Visus metelius atvažinėjau vienu maršrutu Vilnius–Varėnos rajonas–Vilnius. Maršrutas kaip ir nuobodus – tas pats vakare ir ryte, keturios paros. Kelis kartus teko penktadieniais važiuoti aplinkiniais keliais – jei nebuvo „žmogų“, kuriuos reikėdavo išleisti Trakų Vokėje ir Paluknyje, važiuodavau aplinkui, kad išvengčiau kilometrinių spūsčių.
Jau minėjau ankstesniuose straipsneliuose: daug partrenktų mažųjų gyvūnų nepatenka į Aplinkos ministerijos statistiką, pradedant stirnomis – jie tėra statistiniai lavoniukai. Tiesa, į ministerijos statistiką neįtraukti, jų niekas neregistruoja! Registruoja tik stambiųjų žvėrių susidūrimus su transporto priemonėmis. O kiek mažųjų žūsta keliuose, dėl ko kenčia medžioklės plotai?
Gaila, nepradėjau to fiksuoti nuo pavasario. Atrodė nereikšminga – kas čia tokio, kažkokie ežiai, kiaunės, lapės, barsukai… Bet tai yra iš dalies medžiojamoji fauna, kai kurie net daro žalą žmonėms ir kai kas „džiaugiasi“, kad jų mažiau. Gamta turi tokią ypatybę kaip harmonija. Nieko nebūna per mažai ar per daug. Yra harmonija! Kartais tą harmoniją tenka reguliuoti žmonėms – tiek vilkų, tiek elninių, o savo harmoniją gamta įvedė su afrikiniu kiaulių maru tarp šernų.
Čia kai kurie per sisteminę žiniasklaidą ir vilkamylius rėkia: išmedžios visus pilkius! Šiandien (lapkričio 15 d.) jau sumedžioti 67 vilkai. Ką tai rodo? Per mėnesį sumedžiota beveik daugiau nei pusė limito.
Na, ne apie tai… Kalbėsiu apie „mažuosius“. Jie irgi yra medžioklės plotų gyventojai ir yra medžiojami. Kiek nukenčia medžioklės plotai, kai suvažinėjami šie mažieji, nepatenkantys į statistiką?
Ne kartą teko matyti prie Pirčiupio suvažinėtų ežių – būdavo po penkis ryte, grįžtant į Vilnių. Apie kitus – kiaunes, lapes, barsukus – statistika nutyli, nes niekas jų nefiksuoja. Pervažiavo – automobiliui žalos nėra, tad…
Teko pavasarį stebėti Senojoje Varėnoje tiltu per Merkį bėgančią penkių lapių šeimyną. Deja, teko ir fiksuoti – keturi lapiukai buvo suvažinėti tilto prieigose… Nežinau – gal ir visi penki buvo suvažinėti.
Važiuodamas kitu maršrutu – į Perloją – mačiau vakare trijų jauniklių šeimyną. Grįždamas iš Perlojos pamačiau jau vieną suvažinėtą… Per savo maršrutą toje vietoje užfiksavau trijų jauniklių žūtis! Vadinasi, visa vada lapių, kurios būtų galėjusios rudeniop papuošti moteriškių kaklus gražiomis apykaklėmis, buvo suvažinėtos automobilių! Ir tai neatsispindėjo jokiose Aplinkos ministerijos suvestinėse.
O apie invazinius žvėris, papuolančius po ratais, aš čia nešnekėsiu. Jie medžiojami visus metus ir turi būti naikinami.
