Dar vienas vilkų išpuolis prieš avis Lazdiojų rajone neliko nepastebėtas. Vaizdo įraše iš Mano ūkis avidėje pastatytos kameros užfiksuotos kraujingos vieno vilko išdaigos, žudant ėriukus ir draskant bejėges avis.
Ūkio savininkas Mantas Jančiukas savo Feisbuko profilije rašė: “Šiandien baisi diena man, o dar baisesnė naktis mano avims. Kalbėti apie tai yra būtina, nes tai yra avininkystės ūkių naikinimas ir gyvulių kankinimas. Ar vilkai turi tvartuose draskyti mūsų gyvulius? Tikrai ne. Ar sakysite naktį reikia uždaryti? Tikrai ne, nes avys irgi turi turėti galimybę mėgautis grynu oru. O ką kalbėti apie ganymąsi ir gyvūno gerovę. O prie viso to reikia paminėti, kad buvau pirmasis kuris prieš 4 metus pasinaudojo parama įsigyti aptvarus saugotis nuo vilkų. Ir dabar naktį buvo būtent pajungtas prie namų esantis 1,23 m elektrifikuotas tinklas. Panašu, kad jis labai lengvai buvo peršoktas vilko, kuris 2 valandas draskė gyvulius tiesiog tvarte arba aplink jį, ir po to pasišalino. Minus 3 avys ir vienas ėriukas. O kiek apkramtytų ir visaip išvaikytų ar iškankintų! Labai gaila, kad priėjome prie tokių dalykų, kada plėšrūnai drasko gyvulius tvartuose, neša žmonių augintinius nuo kiemo. O medžioklė, kuri kontroliuoja vilkų skaičių, yra tokia apsunkinta, kad net neišmedžiotas šių metų limitas.”
Susisiekę su ūkininku, susirūpinusiu avių šeimininku, bandėme išsiaiškinti, kokia jo patirtis kovoje su vilkais.
“Mano pirmas susidūrimas su vilkais buvo gal prieš 5 metus. Dabar taip nepamenu. Tada turėjau žala tik vienos avies. Mačiau tada per kameras, kad parbėgo per užpuolima avys, ir apie 3 val. nakties, bet jų į tvartą nesivijo vilkai ar vilkas tada. Kitais metais pasirodė išdiskutuota parama, kur suskubau pats pirmasis pateikti paraišką įsigyti prevencines priemones nuo vilkų apsaugai. Iki dabar buvo ramiau, nes tai vis viena, geresnė apsauga – elektrifikuotas tinklas nei e-piemens keleta šniūrų. Bet kliūtis stirninams, kuriuos dažnai tenka traukioti iš tinklo“, – sako ūkininkas, remdamasis užsienio patirtimi, kuri rodo, kad tokio auksčio tinklas nėra kliūtis vilkmas.
Tęsdamas pasakojimą apie savo patirtį su apsauga nuo vilkų, Mantas Jančiukas prisimena: “Su savivaldybės ar žalos vertintojais neturėjau jokių bėdų ir esu patenkintas. Žinote, mūsų rajonas mažas. Gal visi vieni kitus pažystame kažkiek ar bent žinome. Dėl dabartinės žalos nežinzu nieko. Kol kas metodikos sakė, kad lyg kažkokie pakeitimai yra būtent nuo šitų metų. Man pirmadienį patikslins. Nes lyg ne aplinkos ministerija atlygins, o kažkaip kitaip. Ar bus žala protinga, nežinau. Labai abejoju. Nes buvo šį karta pas mane avių kurios buvo sukergtos. Lyg į tai tyrėtų atsižvelgti, bet nėra aišku. Vėl gi, niekam nesvarbu tos avys, kurios draskytos, kramtytos visaip. O jeigu koks ėriukas nuneštas, tai iš viso net nesvajok, nes jokio įrodymo nėra. Pavyzdžiui, reproduktorius grynaveislis, mačiau, kruvinas. Iš kur man dabar žinoti ar jis tinkamas veisti bus ir ar turės avys nuo jo ėriukus? Vėl visas nepatogumas prašymo rašymas, laukimas komisijos tada tvarkytis su avimis išpjautomis. Į tai niekas nežiūri.”
Gyvūnams apsaugoti ūkininkas naudoja už paramos pinigus pastatytą 1,23 m aukščio elektrinę tvorą, kuriuo buvo patenkintas. Paklaustas, ką reikėtų daryti, ūkio šeimininkas sakė, kad laikas kažką keisti: “Reikia keisti vilko apsaugos plana, nes kaip matome ir taip jo nesilaikoma, nes nustatomas šeimų skaičius yra didesnis, negu planuotas maksimalus o medžioti leido mažiau, nors net nepavyko išmedžiori limito. Manau, čia vėl priklauso nuo daug dalykų: tam tikrų medžiotojų pajiegumų, tam tikro būrelio ar visos metodikos. Nes matome kad varominiu medžioklių metu pavyksta medžioti sparčiau, o pasibaigus jau lėtėja vilkų sumedžkotų skaičius. Esmė, man labiau ir norėtųsi kad būtų bandoma labiau atpratinti juos nuo sodybų ar ūkinių gyvulių, ar kaip mano atvėju dabar, net gi tvartų. Dar reiketu, kad būtu po žalos padarymo ūkiui iš karto duodamas leidimas medžioti vadinama probleminį vilką, kad jiems grįštų baimė žmonėms. Tokiu budų būtų sumedžioti būtent tie, kurie eina prie žmonių. Gal būt net gi ištisus metus pakeisti tokiu būdu vilkus medžiot. Miškuose tegul sau buna. Aš tikrai norėčiau, kad medžiotu žalos vietose.”
Po tokios patirties su plėšrūnais aišku, kad reikia pradėti galvoti, ką veikti ateityje? “Nežinau. Tikrai neramu, kas bus ganymo metu, kada reikės išvaryti avis į tolimas ganyklas. Supraskime vieną kartą, saugotis šunimis Lietuvoje negalima. Šunys prie avių tai kaip dekoracija ir tinka labai retiems ūkiams. O ir dresūros tokios pjauti vilkus nėra. Tai matome iš užsienio praktikos, kad randama tik kauliukai tų šunų, nors ten jie būna dresuoti kautis su vilkais. Kitas dalykas užtverti, kaip zoologijos soduose gyvulius vėl jokios logikos nera ir tai ir nerealu. Girdėjau dar siūlymų, kad samdyti piemenis. Tai ir koks turi būti ūkis, kad samdytų 4 sargus naktimis budėti prie avių? Pas mus turi ir privalo būti medžioklė tinkama! Ir nedaryti vilkininkystės šalies, kada 10 kart didesnės šalys plotu negu Lietuva turi mažiau vilkų.
Įsigykite naujausią žurnalo numerį internetu!
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
