 
            Kalbant apie šernieną, didžiausias siaubas yra trichineliozė, kuria mūsų krašte serga ne tik šernai, bet ir apie 70 procentų lapių, kiek mažiau usūrinių šunų, 100 procentų lūšių (šie duomenys iš Latvijos, kur lūšys tikrinamos), yra ir po vieną kitą bebrą.
Ar gyvūnas turi šį žiaurų parazitą, iš išorės pasakyti negalima, tačiau žmogui užsikrėsti šia pabaisa nėra jokia maloni patirtis, nors pačių trichinelių žmogus galėtų net nedominti, nes joms jis yra kaip aklakelis vien todėl, kad žmonių niekas nevalgo.
Trichineliozės tyrimams iš kiekvieno sumedžioto šerno reikia paimti diafragmos pagrindo ir raumenų, kuriais diafragma tvirtinama prie šonkaulių. Visi mėginiai turi būti supakuoti atskirai, mėgintuvėliai bei maišeliai sandariai ir saugiai uždaryti, kad neištekėtų jokių skysčių.
Ne visi žino, kur yra šis ypač svarbus raumuo ir kaip jis atrodo. Siūlome jums aiškų ir suprantamą vaizdo įrašą, kuris padės teisingai paimti mėginį.
Mėginių paėmimas trichineliozės tyrimui: ką reikia žinoti medžiotojams
Ką imti?
Pagrindinė vieta, iš kurios imamas mėginys tyrimui, yra diafragmos kojelės. Šiuose raumenyse dažniausiai aptinkama daugiausia trichinelių lervų. Jei dėl kokių nors priežasčių diafragmos kojelės negalima paimti, galima imti raumenų gabalėlį iš tarpšonkaulinių arba kramtomųjų raumenų (masseter).
Kiek imti?
Laboratorijai paprastai pakanka 10–20 gramų raumens audinio. Geriau paimti vieną vientisą gabalą (maždaug 4×4 cm dydžio), o ne daug smulkių.
Kodėl reikia diafragmos kojelių?
Trichinelių lervos įsikuria geriausiai krauju aprūpintuose raumenyse. Diafragmos kojelės yra nuolat dirbantis raumuo, todėl būtent čia parazitų aptinkama daugiausia. Tai padidina tyrimo tikslumą.
Trichinella lervos daugiausia lokalizuojasi aktyviausiuose raumenyse, nes juos geriau aprūpina kraujas ir deguonis.
Kaip paimti mėginį?
Naudokite švarius, dezinfekuotus įrankius.
Dirbkite su vienkartinėmis pirštinėmis, kad neužterštumėte mėginio.
Paimkite tik raumeninį audinį, venkite riebalų ar jungiamojo audinio.
Kaip supakuoti?
Dėkite mėginį į švarų, sandarų plastikinį maišelį arba laboratorijos indelį.
Pažymėkite etiketę: medžiotojo vardas, kontaktai, medžioklės data, vieta, gyvūno rūšis.
Pridėkite užpildytą lydraštį ar formą, jei laboratorija to reikalauja.
Kaip laikyti ir pristatyti?
Mėginį laikykite šaltai (+2–+8 °C), bet neužšaldykite – užšaldyta mėsa gali apsunkinti tyrimą.
Transportuokite kuo greičiau, geriausia per 24 val. nuo paėmimo.
Pristatykite į artimiausią VMVT akredituotą laboratoriją.
Kodėl tai svarbu?
Trichinelės žmogui yra pavojingos net ir mažame mėsos gabalėlyje. Vienintelis patikimas būdas įsitikinti, kad mėsa saugi, – ištirti mėginį laboratorijoje. Tik gavus neigiamą tyrimo atsakymą mėsa gali būti vartojama.
!PRENUMERUOKITE žurnalą!