Tačiau ką pastebėjau per savo vairuotojo karjerą? Nė vienas eilinis vairuotojas to neima dėmėn! Kai pamačiau, kiek mažų gyvūnų suvažinėjama, pradėjau skaičiuoti vakarines ir rytines gyvūnų žūtis keliuose. Tiesa, pradėjau anksčiau, publikavau tai ir feisbuke, bet visų savo įrašų ten neberadau… Fiksavau visus smulkiuosius gyvūnus, pasitaikiusius mano kelyje. Nuo liepos iki spalio užfiksavau tiek suvažinėtų gyvūnų:
ežių – 30;
kiaunių – 25;
kiškių – 5;
lapių – 23;
mangutų – 13;
bebrų – 2;
barsukų – 2;
katinų – 9;
šunų – 2;
šikšnosparnių – 4;
neatpažintų gyvūnų – 9.
Galbūt kitose Lietuvos vietose jų pasitaiko mažiau arba dar daugiau? Fiksavau daugiausia važiuodamas maršrutu Vilnius–Varėnos rajonas–Vilnius. Suprantu, ta kelio atkarpa gana miškinga. Tačiau per vojažą po Aukštaitiją (Vilnius–Utena–Rokiškis–Panevėžys–Kaunas–Panevėžys–Vilnius) tą dieną užfiksavau suvažinėtas dvi kiaunes, tris mangutus, keturias lapes ir bebrą! Kyla klausimas – tai kiek smulkiųjų gyvūnų žūsta mūsų keliuose? Manau, jei tai fiksuotų nuolatiniais maršrutais važiuojantys vairuotojai, tai skaičius būtų įspūdingai bauginamas.
Čia eilinis automobilistas, nutrenkęs į kelią išbėgusią smulkmę, niekur nepraneša. Apie susidūrimus su stambiaisiais žvėrimis dar skelbia Aplinkos ministerija ir sisteminė žiniasklaida, jei nukenčia žmonės ar padaroma didelė žala transporto priemonei. Vienas iš senųjų medžiotojų forumuose užsiminė: matyt, bus apribota kiaunių medžioklė, nes jos nyksta! Kaip nenyks, jei aš tik viename maršrute nuo liepos iki spalio pradžios suskaičiavau 25 suvažinėtas kiaunes. O kiek tokių būtų Lietuvos mastu?
Jau rašiau apie suvažinėtas lapes. Kiek moteriškių apykaklių būtų papuošusios, jei būtų sumedžiotos! Dabar paskaičiavau: Senojoje Varėnoje pavasariop, vakare važiuojant link Varėnos per Merkio tiltą, man kelią perbėgo keturi ar penki lapiokai su sene lape – matyt, jos šeimyna kažkur ten ir gyveno. Na ir ką… Per savo važiavimus suskaičiavau keturis lapiukus, nutrenktus tilto prieigose. Kitu maršrutu važiuodamas link Perlojos užmačiau lapę šalikelėje, vedančią tris lapiukus. Ir ką sau manote – visus tris ir suskaičiavau, suvažinėtus prie Perlojos prieigų!
Partrenktų didelių gyvūnų, ačiū Dievui, per savo važiavimus nemačiau. Tačiau kolega, kuris mane keitė ir važiuodavo link Trakų, pastoviai matydavo nutrenktų stirnų. Teko man Šalčininkų rajono prieigose ant kelio matyti briedžių, laižančių druską nuo kelio, teko privažiuoti apie 10 metrų atstumu prie stirnos, kuri tiek įsijautusi laižė druską nuo kelio, kad net privažiavus nesiliovė jos laižyti!
Noriu visus vairuotojus perspėti: žiemos metas, žvėrys, pritrūkę mineralinių medžiagų, būtinai išeis tamsiuoju paros metu druskos – gal ir kenksmingos jų organizmui, bet būtinos – palaižyti kelyje. Artėja žiema, vėl bus barstomi kelių ruožai druskos mišiniu, todėl būkite atidūs tamsiuoju paros metu! Saugokite savе ir savo artimuosius. Greitis kelyje gal ir paspartins jūsų kelionę, tačiau jei pasitaikys gyvūnų – galite žūti ir jūs, ir jūsų artimieji!
Saugaus jums važiavimo!
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė iki 2022 m. pabaiga!
