Sumedžiotas unikalus stirninas, tačiau vaizdas verčia krūptelėti. Atrodo lyg iš siaubo filmo. Didelė dalis galvos audinių sunykusi, aplink ragų pamatą matyti sunkūs pažeidimai. Kaip laukinis gyvūnas gali atsidurti tokios būklės? Ar tai senos traumos pasekmė, liga, o gal ilgai besitęsusios infekcijos padarinys? Ir kodėl būtent tokių gyvūnų sumedžiojimas yra ne trofėjų medžioklė, o svarbi selekcijos ir gyvūnų gerovės priemonė?
Tokie vaizdai medžiotojams pasitaiko retai, tačiau jie primena, kokia negailestinga gali būti laukinė gamta. Nuotraukoje matomas stirninas, kurio galvos viršutinė dalis stipriai pažeista. Minkštieji audiniai aplink ragų pamatą praktiškai sunykę, matomi seni audinių pažeidimai ir didelis nekrozės plotas. Sprendžiant vien iš nuotraukos, tikslios diagnozės nustatyti neįmanoma, tačiau galima aptarti kelias labiausiai tikėtinas priežastis.
Viena iš galimybių – sena trauma. Stirninai dažnai kovoja tarpusavyje, užstringa ragais krūmuose ar vielinėse tvorose, susižaloja susidūrę su transporto priemonėmis arba kitais kietais objektais. Jei pažeidžiama ragų pamatą formuojanti kaulinė dalis ir į žaizdą patenka infekcija, gali prasidėti lėtinis uždegimas, audinių žūtis ir ilgainiui atsiverti didelės žaizdos.
Kita galima priežastis – pūlinga bakterinė infekcija. Tokie pažeidimai gali vystytis ilgą laiką, o nekrozuojantys audiniai tampa lengvu grobiu musėms, jų lervoms ir įvairiems smulkiems maitėdoms. Vėliau prie žaizdos gali maitintis ir lapės, usūriniai šunys ar krankliniai paukščiai. Todėl kartais susidaro įspūdis, kad gyvūno galva yra „suėsta“, nors iš tikrųjų plėšrūnai ir maitėdos tik pasinaudoja jau negyvais audiniais.
Neatmetama ir galimybė, kad procesas prasidėjo dėl naviko, kaulinio audinio uždegimo ar kitų ligų, tačiau tokią priežastį galima patvirtinti tik atlikus veterinarinius tyrimus.
Akivaizdu viena – toks stirninas ilgą laiką negalėjo jaustis gerai. Atvira infekuota žaizda galvos srityje gali sukelti nuolatinį uždegimą, apsunkinti termoreguliaciją, didinti infekcijų riziką ir bloginti bendrą gyvūno būklę. Be to, deformuoti ragai tampa kliūtimi kovose su kitais patinais ir gali dar labiau didinti naujų traumų tikimybę.
Būtent dėl tokių priežasčių medžioklės praktikoje tokie gyvūnai laikomi selekciniais. Jų sumedžiojimas nėra trofėjų medžioklė – pirmiausia tai gyvūno gerovės klausimas. Pašalinus stipriai sužeistą ar sunkiai sergantį individą, nutraukiamos jo kančios ir kartu mažinama tikimybė, kad jis dar ilgai kentės nuo lėtinio uždegimo ar kitų komplikacijų.
Svarbu pabrėžti, kad vien pagal nuotrauką negalima tiksliai nustatyti diagnozės. Galutinę išvadą būtų galima padaryti tik atlikus veterinarinį patologinį tyrimą. Tačiau tokio masto pažeidimai neabejotinai rodo, kad stirninas ilgą laiką gyveno su sunkia trauma arba liga, todėl jo sumedžiojimas šiuo atveju buvo pagrįstas tiek selekciniu, tiek gyvūnų gerovės požiūriu.
57 000 gyvūnų mažiau. Kanopiniai nyksta ar pasikeitė apskaitos tvarka? Pokalbiai apie medžioklę #89
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
