Socialiniuose tinkluose dėmesio sulaukė vaizdo įrašas iš Red Lodge apylinkių Montanos valstijoje, JAV. Jame automatine miško kamera užfiksuotas juodasis lokys, dar vadinamas baribalu, kuris netoli gyvenamojo namo žaidžia su kieme paliktu dideliu pliušiniu meškinu. Vaizdo įrašo autorius nurodė, kad žaislas buvo padėtas už namo, o kadrai užfiksuoti GardePro A3 kamera.
Iš pirmo žvilgsnio vaizdo įrašas iš tiesų atrodo linksmas – lokys stumdo, tempia ir smalsiai tyrinėja didžiulį žaislą. Todėl nenuostabu, kad tokie kadrai socialiniuose tinkluose greitai tampa „mielu“ turiniu. Vis dėlto už simpatiško vaizdo slypi ir kur kas rimtesnis klausimas – kur baigiasi nekaltas laukinio gyvūno stebėjimas ir prasideda jo pratinimas prie žmogaus aplinkos?
Laukinio gyvūno žaismingumas neturi klaidinti
Juodieji lokiai iš prigimties yra smalsūs, o jauniems gyvūnams žaidimas su įvairiais daiktais nėra neįprastas elgesys. Taip jie tyrinėja aplinką, tikrina nepažįstamus objektus ir mokosi. Todėl vaizdo įrašas, kuriame lokys stumdo, tempia, kandžioja ar bando pajudinti didelį pliušinį žaislą, nėra nei neįmanomas, nei koks nors „cirko triukas“.
Tačiau būtent tokiais momentais svarbu nepamiršti svarbiausio dalyko – kad ir koks žaismingas ar smalsus lokys atrodytų, jis vis tiek yra laukinis gyvūnas. Tai nėra naminis augintinis, nėra kiemo žaidimų draugas ir nėra gyvūnas, kurį reikėtų pratinti prie žmogaus. Kuo dažniau lokys prie namų randa ką nors įdomaus, tuo didesnė tikimybė, kad jis ten sugrįš dar kartą.
Nuo smalsaus apsilankymo iki pavojingo įpročio
Montana – lokių kraštas. Šioje valstijoje gyvena ir juodieji lokiai, ir grizliai. Todėl Montanos žuvų, laukinės gamtos ir parkų departamentas gyventojams bei žemės savininkams nuolat primena, kad gyvenant lokių kaimynystėje svarbiausia neleisti susidaryti situacijoms, kai žmogaus sodyba gyvūnui ima atrodyti kaip įdomi, saugi ar naudinga vieta, į kurią verta sugrįžti. Kuo mažiau prie namų yra lokį galinčių sudominti daiktų ar maisto šaltinių, tuo mažesnė konflikto rizika.
Dažniausiai, kalbėdami apie lokių viliojimą, pirmiausia galvojame apie maistą – atliekas, naminių gyvūnų pašarą, kompostą, vaisius, paukščių lesyklas ar sumedžioto gyvūno atliekas. Tačiau lokį gali sudominti ir kiti žmogaus palikti daiktai. Jei gyvūnas supranta, kad prie namų reguliariai yra ką patikrinti, pauostyti ar pajudinti, jis gali pradėti prarasti natūralų atsargumą ir sugrįžti dar kartą.
Būtent tada iš pirmo žvilgsnio mielas vaizdo įrašas nebėra tik pramoginis kadras socialiniams tinklams. Jis gali tapti pirmuoju žingsniu į situaciją, kai laukinis gyvūnas ima priprasti prie žmogaus aplinkos.
Ši tema aktuali ir Lietuvai
Lietuvoje juodųjų lokių nėra, tačiau pati tema mums taip pat aktuali. Mūsų šalyje vis dažniau kalbama apie rudųjų lokių pasirodymą netoli gyvenviečių, sodybų, bičių avilių ar ūkių. Lietuvos atveju galioja tas pats pagrindinis principas – lokio nereikia vilioti, šerti, provokuoti ar pratinti prie žmogaus.
