Bevažiuojant anksti ryte automobilis prie upės paniro į tirštą rūko patalą. Nors buvo pats vidurvasaris, gaivus rytinis oras priminė rudenines paukščių medžiokles. Po paraliais – jau vidurvasaris, o tik neseniai laukėme pavasario. Perkopus pusamžį, laikas ne sustoja, o įgauna pagreitį senatvės link… Na, bet nereik būti visišku pesimistu, laiko pagyventi dar biskį yra.
Kai kas juokiasi, kai skelbiu dienų iki paukštinės medžioklės pradžios likutį, sako – ką tu skaičiuoji, pavasaris jau greitai! Tai ir atsakydavau, kad iki paukštinės jau nedaug beliko.
Straipsniuką rašau liepos 25 dienos vakarą, išklausęs naujienas per televiziją. O ten buvo labai vaizdžiai pasakojama apie Briuselio biurokratų norus uždrausti šviną amunicijoje – tiek medžioklinėje, tiek karinėje. Nors gandai apie tokius draudimus ateityje medžiotojų bendruomenėje sklandė jau seniai, mažai kas jais tikėjo. Matyt, vis dėlto šie gandai gali virsti realybe!
Kas laukia mūsų medžiotojų ir galbūt kariškių bei kitų jėgos struktūrų? Ar tai palies tik medžiotojų bendruomenę, o JŲ nepalies? Jei taip, kariuomenė neteks beveik 30 tūkstančių vadinamųjų rezervistų, kuriuos karinio konflikto atveju paliekame be amunicijos. Šautuvas be šovinių – paprastas geležies gabalas su mediniu ar plastikiniu apsodu…
Jei priešas naudos šviną, o mums jis bus uždraustas, kaip atremti galimą agresiją karinio per konfliktą? Na, nebent Briuselio biurokratai sumąstys alternatyvą švinui. Kaip čia pajuokavo vienas medžiotojas: švino masė panaši į kito metalo – Aurum… Įdomu, kad puikus aukso lankstumas prarandamas, jeigu į jį pridedama vos 0,01 proc. švino… O apie tokį švino šoviniuose panaudojimą kalba ir Briuselio biurokratai, norintys suspenduoti amunicijoje naudojamo švino kiekį. Matyt, šoviniai bus auksiniai su 0,01 proc. švino, kaip to nori eurobiurokratai.
Juokas juokais, bet pamąsčius ir pasikasus giliau tokios Briuselio užmačios tampa nebejuokingos. Gal gerai pasakė vienos iš 8 Lietuvos medžiotojus „vienijančių“ organizacijų vadovas – gal esmė ta, kad postsovietinėje erdvėje medžioklėse vis dar naudojami tarybinių laikų ginklai, kurie nepritaikyti medžioti bešvine amunicija?
O Europos gamintojai, turėdami tokią beribę rinką tiekti amuniciją, negali į ją įlįsti, nes beveik 80 proc. bent Lietuvos medžiotojų naudoja būtent tokius ginklus, nepritaikytus plieniniams šratams! Kažkada pasakojo Dzūkijos medžiotojai „gyvą“ anekdotą apie nuolat namie vieno medžiotojo „paliekamus“ (užmirštus) šaudmenis. Užtaisė jam guoliniais šratais šovinį ir kai per eilinę medžioklę jis savus vėl „pamiršo“ pasiimti, jie maloniai su juo jais ir pasidalino. Sako, kai šautuvo vamzdis iš apvalaus tapo keturkampiu, daugiau jis savo senam rusiškam ginklui šovinių nesiskolino.
Labai norėčiau pamatyti ir paskaityti tuos Europos pseudomokslininkų darbus – apie paukščius, prisilesusius švininių šratų ir nepaskrendančius arba kritusius nuo nuodingo jo poveikio. Klausimas jums, gerb. Lietuvos medžiokliai: kiek jūs sumedžioję laukinių paukščių ir juos išdoroję skrandžiuose aptikote švininių rutuliukų? Na, bent mano pirma žmona, ruošdama skanų patiekalą iš paukščių skrandukų su apelsinais, tikrai neaptiko. Sutinku, sumedžiotame paukštyje švininių šratų rasime, bet tikrai ne skrandyje, kaip teigiama „mokslinėse ataskaitose“.
Labiausiai kelia nerimą tai, kokią amuniciją (tik šratus ar ir kulkas (lygiavamzdžiams ir graižtviniams ginklams) nori uždrausti „gamtos mylėtojai“ Europoje? Kas stumia šį Briuselio įstatymą? Klausimų daug, bet atsakymų mažokai… Gal tikrai egzistuoja pasaulinis sąmokslas! Valgysime 3D spausdintuvais išprintintą sintetinę mėsą?
Žodžiu, be drastiškų medžioklės suvaržymų (bent) Lietuvoje matome drastiškus vilkamylių ir kitokių ekoteroristų organizacijų siekius uždrausti medžioklę pasaulyje. Ką mes turime? Paukščių gripą, afrikinį kiaulių marą, na, dabar prisidėjo ir COVID-19 pandemija… Per daug žmogus palieka gamtą be priežiūros, kad ji pati galėtų apsivalyti nuo ligų ir kitokių negandų…
Naujasis žurnalo priedas jau prekyboje!
