Šių metų kovo 7 dieną „TikTok“ svetainėje vartotojas pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip neva vilkas bando užpulti dviratininką. Vaizdo įrašas buvo nufilmuotas Brašove (Rumunija) 07:16 ryte. Pažymėtina, kad vilkas jautėsi labai pasitikintis ir visiškai nebijojo automobilio keliamo triukšmo. Vaizdo įrašo autorius komentuoja, kad tą akimirką jų automobilis buvo vienintelis kelyje, ir akivaizdu, kad vilkas buvo pasiruošęs pulti.
Vilkas ar šuo?
Internautai aktyviai komentuoja šį vaizdo įrašą ir, žinoma, pasirodė komentarų, kad tai ne vilkas, o Čekoslovakų vilkšunis.
Tai į vilką panaši veislė, tačiau atskirti šunį nuo vilko nėra taip sunku, kaip mano eilinis žmogus, tiesiogiai nesusijęs su laukinių gyvūnų populiacijos kontrole, kuris nėra mokslininkas ar tyrinėtojas.
Iš tikrųjų vilkai buvo naudojami šunų veislei sukurti. Tačiau šie šunys, kaip ir Rytų Europos aviganis, yra tik iš tolo panašūs į vilkus. Daugiau skaitykite žemiau.
Rumunijos valdžia sprendžia vilko likimą
Vilkas, užfiksuotas fotoaparatu, persekiojantis dviratininką kelyje tarp Poiana Braşov ir Brašovo miesto, gali būti likviduotas.
Čekijos žiniasklaida praneša, kad iš tikrųjų tai vilko patelė, kuri išsigandusi bėgiojo kelyje.
Pirmadienį įvyko susitikimas su Rumunijos Veterinarinės sveikatos direkcijos, Miškų apsaugos, Nacionalinio miškininkystės tyrimų ir plėtros instituto bei Miškų direkcijos atstovais.
Šie specialistai padarė išvadą, kad gyvūnas greičiausiai yra pasiutęs, o tai paaiškintų keistą jo elgesį. Vilkas buvo nufilmuotas, bėgantis keliu ir per mišką, nebijodamas važiuojančio automobilio signalo. Todėl valdžia dabar ketina jį likviduoti.
Kadangi vilkai yra saugoma rūšis, leidimą sumedžioti gyvūną turi išduoti Aplinkos ministerija.
Iš kur atsirado Čekoslovakų vilkšuniai?
1955 m. tuometėje Čekoslovakijoje (dabartinė Čekija ir Slovakija) buvo atliekamas militaristinis – biologinis projektas, kurio tikslas buvo „pagerinti“ karinėse struktūrose bei pasienyje tarnavusių tarnybinių šunų fiziologines savybes.
1958 m. gimė pirmieji Čekoslovakų vilkšuniai. Jų tėvai buvo karpatų vilkė Brita (Europinio vilko atmaina) ir vokiečių aviganis Cezar z Brezoveho haje. Kuriant veislę dalyvavo 4 karpatų vilkai: Brita, Argo, Lejdy ir Šarik.Vėliau projektą tęsė Slovakijos veisėjai, vadovaujami František Rosik. Slovakijoje į čekoslovakų vilkšunių veislės knygą buvo įrašyti Rep ir Cmuka z Pohranicne straze. Iš viso 66 šunys buvo įrašyti į pirmąją veislės knygą.
1982 m. įkurtas pirmasis šios veislės šunų mylėtojų klubas, sudarytas standartas, įvyko pirmoji paroda bei varžybos. 1989 m. birželio 13 dieną Helsinkyje vykusiame posėdyje Tarptautinė kinologų federacija (FCI) pripažino šią šunų veislę oficialiai, priskyrė ją FCI I grupei (paskutinį kartą standartas keistas 1999 m., Nr. 332).
Daugiau vilkų kraujo nebuvo „įlieta“ ir tai yra uždrausta veislę globojančios šalies klubo. Tik tie čekoslovakų vilkšuniai, kurių kilmė yra žinoma iki 1999 metų, laikomi tikraisiais šios šunų veislės atstovais.
Atliekant genetinius tyrimus vilko markeriams aptikti, tarp veislinių šios veislės atstovų jie neaptinkami.
Daugiau čia
Įsigykite naujausią žurnalo numerį internetu!
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