Jei laukinis gyvūnas pradeda reguliariai naudotis žmogaus sukurtais ištekliais, problema nebėra vienas atskiras apsilankymas. Ji prasideda tada, kai gyvūnas išmoksta, kad netoli žmogaus namų galima rasti maisto, saugią vietą, ramų prieglobstį ar tiesiog ką nors įdomaus, prie ko verta sugrįžti. Lokiai mokosi greitai, o kartą pasiteisinusi patirtis gali tapti įpročiu.
Todėl ir iš pažiūros nekaltas susidomėjimas kieme paliktu daiktu neturėtų būti vertinamas tik kaip linksmas interneto momentas. Tai priminimas, kad riba tarp laukinio gyvūno stebėjimo ir jo pratinimo prie žmogaus aplinkos gali būti labai trapi.
Automatinė miško kamera – naudingas įrankis, jei naudojama atsakingai
Šioje istorijoje svarbi ir automatinė miško kamera. Ji leidžia pamatyti tai, kas vyksta žmogui nesant šalia, ir suprasti, kokie gyvūnai juda netoli sodybos ar valdos. Medžiotojams, žemės savininkams ir ūkininkams tokios kameros gali suteikti vertingos informacijos apie gyvūnų elgseną, judėjimo maršrutus ir galimas rizikas.
Tačiau pati kamera neturi tapti priežastimi vilioti gyvūnus arčiau namų vien dėl įdomių kadrų. Laukinių gyvūnų stebėjimas vertingas tada, kai jis netrikdo gyvūno ir nedidina konflikto rizikos.
Kaip elgtis, jei lokys reguliariai sugrįžta prie namų?
Pirmiausia reikia suprasti, kas lokį traukia. Tai gali būti atliekos, vaisiai, pašarai, kompostas, naminių gyvūnų maistas, bičių aviliai, vištos ar net reguliariai žmogaus paliekami daiktai, keliantys smalsumą. Viskas, kas skatina lokį sugrįžti, turi būti pašalinta arba padaryta nepasiekiama.
Antra, tokių situacijų nereikėtų laikyti pramoga. Nereikia lokio filmuoti iš arti, mėginti prie jo artintis, jį šaukti, šerti ar palikti jam žaislų. Laukinis gyvūnas turi išlaikyti atstumą nuo žmogaus.
Trečia, jei lokys pakartotinai lankosi prie namų ar jau daro žalą, apie tai reikia informuoti atsakingas institucijas. Montanos žuvų, laukinės gamtos ir parkų departamentas savo informacinėje medžiagoje apie saugų elgesį lokių gyvenamose teritorijose pabrėžia, kad tinkami veiksmai padeda apsaugoti ir žmones, ir pačius gyvūnus. Laiku užkirsta problema sumažina riziką, kad lokys pripras prie žmogaus sodybos, o konfliktas taps rimtesnis.
Pagrindinė mintis – lokys turi likti laukinėje gamtoje
Vaizdo įrašas su juoduoju lokiu ir pliušiniu žaislu gerai parodo, kaip žmogiškai kartais gali atrodyti natūralus laukinio gyvūno smalsumas. Lokys žaidžia, tyrinėja, tikrina daiktą, o žmogui toks vaizdas atrodo simpatiškas. Būtent todėl panašūs kadrai socialiniuose tinkluose taip greitai išpopuliarėja.
Tačiau už šios iš pažiūros mielos scenos slypi svarbus priminimas medžiotojams, žemės savininkams ir visiems, gyvenantiems šalia laukinių gyvūnų – lokys neturi tapti kiemo svečiu. Kuo mažiau gyvūnas žmogaus namus sieja su įdomiais daiktais, lengvai prieinamu maistu ar netrikdomu buvimu, tuo mažesnė tikimybė, kad ateityje kils konfliktas.
Lokys gali būti smalsus. Lokys gali atrodyti žaismingas. Tačiau tai nekeičia svarbiausio dalyko – lokys vis tiek yra laukinis gyvūnas, ir saugiausia tiek žmonėms, tiek pačiam gyvūnui yra tada, kai jis lieka laukinėje gamtoje.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris

Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO




