Patirtis

Panaikinti stirnų limitai. Nuomonės0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Gegužės pradžioje aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pasirašė Medžioklės taisyklių pakeitimus, po kurių kilo didžiausias Lietuvos medžioklės istorijoje skandalas žiniasklaidoje ir tiek medžiotojų, tiek aplinkos aktyvistų protestai, ir visa tai baigėsi daugelio pakeitimų atšaukimu. Naujosios Medžioklės taisyklės apskritai buvo vertinamos labai prieštaringai, tačiau lankų ir arbaletų leidimo (šis pakeitimų punktas buvo atšauktas) šešėlyje gyvūnų teisių gynėjų nepastebėtas liko stirnų medžioklės limitų panaikinimas.

Pagal naująsias taisykles, stirninai dabar medžiojami nuo gegužės 1 d. Ši naujovė, pasak medžiotojų organizacijų vadovų, padės pavasariškai žemoje žolėje sėkmingiau atrinkti selekcinius stirninus. Stirnos ir stirniukai vis dar medžiojami nuo spalio 1 d. iki metų pabaigos.

Kodėl panaikinti stirnų limitai?

Vytauto Didžiojo universiteto lektorė dr. Rasa Vaitkevičiūtė, kuri ėjo aplinkos viceministro pareigas, kai buvo rengiami ir priimti Medžioklės taisyklių pakeitimai, be to, dalyvavo juos rengiant, aiškina: „Stirnų limitai buvo panaikinti, nes Lietuvoje, pagal šiuo metu galiojančias elninių žvėrių tankumo normas, elninių skaičius jas viršija du kartus. Ir tai ne tik stirnų, bet ir briedžių bei elnių. Taip pat pastebima ryški žala miškui. Stirnos daro žalą eglių ir pušų jaunuolynams, skabydamos ūglius ir laupydamos žievę, stirninai aptrina kamienus valydami ir mesdami ragus, kas trukdo kokybiškam miško atkūrimui. Ir ūkininkai nežymiai, bet pastebi, kad mažesniuose laukuose, kur stirnų populiacija didelė, ištrypiami pasėliai.“

Dar viena iš priežasčių, kodėl reikia kontroliuoti kanopinių populiacijų dydį ir apie ką palyginti retai kalba gyvūnų gynėjai, yra eismo įvykių statistika. „Daug problemų sukelia ir įvykiai su gyvūnais kelyje, o dažniausiai į eismo įvykius patenka stirnos. Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo skyriaus duomenimis, eismo įvykiai su gyvūnais 2019 m. įvyko 8764 kartus, iš jų 90 proc. – su stirnomis. Esame nedidelė valstybė ir tai kelia pavojų žmonių saugumui“, – nurodo R. Vaitkevičiūtė.

Medžiojamųjų gyvūnų apskaitų duomenimis, kasmet teikiamais Aplinkos ministerijai, stirnų populiacija nuo 2014 m. paaugo nuo 111 427 iki 170 645 individų.

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Gyvenimas be stirnų limitų

Praėjo keturi mėnesiai nuo stirnų limitų panaikinimo. Dauguma apklaustų medžiotojų klubų ir organizacijų atstovų šią patirtį lygina su šernų populiacijos tvarkymu. Aišku, reprodukcijos atžvilgiu šernai už elninius pranašesni, bet kalbant apie populiacijos tvarkymą iki afrikinio kiaulių maro (AKM) galima teigti, kad medžiotojai geba tvarkytis protingai, žvelgdami į ateitį, o ne šaldytuvą.

„Patirtis su šernais parodė, kad panaikinus licencijas šernai ne tik kad nebuvo išmedžioti, bet kaip tik medžiotojai ėmėsi juos saugoti taip stipriai, kad populiacija viršijo visas ribas savo gausumu. Ir galų gale jie žuvo dėl AKM. Panaikinti stirnų limitus bandyta ir anksčiau, tokį eksperimentą atliko Aplinkos ministerijos pareigūnai aplinkos ministro Gedimino Kazlausko 2011 m. gegužės 17 d. įsakymu „Kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2011–2012 m. medžioklės sezoną limitai“, kur buvo nurodytas tik stirnų patinų limitas – leista sumedžioti 6 tūkst.

