ir maitina gyvūnus, gausina jų populiaciją ir dar atlygina ūkininkams žalą už tai, kad jie išeina pavalgyti ar šiaip pasivaikščioti. Žalos atlyginimas yra labai diskutuotinas. Medžiotojus vienijantys klubai ir būreliai yra įpareigoti palaikyti minimalią žvėrių populiaciją. Šiuo metu didžiojoje šalies dalyje šernų populiacija yra žemiau minimalios.
ačiau net tūkstantyje hektarų gyvenantis vienas briedis visada žiemą nugrauš pušų jaunuolynus, o vienas šernas aplankys jūsų javus ar bulves. Manau, tokioje situacijoje ūkininkai turėtų parodyti meilę ir supratimą gamtai, arba esant minimaliai tam tikros rūšies populiacijai žalų klausimą turėtų spręsti valstybė.
Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo. Lietuviški pavadinimai – Pjūtė, Šilinis (Dzūkijoje), Grikinis, Drevinis, Degėsis ar Paukštlėkis. Paukščiai ruošiasi kelionei, kaupia jėgas. Rugpjūtį yra daug svarbių religinių švenčių: Žolinė (15 d.), Šv. Baltramiejus (24 d.). Bene svarbiausia rugpjūčio šventė – Žolinė. Senovėje ji buvo skirta didžiajai deivei gimdytojai Ladai. Būtent jai aukodavo pirmąjį subrendusį derlių. Paprastai apie rugpjūčio 24 d. išskrenda gandrai. Senoliai sakydavo, kad po Baltramiejaus varlės nasrai užgyja. Kerdžiaus didybė rugpjūčio pabaigoje nublankdavo, nes derlius nuimtas, o laisvai besiganantiems gyvuliams užtekdavo piemenėlių priežiūros.
Po Šv. Baltramiejaus bitininkai nebekopinėdavo medaus, nes bitelėms reikėdavo palikti laiko prisinešti maisto žiemai. Šernų jaunikliai jau šviesiai rudi, elninių žvėrių jaunikliai vaikšto kartu su mamomis ir jas vejasi savo dydžiu, lapiukai jau medžioja patys, tačiau vilkiukai dar tik mokosi medžioti. Stirnų rujos pikas buvo nuo rugpjūčio 1 iki 12 dienos, dabar eina į pabaigą.
Nuo rugpjūčio 1 d. galima medžioti bebrus, tačiau rekomenduojama nemedžioti patelių, jos išsiskiria savo dydžiu. Sumedžiojus abu tėvus jaunikliai neišgyvens. Rugpjūčio 15 d. prasideda vandens paukščių medžioklė, medžioti galima didžiąsias antis, rudagalves krykles, klykuoles ir kanadines bernikles. Labai sunkus pasirinkimas, nes atskirti skrendančias rudagalves nuo didžiųjų, dryžgalves krykles nuo rudagalvių kryklių yra gana sunki užduotis net ornitologams, ypač jauniklius.
Noriu priminti, kad nuo kitų metų balandžio 1 d. vandens paukščių medžioklėje nebus galima naudoti švininių šratų. Siūlau jų nekaupti. Nuo rugpjūčio 15 d. prasideda tauriųjų elnių patinų medžioklė. Visiems medžiotojams tai lauktas laikotarpis, ši medžioklė suteikia daug žavesio, iš medžiotojo reikalauja daug biologinių ir gamtos pažinimo žinių, ištvermės. Patinai renkasi į pamėgtas rujos vietas, užima teritorijas, jas pasižymi ragais nutrindami krūmus ir medžius, palikdami savo kvapą, pasiruošia „duobes“, jose atliks kosmetines (kvapų) procedūras. Girdisi tik pavieniai balsai, ruja prasidės kitą mėnesį, dabar reikia ruoštis… Į savo rujos vietas pradeda traukti ir briedžių patinai, jų užimamos rujos teritorijos yra kelis kartus didesnės už tauriųjų elnių patinų.
Medžioklės politikoje – velniava. Aplinkos ministerija ES pateikė savo poziciją dėl švino šaudmenų apribojimo šlapžemėse. Pagal Ramsaro konvenciją šlapžemė – tai stovintis ar bėgantis vanduo, natūralus ar dirbtinis vandens telkinys. Ministerija pritarė švino šaudmenų draudimui minėtose teritorijose ir jų 100 ar 300 metrų apsaugos zonose. Jeigu įsiskaitėte, tai 35 proc. šalies teritorijos bus nieko negalima medžioti švininiais šoviniais, negana to, minėtose teritorijose juos bus draudžiama net turėti.
Visi IŽ, TOZ markės ginklai netinka šaudyti minėtais šoviniais, be to, tūtelės turės būti ne trumpesnės kaip 80 mm. Tenka konstatuoti, kad apie 42 tūkstančių lygiavamzdžių Rusijoje pagamintų ginklų teks padėti po presu. Ore pakibo beveik visų šaudyklų ateitis, iškilo problema žvejams, šauliams ir sportininkams. Negana to, valdininkai parašė, kad jų nuomonė suderinta su visomis medžiotojus vienijančiomis visuomeninėmis organizacijomis (aiškus melas), kad medžiotojas patirs tik 25 eurų nuostolį (skaičius iš debesų) ir jie nemato jokių ekonominių, socialinių ir teisinių problemų (mistika).
Tenka pripažinti, kad valdininkų širdyse gyvena vergo arba provincialumo sindromas, jie nesupranta, kad ES gyvena konfederacijos principu, kur kiekviena valstybė turi teisę į savo nacionalinių (t. y. savo piliečių) interesų gynimą… Ginklų savininkų asociacija, Lietuvos medžiotojų sąjunga Gamta, Sūduvos medžiotojų sąjunga ir Lietuvos medžiotojų draugija suvienijo jėgas apginti medžiotojų, žvejų, šaulių, sportininkų ir šaudyklų interesus. Apie dviprasmišką situaciją informavo europarlamentarus, šalies Prezidentą, Seimo narius, organizavo nuotolines diskusijas ir televizijos laidas. Rugpjūčio 11 d. Aplinkos ministerija vėl pateikė Medžioklės taisyklių pakeitimo projektą, analizuojame…
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.
