Šios bylos reikšmė peržengia vieno teismo proceso ribas. Medžiotojų bendruomenėje ji jau vadinama precedentu, galinčiu turėti įtakos panašių bylų vertinimui ateityje. Todėl kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamentą, prašydami paaiškinti, kaip buvo tiriama ši byla, kaip vertinami joje nustatyti pažeidimai ir atsakyti į visuomenei kylančius klausimus. Toliau publikuojame Departamento atsakymus.
Kaip medžioklė, kuri nebuvo įregistruota medžioklės lape, gali būti nepripažįstama brakonieriavimu? Kaip tokia situacija vertinama pagal galiojančius teisės aktus?
Medžioklė, kuri nebuvo įregistruota medžioklės lape, visada yra laikoma „brakonieriavimu“. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1 papunktyje nurodyta, kad draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti, būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, jei nėra įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape, arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės. O Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo 800 iki 1 800 eurų, su teisės medžioti atėmimu nuo 3 iki 5 metų ir su administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimu.
Departamentas, ikiteisminio tyrimo institucija ir prokuratūra įvestinę turimą medžiagą nusprendė, kad šių trijų „medžiotojų“ padarytoji veika yra ženkliai pavojingesnė, nei įprastas „brakonieriavimas“ ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas, kas medžiojo ar žvejojo uždraustu laiku, uždraustose vietose ar draudžiamais būdais, įrankiais, priemonėmis arba kitaip neteisėtai naudojo ar naikino laukinės gyvūnijos išteklius ir padarė didelės žalos gyvūnijai, taip pat tas, kas žvejojo naudodamas elektros ar ultragarso žvejybos prietaisus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Dėl to buvo pradėtas ir užbaigtas ikiteisminis tyrimas, o baudžiamoji byla perduota teismui dėl sankcijų pritaikymo. Tačiau teismas nusprendė, kad tokia šių trijų asmenų neteisėta veika baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.
Ar tiesa, kad teismo sprendimui įtakos turėjo LMŽD eksperto pažyma, kurioje teigiama, kad gamtai žala nepadaryta, nes sumedžioti elniai buvo atrankiniai?
Departamentas neturi duomenų apie Jūsų minimą pažymą ir negali patvirtinti viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos. Teismo nuosprendyje yra pažymėta: „Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, vieno iš ekspertų pateiktos nuomonės nelaiko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos oficialia pozicija. Tai yra asmens, turinčio atitinkamą patirtį, profesinė, tačiau individuali nuomonė, kuri negali būti traktuojama kaip Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) institucinis vertinimas.” Teismas šį eksperto veiksmą vertina kaip savarankišką veiklą, susijusią su medžioklės trofėjų vertinimu, vykdytą be raštiško Medžioklės trofėjų ekspertų metodinės komisijos (MTEM) sutikimo. Be to, teismas (?) pažymėjo, kad LMŽD jokio oficialaus paklausimo dėl šios situacijos negavo ir neatsakė.
Ar žala gamtai apskaičiuojama pagal trofėjaus vertę, ar pagal neteisėtai sumedžioto gyvūno rūšį, lytį ir amžių?
Žala aplinkai nėra vertinama pagal ragų kokybę ir trofėjinę vertę. Žala aplinkai vertinama pagal gyvūno rūšį, lytį ir amžių. Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695, 6.1 papunktyje nurodyta, kad už sunaikintus žinduolius nustatomi šie baziniai tarifai: briedis, taurusis elnias, danielius: patinas – 5070 Eur; patelė ar jauniklis – 3040 Eur; Be to, šie tarifai kiekvienais metais yra indeksuojami.
Kaip Aplinkos apsaugos departamentas vertina galutinį teismo sprendimą?
Aplinkos apsaugos departamentas gerbia įsiteisėjusius teismų sprendimus ir jų nekomentuoja.
Ar tiesa, kad išteisinamasis nuosprendis priimtas dėl netinkamai surinktų ar įformintų įrodymų?
Teismas yra pasisakęs, kad tiek atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, tiek atliekant ikiteisminį tyrimą buvo šiokių tokių trūkumų, tačiau išteisinamasis nuosprendis priimtas dėl to, kad šių trijų asmenų veikoje nebuvo vieno iš būtinų nusikalstamos veikos pagal LR Baudžiamojo kodekso (BK) 272 straipsnio 1 dalį objektyviosios pusės požymio – didelės žalos gyvūnijai. Pradedant ikiteisminį tyrimą,
Departamentas buvo įvertinęs, kad neteisėtai sumedžiojus du tauriuosius elnius aplinkai buvo padaryta 9 813,10 eurų žala. Tačiau nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitė „didelės žalos aplinkai“ teisinis vertinimas. LR BK 2771 str. 6 d. nurodyta, kad žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams yra didelė, kai nustatoma, kad tam tikram aplinkos elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, arba bendra vienam ar keliems aplinkos elementams padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma viršija 400 MGL (minimalus gyvenimo lygis), todėl padaryta žala buvo įvertinta 20 000 eurų.
Kaip buvo dokumentuojamas pažeidimas ir renkami įrodymai?
Departamentas atliko visus administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus ir pagal kompetenciją dalyvavo atliekant ikiteisminį tyrimą. Išsamiau apie ikiteisminio tyrimo eigą, surinktus įrodymus ir jų vertinimą gali pasisakyti ikiteisminį tyrimą atlikusi institucija arba prokuratūra.
Nupjauta galva ir “naktinis” neįrodo Meškučių brakonieriavimo fakto. Pokalbiai apie medžioklę #90
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