Patelių ir jauniklių medžioklė buvo nelimituojama. Po tokio sezono apskaita parodė, kad populiacija nesumažėjo ir toliau tendencingai auga iki šių dienų. Taip pat manau, kad medžiotojai yra sąmoningi ir gali patys spręsti, kiek, kokių žvėrių nori ir gali turėti savo plotų vienetuose, kad rastų balansą tarp gamtos ir žmogaus. Ir juo labiau ne draudimais tą visuomenės sąmoningumą išugdysime.

Panašu, kad pasiteisinus nelimituojamai stirnų medžioklei ateityje turėtų būti panaikinti limitai ir elniams bei briedžiams, bet tai labai stipriai priklausys nuo to, kas bus valdžioje, nuo medžiotojų sąmoningumo ir aktyvumo bei gamtosaugos organizacijų kišimosi į medžioklės reikalus“, – sako R. Vaitkevičiūtė.

Lietuvos elnių kvieslių asociacijos vadovas Daivaras Rybakovas sako: „Diskusijos apie medžiotojų gebėjimą taisyklingai medžioti nelimituojamus gyvūnus prasidėjo panaikinus šernų ir stirnų patelių limitus. Stirnas medžiojame be apribojimo jau penkerius metus ir jokių prognozuotų problemų nepastebėta. Aišku, yra kolektyvų ir atskirų personažų, kurie nori medžioti viską, ką mato, tačiau tokio požiūrio rezultatai aiškiai matyti jau kitą medžioklės sezoną. Savo kolektyve apsitarėme ir sutarėme, kad šiemet jokių ribojimų ar nurodymų nebus – medžiosime laisvai ir patinus, ir pateles, ir jauniklius. Žiūrėsime, kiek ir kokių egzempliorių sumedžios medžiotojai, ir tada spręsime apie kitų metų strategiją.“

D. Rybakovas atskleidė, kad jo kolektyve visi stirnų leidimai net nebūdavo sunaudojami – kasmet likdavo 3–5 stirninų (iš 30) ir keli patelių leidimai. „Kai kurie medžiotojai kasmet sumedžioja po kelis stirninus, bet dauguma kolektyvo narių labiau domisi didžiaisiais kanopiniais – elniais, briedžiais, šernais. Na, o stirnų pateles medžiojame daugiausia su varovais. Individualiai rudenį stengiamės atrinkti jauniklius“, – apie medžioklės praktiką pasakoja elnių kvieslys.

Nuotrauka: Kataryna Šterna

„Kadangi Lietuvoje kiekvienas medžiotojų kolektyvas per metus nuo vasario pradžios iki kovo pabaigos vieną dieną turi skirti medžiojamųjų gyvūnų apskaitai, labai gerai žinome, kiek ir kokių gyvūnų gyvena mūsų kolektyvo plotuose. Jeigu šiemet parinktas stirnų medžiojimo principas duos neigiamą rezultatą – bus viršyta praeitų metų apimtis ar nebus sumedžiotas reikiamas skaičius patelių ir jauniklių, kitais metais spręsime dėl vidinio klubo stirninų ir stirnų limito“, – priduria D. Rybakovas.

Feisbuko grupėje Hunting in Lithuania į klausimą, kaip bus tvarkoma stirnų populiacija be limitų, medžiotojai atsakė gana vieningai: „Vadovausimės ankstesnių metų patirtimi.“

Medžiotojas Rolandas Griesius sako, kad Aplinkos apsaugos departamentas anksčiau visada išduodavo tiek licencijų, kiek kolektyvas prašydavo pagal populiacijos apskaitos duomenis.

Kitas medžiotojas Sergejus Tovarovas nurodo, kad jo klubas pats palaikys tvarką ir žiūrės, kad sumedžiotų stirnų ir stirninų skaičius būtų proporcingas. „Visa tai jau aptarta. Baigtas etapas! Aišku, kad vieni elgsis atsakingai, kiti gadins populiaciją. Nieko gero tai neduos. Aš asmeniškai esu už limitavimo išsaugojimą. Visiškai vienareikšmiškai esu už fiziškai apčiuopiamas licencijas“, – savo nuomonę reiškia medžiotojas.

