Meškų populiacija Baltijos šalyse daugelį metų buvo minimali. Kai kurie reti egzemplioriai buvo užregistruoti kaip atkeliavę iš kaimyninių šalių rytuose. Pastaraisiais metais šių gyvūnų daugėja. Estija turi daugiausiai lokių.
Oficialiais duomenimis, jų yra apie 1100. Kasmet Estijoje sumedžiojama vidutiniškai 10 proc. Vietose, kur registruojami nuostoliai, išduodamos papildomos licencijos.
Latvijoje lokių dešimt kartų mažiau. Mokslininkai pripažįsta, kad apytikslis lokių populiacijos dydis yra apie 150, tačiau vis dažniau pranešama apie pateles su jaunikliais. Šalies teritorijoje užregistruoti du veisimosi atvejai. Tikriausiai yra ir daugiau, bet mokslininkams žinomų atvejų tik tiek. Jei lokiai žiemoja ir atsiveda palikuonis konkrečioje vietovėje, nebegalima laikyti, kad stebimi lokiai yra tik imigrantai. Tai reiškia, kad susidaro vietinė populiacija.
Informacijos apie Lietuvos lokius nėra daug. Viena iš naujausių turimų mokslinių medžiagų yra Vytauto Didžiojo universiteto žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros studento Luko Navicko bakalauro baigiamasis darbas “Rudojo lokio (Ursus arctos) populiacijos būklė, istorinė raida ir pasiskirstymas lietuvoje. Rudųjų lokių statusas ir apsauga ES
Rudųjų lokių apsauga ir priežiūra ES
Nors ir šiomis dienomis eurazinė rudųjų lokių populiacija, Europos mastu, yra laikoma “kelianti mažiausią susirūpinimą” mažesnės, labiau izoliuotos populiacijos yra įtrauktos į Europos Raudonąjį sąrašą ir yra griežtai saugomos. Kiekvienai atskirai populiacijai yra priskirta atskira klasifikacija (IUCN raudonasis, nykstančių rūšių, sąrašo pridėtinė informacija, 2016). Kaip ir buvo užsiminta trečiame skyriuje, 1998-aisiais ES gamtos ir aplinkosaugos komitetas pradėjo kurti planus, kurie tapo LCIE Rudųjų lokių apsaugos veiksmų planu Europoje. Iki šio įvykio, dar 1979 aisiais, spręsti ir planuoti Europos gyvūnijos ir buveinių saugojimą buvo patvirtinta Berno konvencija. Tarp daugelio atsakingų asmenų, kurie kūrė šį planą, pagrindiniai asmenys buvo Jon E. Swenson, Norbert Gerstl, Bjorn Dahle ir Andreas Zedrosser. Šis projektas oficialiai įsigaliojo 2000-aisiais ir buvo pradėtas įgyvendinti.
Rudųjų lokių apsaugos plane yra aprašoma tų metų lokių populiacijos būklė, pavojai, patarimai, kaip kokias programas parengti (pvz. rudajam lokiui padarius žalos privačiam turtui, arba visuomenės švietimui), stebėjimo bei tyrimų reikalavimas ir svarbiausia, – gairės kokius veiksmus kuri šalis turi įgyvendinti europiniu lygiu. Kaip pavyzdį imant Lietuvos kaimynines šalis Lenkiją, Latviją ir Baltijos šalių rudųjų lokių populiacijos ribose esančią Estiją, šioms šalim pateikti įsipareigojimai buvo:
Lenkija:
Įsteigti nacionalines rudųjų lokių valdymo grupes ir planus.
Vietovių, kurios įeina, arba gali įeiti į paplitimo teritoriją klasifikacija, pagal buveinių
tinkamumą ir svarbą.
“Koridorių” kurie galėtų jungti susifragmentavusias populiacijas, identifikacija, bei
tvarkymas.
Esamos ir planuojamos infrastruktūros įtakos įvertinimas lokių buveinėm ir neigiamos įtakos
mažinimas.
Įrengti kompensacijos sistemą ūkininkams, lokių sukeltai žalai atlyginti, kaip prevencinę
priemonę.
