Patirtis

Ūkininko patarėjas: Privatūs medžioklės plotai – grėsmė žvėrių selekcijai0

Nuotrauka: iš archyvo

Šaltinis: Ūkininko patarėjas

Medžioklė nuo seno buvo rimtų vyrų pomėgis. Ji pasižymi ne vien susiliejimu su gamta, gaunamu pliūpsniu adrenalino sumedžiojus trofėjinius ragus ar iltis turintį gyvūną, bet ir tam tikra paslaptingumo aura. Po medžioklės aptariami įvairūs gyvenimo iššūkių padiktuoti klausimai, verslo sandoriai, mezgamos pažintys. Dar tarybiniais laikais medžiokles labai mėgo valdžios vyrai, patinka jos ir daliai šių laikų valdininkų bei verslininkų. Tačiau verta pripažinti, kad žmonių pomėgiai kinta. Naujajai valdininkų kartai kur kas mielesnės kitokios laisvalaikio praleidimo formos ir pramogos. Jie dabar dažniau renkasi prabangius užsienio kurortus, keliones į egzotiškus kraštus, kruizus.

Būtos ir nebūtos istorijos

Maždaug prieš du dešimtmečius Suvalkijos miškininkai pasakojo, kad Marijampolės savivaldybės Valavičių kaimo laukuose kartu su mūsų valdžios vyrais kiškius medžiojo Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas, beje, viešnagės Lietuvoje metu paprašęs apsaugoti jį nuo žiniasklaidos dėmesio, neviešinti medžioklės detalių. O Kazlų Rūdos Jūrės girininkijoje apie 2000-sius įtakingas Rusijos politikas, ėjęs daug atsakingų pareigų šios šalies valdžioje, tarp jų – užsienio žvalgybos tarnybos vadovo, užsienio reikalų ministro ir premjero pareigas, Evgenijus Primakovas (Kiršenblatas) sumedžiojo šerną.

Apie Kapsuko, o vėlesniais laikais – Marijampolės savivaldybės Šunskų girioje vykusias medžiokles, kuriose dalyvaudavo sovietinės nomenklatūros grietinėlė – Antanas Sniečkus, Motiejus Šumauskas, Algirdas Brazauskas, būrys ministrų ir kiti aukšto rango tuometės valdžios veikėjai – taip pat pripasakota daug visokių būtų ir nebūtų istorijų.

Taigi medžioklė – rimtas dalykas, todėl kai kurių politikų sumanyti pakeitimai metų metais nusistovėjusiose tradicijose, be abejo, sulaukia nevienareikšmės medžiotojų bendruomenės reakcijos. Beje, tarybiniais laikais kolūkiečiai nereiškė pretenzijų medžiotojams dėl žvėrių padaromos žalos pasėliams, nes viskas priklausė valstybei, vadinasi, visiems ir niekam…

Didėja žvėrių populiacijos

Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas Ramūnas Mažėtis „Ūkininko patarėjui“ papasakojo, kad jo vadovaujama medžiotojų sąjunga vienija apie 900 medžiotojų, kurie medžioja ir, žinoma, rūpinasi visų Pietvakarių Lietuvos rajonų fauna.

„Po kiaulių maro epidemijos šernų populiacija pastebimai sumažėjo Marijampolės, Kazlų Rūdos, Prienų savivaldybėse, nors Vilkaviškio, Kalvarijos savivaldybėse maras knyslių kaimenes palietė mažiau. Pastaraisiais metais labai išaugo stirnų populiacija.

Žinia, kad įstatymu ribojama tik vilkų, briedžių ir tauriųjų elnių medžioklė, bet dėl klimato švelnėjimo padidėjo šių žvėrių vartojamo maisto bazė. Žvėreliams maisto padaugėjo ir todėl, kad ūkininkai efektyviau tvarkosi savo valdose, o esant pakankamam maisto kiekiui, jie sparčiau dauginasi. Kanopinių žvėrių skaičius miškuose ir laukuose pastebimai išaugęs. Be abejo, tai džiugina gamtos mylėtojus, tačiau padaugėjo ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių skundų dėl žvėrių padaromos žalos pasėliams, namų ūkiams.