Pranas Noreika sutinka su kolega, kad medžiotojai, kurie tausoja gyvūnus, ir toliau taip darys, nesvarbu licencijos. „Anksčiau ir šernams turėjome licencijas. Paskui jas panaikino. Ar kas nors pasikeitė? Ne. Visada bus atsakingų medžiotojų ir bus mėsininkų. Manau, dauguma kolektyvų elgsis atsakingai ir su stirnų medžiokle“, – teigia P. Noreika. Jam antrina Vitas Girdauskas – niekas vietinės populiacijos padėties nežino geriau nei plotų naudotojai.

Lietuvos medžiotojų draugijos vadovas ir trofėjų ekspertas Gediminas Vaitiekūnas nurodo, kad toks požiūris nėra naujiena: „Daugelyje Europos šalių stirnos medžiojamos be apribojimo ir jokių problemų su populiacija nekyla. Manau, Lietuvoje bus panašiai. Taip pat kaip buvo su šernais. Licencijas panaikino ir populiacija pradėjo augti, nes medžiotojai galėjo šeimininkauti patys.

Manau, kad ir šis sprendimas yra teisingas.“ G. Vaitiekūnas tvirtina, kad anksčiau, kai dar būdavo stirnų licencijos, Aplinkos ministerijoje jau buvo aptarta galimybė leisti medžioti selekcinius egzempliorius be limitų, bet šis sumanymas nepasiteisino. Dabar kiekvienas kolektyvas turės galimybę tvarkyti stirnų populiaciją, atrinkdamas selekcinius egzempliorius ir tausodamas perspektyvius, kaip tai numato Lietuvos medžioklės įstatymas ir taisyklės, tačiau dabar medžioklės plotų naudotojų rankos laisvos, tad šis darbas gali vykti sėkmingiau.

Jeigu medžiotojas turi tik vieną licenciją, jis nemedžios jauno stirnino su mažais rageliais, o pataupys leidimą trofėjiniam

„Iš pradžių visi manė, kad tai bus tikra tragedija, medžiotojai neva šaudys visus stirninus iš eilės. Tačiau taip nėra, – pasakoja medžiotojų sąjungos Gamta pirmininkas Raimondas Ribačiauskas. – Kiek matau, maždaug 80 proc. klubų nustatė daug griežtesnes taisykles, nei buvo galima tikėtis. Pavyzdžiui, dalis medžiotojų draugijų priėmė sprendimą dar prieš privalomą pavasarinių trofėjų vertinimą rengti vidines klubo trofėjų apžiūras, pakviesdami profesionalų ekspertą įvertinti medžiotojų rezultatus.

Nustatyta, kad reikia parodyti visus raguotus trofėjus. Jeigu koks medžiotojas to nepadaro ar sumedžioja perspektyvų, jam dvejus metus draudžiama medžioti elninių patinus. Kituose klubuose nuspręsta, kad medžioti bus galima tik selekcinius ar senus stirninus. Kiekvienam medžiotojui leidžiama sumedžioti vieną.“

Didelė dalis klubų patys nustatė savus stirnų limitus. Gamtos vadovas ir kiti apklausti medžiotojai nurodė, kad stirnų medžioklės apimtį nustato pagal populiacijos įvertinimą ir ankstesnių metų limitą. „Vis dėlto yra vienas niuansas. Žolė ir javai šiemet užderėjo tokie vešlūs, kad stirnas pastebėti labai sunku. Manau, kad tik nuėmus derlių pradėsime jausti stirnų medžioklės be limitų rezultatą“, – sako R. Ribačiauskas.

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininkas Jonas Talmantas reiškia asmeninę nuomonę: „Negaliu kalbėti visų organizacijos narių vardu, nes požiūris, kaip į bet ką, kas nauja, nėra vienareikšmis. Manau, kad seniai buvo laikas leisti medžiotojų klubams patiems tvarkyti gyvūnų populiacijas savo plotuose. Tarybiniai laikai, kai valdžia prižiūrėjo kiekvieną žingsnį ir veikti buvo galima tik pagal aukšto viršininko nurodymus, praėjo. Gerai prisimename, kas įvyko, kai buvo panaikinti šernų limitai – visi aimanavo ir baisėjosi, kad dabar medžiotojai viską išmedžios ir šernų nebeliks.

