Savo siūlymo dokumentą parengė ir Gamtos apsaugos asociacijos (GAA) „Baltijos vilkas“ aktyvistai, komentuodami 2023/2024 metų vilkų sumedžiojimo limito projektą. Vienas iš argumentų – niekada nebuvo atliktas joks tyrimas, kokio dydžio vilkų populiaciją galėtų sutalpinti ir išlaikyti mūsų šalies ekosistema.
1. Artėjančiam medžioklės sezonui siūloma nustatyti 341 vilko sumedžiojimo limitą, kuris gautas sudauginus nustatytą šeimų skaičių (91) iš koeficiento 3,75. Koeficientas didinamas nuo anksčiau naudoto 3,25, argumentuojant, kad šis buvo nepakankamas, ir vilkų gausa toliau auga, nors turėtų būti siekiama populiaciją tolygiai grąžinti iki 62 šeimų.
2. Atkreipiame dėmesį, kad nors Vilko apsaugos plane (toliau – Planas) numatyta vilkų šeimų skaičių išlaikyti 32–62 ribose, tačiau 62 šeimų viršutinė riba nebuvo ir iki šiol nėra pagrįsta tyrimais. Tuo metu, kai buvo nustatomas šis skaičius, nebuvo žinoma, kokia galėtų būti tokios vilkų gausos įtaka ekosistemoms ar daroma žala ūkininkams.
3. Pastarųjų dvejų metų duomenys rodo, kad ir didesnė nei prieš dešimt metų planuota, vilkų gausa (atitinkamai 87 ir 91 šeima) nėra nepriimtina. Pagrindinių grobio rūšių, – daugiausia elninių žvėrių, – populiacijos ir toliau išlieka labai skaitlingos, todėl net ir gausesnės vilkų populiacijos atliekamas natūralus reguliavimas vis dar nėra pakankamas. Taip pat vilkai prisideda natūraliai sprendžiant afrikinio kiaulių maro problemą. O vilkų daroma žala ūkiniams gyvūnams pastaraisiais metais išlieka panaši. Tai dar kartą patvirtina, kad žalos dydis priklauso ne tik nuo plėšrūnų gausos, bet labiau nuo neapsaugotų ūkinių gyvūnų gausos, vilkų populiacijos struktūros ar net konkrečių individų.
4. Iš sumedžiotų vilkų duomenų, žiemą daromų apskaitų ir visus metus vykdomo stebėjimų registravimo sudarytas vilkų paplitimo žemėlapis yra ganėtinai tolygus, ypač lyginant su prieš 10 metų buvusiu paplitimu. Sumažinus šeimų skaičių iki 62 ar dar mažesnio skaičiaus būtų sugrįžta į situaciją, kai nemažoje šalies teritorijos vilkų išvis nebuvo arba buvo labai mažai. Tai reikštų, kad vėl būtų sutrikdyti beatsistatantys natūralūs plėšrūniškumo procesai miškų ekosistemose.
5. Nors Planas įpareigoja limitą planuoti taip, kad šeimų skaičius tolygiai mažėtų iki 62, tačiau mes manome, kad šis tikslas turėtų būti koreguojamas atsižvelgiant į per dešimt metų sukauptus duomenis bei atlikus papildomus tyrimus apie vilkų populiacija ir jos reikšmę Lietuvos ekosistemose. Iki kol tai bus padaryta, limitas neturėtų būti drastiškai didinamas siekiant staigių populiacijos sumažinimų.
6. Norime atkreipti dėmesį, kad praėjusiais metais sumedžiojimo limitas buvo padidintas beveik 50%, o iš sumedžiotų vilkų genetinės medžiagos nustatyta tik apie 15% daugiau šeimų (padidėjo nuo 60 iki 68). Tai gali reikšti, kad vis dar nenustatytų šeimų dalis labai sumažėjo, kad populiacija neauga taip kaip įsivaizduojama, ar net išvis nebeauga. Todėl raginame neužmiršti, kad minimalaus nustatyto 1 iš 2
7. Dar kartą primename, kad jei medžioklės metu suardomos stabilios šeimos, tai galimas šeimos skilimas, naujų šeimų įsikūrimas atsilaisvinusioje teritorijoje ar pačių teritorijų smulkėjimas, vilkų plitimas į kitas teritorijas, potencialiai didesnę žalą darančių vienišių ar laukinio grobio medžioklės įgūdžių neįgijusių vilkų gausėjimas. Didelį medžioklės spaudimą patiriančiose populiacijose gali įsijungti kompensaciniai mechanizmai – didesnė dalis patelių ves jauniklius, bus susilaukiama didesnių vadų ir pan. Tokiais atvejais yra itin sunku įvertinti, ar populiacija auga ir plinta dėl natūralių priežasčių, ar taip vyksta dėl pačios per intensyvios medžioklės.
8. Vilkų populiacijos dydis ar paplitimas nėra problema pati savaime. Pagrindinės tikrosios problemos, – vilkų daroma žala naminiams gyvūnams, potenciali grėsmė žmogui ar baimė susitikti su plėšrūnu, – nepradings eilinį kartą padidinus medžioklės intensyvumą. Todėl visų pirma turėtų būti svarstomi ir taikomi kiti sprendimai, tikslingai orientuoti į šias problemas. T.y., žalos prevencija, probleminių vilkų valdymas, visuomenės švietimas ir kt. Pavyzdžiui, nors žala ūkinių gyvūnų augintojams yra vienas iš pagrindinių vilkų medžioklės argumentų, tačiau mes ir vėl pasigendame analizės ir aiškesnių sąsajų su medžiokle kaip priemone. Įsakymo teikime nurodyta, kad žalos suma išlieka panaši metai iš metų,
tačiau trūksta duomenų apie žalos geografiją, užpuolimų ir papjautų gyvūnų kiekius, šių dydžių pokyčius atskiruose regionuose, taip pat išvadų apie stebimas priklausomybes tarp vilkų gausos, medžioklės intensyvumo bei žalos pokyčių.
9. Atkreipiame dėmesį, kad Plano 35-as punktas numato: „ 35. Vilkų populiacijos gausos reguliavimas nevykdomas rezervatuose ir jų buferinės apsaugos zonose. Nacionaliniuose parkuose, telmologiniuose, ornitologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose, Žuvinto biosferos rezervate vilkai gali būti paimti (sumedžioti) iš jų buveinių tik gavus leidimą Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka,
siekiant šiame tvarkos apraše nurodytų tikslų .“. Raginame šią formuluotę įtraukti ir į ministro įsakymą dėl limito nustatymo, nes ji nėra perkelta į Medžioklės taisykles.
Mūsų siūlymai:
1. Peržiūrėti siūlomą sumedžiojimo limitą ir didinamą koeficientą, kad jie atspindėtų vilko kaip
svarbios ekosistemos dalies ir saugomos rūšies statusą.
2. Numatyti tyrimus, kurie pagrįsčiau įvertintų siekiamas vilkų populiacijos gausos ribas Lietuvoje iš
ekologinės pusės.
3. Numatyti, kad siūlant sumedžiojimo limitą būtų privaloma pateikti bent minimalius mokslinius
vertinimus apie vilkų daromą žalą ir jos tendencijų priklausomybę nuo medžioklės.
4. Skirti deramą dėmesį su vilkų populiacija susijusioms problemoms ir tinkamiausiems jų
sprendimams, neapsiribojant vien tik medžioklės limitų nustatymu.
GAA „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Vaidas Balys.
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