“Probleminių” lokių prevencija, jų pašalinimas (tik jei kitos išeities nėra), šalinimo žalos ir
naudos įvertinimas prieš “probleminio” lokio šalinimą.
Visuomenės nuomonės vadovų įsitraukimo skatinimas.
Pastovaus konsultacijų ir pagalbos protokolo įvedimas visuomenei.
Informacijos ir švietimo, susijusiu su lokiais, planų, skirtingoms amžiaus grupėms, įvedimas.
Mokslinės medžiagos, duomenų rinkimo, tyrimų ir stebėjimo koordinavimas su Europos
šalim.
Estija:
Mokslinės medžiagos, duomenų rinkimo, tyrimų ir stebėjimo koordinavimas su Europos
šalimis.
Latvija:
Veiksmų plano, pagal Berno konvensiją, priėmimas.
Rudųjų lokių, įstatymu pagrįsta, apsauga. Medžiojamųjų gyvūnų statusas priskirtas tik tais
atvejais, kur yra įrodyta, kad žala lokiam nebus daroma ir medžiojimas yra naudojamas
populiacijos tikslų, kurie nurodyti valdymo plane, pasiekimui.
Vietovių, kurios gali tapti lokių buveinėm, klasifikacija pagal tinkamumą ir svarbą lokių
valdymui.
Lokių sukeltos žalos kompensacijos sistemos įkūrimas.
Nacionalines lokių stebėjimo programos plėtra.
Apie kitą, Lietuvai kaimyninę šalį, Baltarusiją, apsaugos klausimais, nėra užsiminima, nei 2000-ųjų, nei 2004-ųjų metų planuose, nei 2013-ųjų metų IUCN raudonojo sąrašo pridėtinėje medžiagoje. Taipogi, Lietuva nors ir buvo minima 2000-ųjų veiksmų plane vienintelėje lentelėje, jai jokių įsipareigojimų nebuvo priskirta, išskyrus tyrimus ir stebėjimą, koordinacijos tikslais. Taigi, Lietuvos atsakingosios institucijos, gamtininkams, medžiotojams ir plačiajai visuomenei pradėjus pastebėt lokių veiklos žymes Lietuvos teritorijose, pradėjo veiklą. Visuomenei pastebėjus rudąjį lokį ar jo pėdsakus yra siūloma pranešti apie tai VSTT, kur pranešimai yra registruojami ir žymimi “Biomon” sistemoje. Be to žiniasklaida, taipogi, reguliariai rašo straipsnius apie pastebėtus lokius ir yra keli tyrimai padaryti “visuomenės nuomonė apie ruduosius lokius tema”, kas šiomis dienomis yra aktualu, dėl rudųjų lokių veiklos žymių pastebėjimų. Taigi galima manyti, kad Lietuva ruošiasi lokių sugrįžimui į jų senąsias, istorines, teritorines ribas. O į Lietuvos Raudonąją knygą rudieji lokiai kol kas yra įrašyti į nulinę (t. y., išnykusių rūšių) kategoriją (Lietuvos raudonoji knyga, 2021)
ir IUCN 2012-ųjų saugomų ir į raudonąjį sąrašą įtrauktų gyvūnų, planuose Lietuvai nebuvo paskita jokių naujų užduočių ir sąlygų (IUCN Supplementary information 2016).
Lietuvoje
Nors ir rudieji lokiai yra laikomi išnykusiąja rūšimi, Lietuvoje, jau nuo 1883-ųjų metų, “Raudonojiknyga.lt” yra užsiminta, kad rudojo lokio pavieniai individai, į Lietuvos teritorijas užklysdavo jau nuo 1960-1970-ųjų metų, iš kaimyninių šalių (https://www.raudonojiknyga.lt/gyvunai/zinduoliai/14-rudasis-lokys-ursus-arctos).
Atkreipus dėmesį į rudojo lokio paplitimo arealą, galima pastebėti, kad Lietuvos teritorijos yra ant pačios, to arealo, ribos ir žinant atstumus, kuriuos lokiai gali nueiti ir tą faktą, kad lokių populiacija yra didėjanti, tampa tikėtina, kad rudojo lokio veiklos žymės gali būti randamos net Panevėžio ar Kėdainių rajonuose. Iš viso, remiantis naujausiais Biomon.lt duomenimis (Pav. 10) rudieji lokiai buvo pastebėti: Biržų, Rokiškio, Zarasų, Kupiškio, Panevėžio , Utenos, Molėtų, Anykščių, Švenčionių, Vilniaus, Druskininkų, Kėdainių, Jonavos, Ukmergės, Šilutės, Šilalės ir Kretingos rajonuose. Biomon sistemoje, užfiksuoti, lokių veiklos ženklų, pastebėjimai rodomi žemėlapyje nuo 2021-ų metų, bet pranešimų duomenys yra pradėti registruoti nuo 2018-ųjų, jei tiksliau, nuo 2018 rugpjūčio mėnesio. Šiuose duomenyse, prie kiekvieno pastebėjimo, yra pridėti trumpi aprašymai į kuriuos įeina: veiklos ženklo tipas (pėdsakai ir gyvai astebėti individai), apytikslė pastebėjimo data ir rajonas, kuriame buvo pastebėtas gyvūnas. Iš viso yra 54 užregistruoti lokio veiklos ženklų atvėjai, iš jų: 24 atvėjai yra pėdsakai ir 30 atvėjų pastebėtų gyvų individų (tiek naudojantis nuotolinėm kamerom, tiek “asmeniškai” pastebėti individai medžioklės ar kitais atvėjais).
2018-aisais metai Biomon sistemoje yra 5, rudojo lokio pastebėjimo, atvėjai,(3 pėdsakai ir 2 gyvo individo) 4 iš jų Ukmergės rajone (3 pėdsakai ir 1 gyvo individo) ir 1 Anykščių rajone (pėdsakai).
2019-aisiais 3 pastebėjimai (2 pėdsakų ir 1 gyvo individo), 1 Zarasų (pėdsakai) ir 2 Trakų rajonuose (1 pėdsakų, 1 gyvo individo).
2020-aisiais 14 pastebėjimų (6 pėdsakai ir 8 gyvo individo), iš kurių 2 Kupiškio (abiem atvėjais pastebėtas gyvas individas) , 1 Rokiškio raj. (pėdsakai), 1 Elektrėnų sav. (gyvas individas), 2 Ignalinos (abu, gyvo individo, pastebėjimai), 2 Zarasų (1 pėdsakų, 1 gyvo individo), 3 Jonavos (2 gyvo individo, 1 pėdsakų pastebėjimai) ir 3 Raseinių rajonuose (visi atvėjai- pėdsakai).
2021-aisiais užregistruota 13 pastebėjimų (4 pėdsakų ir 9 gyvo individo), 1 Biržų (gyo individo), 3 Ignalinos (visi pastebėjimai- gyvo individo), 1 Šilutės (gyvo individo), 1 Kretingos (pėdsakai), 1 Vilniaus (pėdsakai), 1 Molėtų (pėdsakai), 1 Šilalės (gyvo individo), 1 Rokiškio (pėdsakai), 2 Širvintų (abu gyvo individo pastebėjimai) ir 1 Jonavos (gyvo individo) rajonuose.
2022-aisiais užregistruota 16 pastebėjimų (7 atvėjai pėdsakų ir 9 gyvo individo), 3 Varėnos (pėdsakai), 2 Ukmergės (pėdsakai), 1 Jonavos (pėdsakai), 3 Anykščių (gyvo individo), 1 Molėtų (gyvo individo), 1 Ignalinos (gyvo individo), 1 Zarasų (pėdsakai), 1 Panevėžio (gyvo individo), 1 Švenčionių (gyvo individo), 1 Utenos (gyvo individo) ir 1 Biržų (gyvo individo)rajonuose.
2023-aisiais pakolkas užregistruoti 3 pastebėjimo atvėjai (2 pėdsakų ir 1 gyvo individo), 1 Biržų raj. (pėdsakai), 1 Anykščių raj. (gyvo individo) ir 1 Ignalinos raj. (pėdsakai).
Įsigykite naujausią žurnalo numerį internetu!
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