Kas įvyko realiai? Populiacija padidėjo keturis kartus. Vadinasi, klubų vadovybė ir patys medžiotojai yra labai sąmoningi ir tvarkosi išmintingai, žiūri, kokios sąlygos, kaip keičiasi gyvūnų skaičius, kaip reikia medžioti. Kiekvienas medžiotojas nori medžioti ir kitais metais, ir po dešimties metų, todėl gyvūnus savo plotuose tausoja.“

J. Talmantas pabrėžia, kad dabar medžiotojams bus daug lengviau vykdyti atranką: „Manau, kad jau po trejų ketverių metų matysime stirnų limitų panaikinimo rezultatą. Dabar medžiotojai galės netaupyti to vienintelio leidimo, kad sumedžiotų trofėjinį stirniną, o drąsiai atrinks visus egzempliorius, kurie populiacijoje nepageidaujami, ir tik po to medžios tą medalininką. Manau, limitų panaikinimas ne tik pakels medžiotojų sąmoningumą ir padidins atsakomybės jausmą, bet išeis į gera ir pačiai stirnų populiacijai bei trofėjų kokybei“, – mano LMŽD pirmininkas.

Latvijoje

Pas šiaurinius mūsų kaimynus irgi diskutuojama apie stirnų limitų panaikinimą. Pagrindinė kliūtis – tam tikra kontrolė ir priežiūra, kurios siekia Latvijos valstybinė miškų tarnyba (VMT) ir kurią skatina gamtos tyrinėtojai. Galbūt šiuo metu kuriama elektroninė medžioklės priežiūros sistema, kurioje bus galima nedelsiant pranešti apie sumedžiotą gyvūną, pridedant nuotrauką, koordinates ir informaciją, ir bus tas kontrolės instrumentas, kurio reikia, kad valdžia šiek tiek atlaisvintų vadžias ir taip pat leistų latvių medžiotojams patiems kontroliuoti stirnų populiaciją savo plotuose. Beje, Latvijoje šių gyvūnų yra kiek daugiau. Latvijos VMT duomenimis, per pastaruosius šešerius metus stirnų padaugėjo nuo 136 tūkst. iki 184 tūkst. individų.

Svarbiausia – medžiotojams reikėtų atsižvelgti į populiacijos lyties ir amžiaus struktūrą. „Medžiotojai turi laikytis vienos paprastos formulės: 1:1:1, – aiškina Latvijos miškininkystės instituto Silava mokslininkas dr. biol. Janis Uozuolinis. – Tai reiškia, kad kiekvienam patinui reikia sumedžioti vieną patelę ir jauniklį, nesvarbu lytis. Toks gyvūnų medžiojimo principas užtikrina sveiką ir bonitetą atitinkančią populiaciją. Vadovaujantis šiuo principu, medžiotojų kolektyvams savarankiškai tvarkyti stirnų populiacijas būtų paprasta.“

Latvijos medžiotojų apklausos irgi rodo, kad bendruomenė yra pasirengusi prisiimti atsakomybę už stirnų medžioklę. Štai keletas Latvijos medžiotojų komentarų iš feisbuko:

„Pastarųjų metų žiemos lepina, o stirnų tik gausėja. Manau, kad būtų teisinga panaikinti stirnų limitus, taip labiau ribojant skaičių medžioklės plotuose. Kuo daugiau šių žvėrių, tuo daugiau eismo įvykių. Per mėnesį užfiksavau jau šešis automobilio nutrenktus žvėris.“
„Stirnų limitus reikėtų kontroliuoti medžioklės kolektyvuose.“

„Kiekvienas medžioklės kolektyvas savo teritorijose kontroliuos populiacijos skaičių. Taip daug teisingiau negu nesuprantamas leidimų skaičius. Vieniems per mažai, kitiems per daug. Labai daug teritorijų, kur medžioklė nevyksta, o gyvūnų daug.“

„Miškininkai priekaištauja – kodėl nepasiekti limitai? Tik todėl, kad ne visi yra mėsėdžiai ir ne visi moka sumedžioti taip, kad šį žvėrelį būtų galima parduoti.“

„Bebrai pridaro daug didesnių problemų, bet jiems – jokių limitų.“

Susiję straipsniai

„Sutinku! Viskas priklauso nuo kolektyvo. Kur išmintingai šeimininkaus, viskas bus tvarkinga, o kur medžios viską iš eilės, ten bus kaip bus.“

„Viskas priklauso nuo apylinkių dydžio: mažose apylinkėse bus medžiojama daugiau, didelėse apylinkėse dažnai jau dabar nepasiekiami esami limitai.“

Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.