Atsivežti šuniuką iš kitos šalies yra teisingas sprendimas, nes tai visada reiškia reikšmingą indėlį į veislės genetinės įvairovės fondą. Ypač tai svarbu mažose šalyse, kur konkrečios veislės atstovų nėra daug. Vis dėlto įvežant šunį iš kitos šalies kyla galimybė susidurti su šuns alergijomis. Būtent taip nutiko man. Atsiveždama šunį iš šiaurės vakarų Europos nebuvau pagalvojusi apie šią riziką – mano šuniukui išsivystė alergija.
Pastebėjusi nedidelius bėrimus tarp menčių, pradėjau nerimauti ir nuvažiavome pas veterinarijos gydytoją, kuris patvirtino, kad tai alerginė reakcija. Nuo atvykimo į naujus namus šuo gavo visokių skanėstų, bebro uodegą, keitėme jo maistą. Bet kas galėjo tai sukelti. Iš pradžių atsisakėme visų skanėstų ir bebro uodegos daugiau nebedavėme. Tada grįžome prie veisėjo naudoto sausojo maisto. Visa tai – kartu su alerginę reakciją slopinančiais vaistais ir specializuotu šampūnu. Alergija neišnyko.
Įsigykite naujausią žurnalo numerį internetu!
Skrandis – stebuklingas vaistas?
Susisiekę su savo šuns bei kitais profesionaliais veisėjais padarėme išvadą, kad tai gali būti alergija aplinkai. „Šiaurės vakarų Prancūzijoje kitokia gamta, augalai, oras ir vanduo. Atvykus į Liepoją ir susidūrus su kitokia flora ir vandens sudėtimi, jaunas, nesubrendęs šuns organizmas sureagavo, – nurodė Maria Gabrielle Thomas iš Prancūzijos veimaranerių veislyno Von Silberweiss Jäger. – Greičiausiai tai yra odos imunizacijos klausimas. Šuo pagyvens naujoje aplinkoje ir organizmas pripras.“
Be nealergizuojančio maisto (sausojo ar natūralaus) man patarė šuniui duoti žalios mėsos. Geriausias pasirinkimas yra stirniena ir bebriena bei vidaus organai. Žinoma, jei sumedžiotas gyvūnas nesirgo ir neturėjo parazitų. Gerai, kad vasara – aktyvus stirnų medžioklės metas ir rudenį taip pat nėra problemų gauti jos mėsos. Šuniuko valgiaraštis buvo pakeistas virta stirniena su ryžiais ir šviežiu maistu.
Papildomai veisėja rekomendavo porą kartų per savaitę šunį prausti specialiu šampūnu, kuris nuplautų augalų žiedadulkes bei kitus galimus aplinkos alergenus nuo kailio ir odos.
Pradėjusi spręsti alergijos problemą, kiekvienos sumedžiotos stirnos skrandį taip pat palikdavau, o vieną jų pasilikau su visu turiniu. Įsivaizduoju, kaip persikreipia skaitytojo veidas, bet dirbant lauke su guminėmis pirštinėmis kvapas netrukdo.
Taigi šuniukui šviežias maistas buvo duodamas vieną iš trijų šėrimų per dieną. Porciją sudarė stirniena, bebro kepenys, stirnienos skrandžio gabaliukai ir žaliosios stirnos salotos (skrandyje fermentuota žolė).
Kuo skrandis naudingas?
Kodėl šunys mėgsta atrajotojų skrandžius? Kodėl laukinėje gamtoje plėšrūnai pirmiausia suėda būtent gyvūno žarnas su visu turiniu? Interneto erdvėje galima rasti daug informacijos apie jaučio skrandžio naudą. Kuo jaučio skrandis skiriasi nuo stirnos, elnio ar briedžio skrandžio? Nuo pirmųjų dviejų – dydžiu…
Žalias skrandis padeda gerinti naminių gyvūnų imunitetą ir sveikatą, nes jame daug baltymų ir aminorūgščių, kurios padeda formuotis raumenims ir audiniams. Skrandis pilnas aktyvių virškinimo fermentų ir gerųjų bakterijų, kurie gerins šuns žarnyno mikroflorą ir virškinimo sistemą, taip skatins ir mineralinių medžiagų bei vitaminų įsisavinimą.
Elninių šeimos gyvūnai yra atrajotojai. Jų skrandis sudarytas iš keturių kamerų: tinklainio, knygenų, šliužo ir didžiojo skrandžio. Didysis skrandis yra didžiausia iš kamerų ir išvaizda primena kilpinį rankšluostį. Ši skrandžio dalis šunims vertingiausia ir sveikiausia. Kai pašaras patenka į didįjį skrandį, bakterijos skaido skaidulas, paversdamos jas lakiosiomis riebalų rūgštimis (acto rūgštis, propiono rūgštis, sviesto rūgštis), baltymais ir B grupės vitaminais. Ėsdamas didžiojo skrandžio turinį šuo taip pat gauna šių medžiagų. Tai gerina virškinimą, medžiagų įsisavinimą organizme ir bendrą fizinę būklę.
Šio organo šunims galima duoti labai mažomis porcijomis. Pradedant maitinti, t. y. supažindinant organizmą su šiuo produktu, galima duoti 20–50 gramų per dieną. Tada kiekį pamažu galima padidinti. Kodėl? Skrandis yra itin maistingas ir gali sukelti viduriavimą.
100 g skrandžio yra:
94 kalorijos
2 g angliavandenių
11,7 g baltymų
4,1 g riebalų
11,8 µg seleno (17 proc.)
0,7 µg vitamino B12 (12 proc.)
1,7 mg cinko (11 proc.)
81 mg kalcio (8 proc.)
66 mg fosforo (7 proc.)
0,1 mg mangano (5 proc.)
0,7 mg geležies (4 proc.)
15 mg magnio (4 proc.)
Šunims skrandį galima duoti šviežią arba džiovintą. Džiovinimui geriau rinktis vietą už būsto ribų. Gerai išplautas skrandis nelabai smirdi, bet džiūdamas vis tiek skleis šiokį tokį kvapą ir išskirs skysčių. Todėl geriau jį džiovinti elektriniame prietaise, tai bus žymiai greičiau. Džiovinimo vieta renkantis stoginę, klėtį ar palėpę, rekomenduojama padaryti sieto dėžę, kad skrandžio negalėtų pasiekti vabzdžiai. Tinkamai išdžiovinus tai bus puikus skanėstas ir maisto papildas šunims.
Ar natūralus maistas gali būti vaistas nuo alergijos?
Pirmoji ir vienintelė Latvijoje diplomuota veterinarijos dermatologijos specialistė Jevgenija Kondratjeva teigia, kad atrajotojų skrandis iš esmės negali gydyti alergijos. Tai puikus maisto papildas šunims, bet ne vaistas.
„Tai, kad pradėjus ėsti stirnienos skrandį jūsų šuniui praėjo alergija, yra tik sutapimas. Mes, dermatologai, vertindami simptomus, taikome formos sistemą. Alergijos simptomai dažniausiai pasireiškia kūno raukšlėse: tarp pirštų, pažastyse, prie ausų, lytinių organų. Jūsų atveju sakyčiau, kad šuniui pasireiškė blusų sukeltas alerginis dermatitas. Kiekviena alergija turi savo vietą, formą ir būdingus simptomus. Taigi blusų įtaka baigėsi ir alergija taip pat praėjo“, – paaiškino J. Kondratjeva.
Analizuodama situaciją padariau išvadą, kad blusos tikrai galėjo sukandžioti šuniuką vežėjų mikroautobuse, kuriame buvo vežama daugiau nei dešimt įvairaus dydžio ir veislės šunų. Taip, yra žmonių, kuriems tai verslas, ir Europoje yra keletas kompanijų, siūlančių šuniukų ir šunų pristatymą. Be to, specialistės teigimu, net vienas blusos įkandimas gali sukelti alerginę reakciją, nepraeinančią iki pusės metų.
Blusų sukeltas alerginis dermatitas
Gyvūno organizme gali išsivystyti alerginė reakcija į blusų įkandimus, konkrečiau – į šių vabzdžių seiles. Ant odos atsiranda bėrimų ir paraudimų, pasireiškia niežulys ir atsiranda pleiskanų, net atvirų opų. Kasydamasis šuo gali užnešti ir antrinę infekciją, dėl kurios uždegimas stiprės.
Be to, blusos yra ir kaspinuočio kiaušinėlių nešiotojos, todėl šunį, užsikrėtusį blusomis, reikėtų ne tik gydyti nuo blusų, bet ir nukirminti. Šeimininkas privalo stebėti šuns būklę. Jei simptomai nepraeina, vaistų reikia duoti dar kartą.
Priemonių nuo blusų būna įvairių: lašeliai ant sprando, tabletės arba antkakliai. Reikia atsiminti, kad, jei yra blusų, reikia ne tik suduoti priemonių nuo blusų visiems namuose esantiems gyvūnams, bet ir priemonėmis nuo blusų apdoroti patalpas bei būdą, jei šuo gyvena lauke. Viena pigiausių ir efektyviausių priemonių – neostomozanas, skiedžiamas vandeniu. Užteks, jei išplausite grindis ir apipurkšite minkštus baldus. Tačiau reikia prižiūrėti, kad gyvūnai priemonės nelaižytų.
Kitos odos alergijos rūšys
Alergija maistui
Šunys gali tapti alergiški konkretiems maisto produktams ar maiste esančioms medžiagoms. Dažniausi maisto alergenai yra vištiena, kukurūzai, kviečiai ir soja. Alergija gali išsivystyti nuo bet kokių gyvulinių baltymų, rečiau – nuo augalinės kilmės medžiagų. Įdomu tai, kad ne tik gyvūnui suėdus maistą, bet ir smulkioms dalelėms patekus ant gyvūno odos gali kilti alerginė reakcija ir simptomai bus identiški įprastai alergijai maistui.
Ši alergija pasireiškia įvairiai: intensyviai niežtintys bėrimai ant galvos, kaklo ir nugaros, patinę akių vokai, kailio šėrimasis, nuolatinis kasymasis.
Kartais pažeidžiamos ausys arba tik viena iš jų. Tokiais atvejais ausys tampa raudonos, gali prasidėti uždegimas, atsirasti šlapių išskyrų ir nedidelių bėrimų. Rečiau alergija maistui sukelia viduriavimą ar vėmimą. Vienas iš alergijos simptomų taip pat gali būti konjunktyvitas, kurį šuniui sukelia sauso maisto dulkės, patekusios ant akių gleivinės ėdant.
„Naujausi tyrimai leidžia manyti, kad šunims alergija išsivysto ne nuo maisto, kai kalbama apie sausą maistą, o nuo mikroskopinių erkučių, gyvenančių ant konkretaus maisto. Yra žinoma, kad šunims gali pasireikšti alergija nuo paprastų dulkių erkučių, o dabar mokslininkai tiria, ar šuns organizmas taip pat reaguoja ir į maiste gyvenančius mikroorganizmus“, – sako veterinarijos gydytoja.
Specialistė pabrėžia, kad šios erkutės aptinkamos tik ant sausojo, o ne ant šviežio maisto. Gali būti, kad tai viena iš priežasčių, kodėl alergija maistui šunims dažniausiai pasireiškia būtent nuo sausiukų.
Alergija maistui paprastai gydoma tiesiog atsisakius konkretaus maisto, o tai ilgas ir sunkus procesas. Galima bandyti atlikti alergenų testą arba pereiti prie alergijos nesukeliančio maisto. Jei alergenas nustatomas, galima pradėti gydymo kursą, kurio metu šuns organizmas tarytum pripranta prie kaltosios medžiagos.
Alergija aplinkai
Šunys – kaip ir žmonės – gali būti alergiški kokioms nors medžiagoms aplinkoje, dulkių erkutėms, augalų žiedadulkėms. Toks yra šio straipsnio pradžioje aprašytasis atvejis, kodėl jaunam veimaranerio šuniukui atvykus į Latviją iškart prasidėjo alerginė reakcija – nauja aplinka, nauji augalai ir alergenai.
Alergija aplinkai pasireiškia konkrečiu metų laiku, kai žydi vienas ar kitas augalas vietoje, kur šuo liečiasi su kokia nors medžiaga, augalą suėdus ar kaip nors kitaip sąveikaujant. Pirmasis požymis yra stiprus odos niežulys ir paraudimas.
Dažnai pažeidžiamos pažastys, nes ši kūno raukšlė yra viena jautriausių odos vietų. Jei šeimininkui atrodo, kad šuo alergiškas kokiam nors augalui, nes vaikščiota po žydinčią pievą arba šuo voliojosi nupjautoje žolėje, jei po pasivaikščiojimo gamtoje atsiranda pilvo paraudimas, pirmoji pagalba – išmaudyti šunį gyvūnams skirtu šampūnu. Pavasarį po kasdienio pasivaikščiojimo rekomenduojama plauti šuns letenas ir reguliariai valyti namuose grindis. Pasibaigus žydėjimo laikotarpiui baigsis ir šuns alergija konkretaus augalo žiedadulkėms.
Alergijų simptomai:
Raudoni bėrimai, dėmės ar spuogai
Pleiskanomis arba žvynais padengtos dėmės
Kailio šėrimasis
Nukasytos žaizdos, šašai ar sustorėjusi oda
Niežulys, kasymasis, laižymasis ir trynimasis
Negeras odos kvapas
Problemos su virškinimo sistema
Ašarojančios akys ir išskyros iš nosies
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