Esu įsitikinęs, jog medžiotojams savo klubų valdose būtina nuolat reguliuoti žvėrių skaičių, kad jis būtų optimalus. Gavę ūkininkų skundų, medžiotojai tam tikruose plotuose surengia medžiokles, taip mažindami žvėrių skaičių, vadinasi, ir daromą žalą pasėliams.

Beje, jei ūkininkai laiku praneštų medžiotojams apie plotus, kuriuose įsismagino šernai, taurieji elniai ar stirnos, būtų labai šaunu. Tačiau būtent savalaikės komunikacijos tarp medžiotojų ir žemdirbių kol kas pasigendama. Pagausėjus kanopinių žvėrių, padaugėjo ir vilkų, bet pilkieji nesitenkina vien laukinių žvėrių selekcija, jie ieško lengvo grobio, tad pjauna gyventojų galvijus ir šunis.

Suprantama, kad žvėrių padarytą žalą gyventojams dalinai kompensuoja valstybė, o savivaldybių administracijose veikianti komisija įvertina žalos dydį. Medžiotojai stengiasi iškilusias problemas su ūkininkais ir kitais gyventojais išspręsti taikiai, be teismų maratono, taip pat atlyginti patirtus nuostolius. Sprendžiant konfliktinius klausimus bendradarbiaujama su ūkininkų sąjungos skyriais rajonuose“, – ŪP papasakojo R. Mažėtis.

Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas pasisakė ir kitu, medžiotojams labai aktualiu ir daug karštų diskusijų jų bendruomenėje keliančiu klausimu – privačių medžioklės plotų kūrimo idėja.

„Nepritariu kai kurių medžiotojų, turinčių nuosavos žemės sklypus, norui įkurti juose privačius medžioklės plotus ir ten šeimininkauti kaip išmano. Priminsiu, kad žvėrys yra ne jų, o valstybės nuosavybė, tai visuomeninis turtas, tad jo negali savintis atskiri žmonės. Nekurkime betvarkės naujais įstatymais ir jų pataisomis, neleiskime atskiriems piliečiams daryti ką nori ir kaip nori, nes pastaraisiais dešimtmečiais pagausėjusi žvėrių populiacija labai greitai ištirps. Siekis reformuoti medžioklės plotus juntamas dalies politikų kalbose“, – nerimo neslėpė pašnekovas.

Lietuvoje medžiotojai moka mokestį ne už žemę, kurioje medžioja, o už žvėrių išteklius. Mokesčio dydis priklauso nuo pašarų bazės klubo medžioklės plotuose gausos. Tarkim, Suvalkijoje medžiotojai moka didesnį mokestį už medžioklės plotus nei kituose Lietuvos regionuose, mat dėl derlingos žemės šiuose laukuose daugiau maisto gyvūnams, tad daugiau kanopinių žvėrių.

„Didėjant tauriųjų elnių populiacijai, ypač Šiaurės Rytų ir centriniuose šalies rajonuose, ūkininkai kasmet patiria jų daromą žalą, – teigė R. Mažėtis. – Ji net didesnė nei šernų daroma žala. Dėl žvėrių migracijos daugėja autoįvykių šalies keliuose. Todėl šių žvėrių medžioklės limitus reikėtų koreguoti atsižvelgiant į realią situaciją. Kai kurie apribojimai yra pertekliniai. Kaimyninėse šalyse nueita kur kas toliau, o mes kaip prieš keliolika šimtmečių vėl tapome paskutiniais Europos pagonimis.“

Sūduvos medžiotojų sąjungos medžioklės ragų ansamblis viešnagės Lenkijoje metu.
Nuotrauka: iš archyvo

Reikia susikalbėjimo ir žmogiško bendravimo

Dar vienas pašnekovas, Marijampolės medžiotojų klubo „Tauras“, turinčio 63 narius, vadovas, ūkininkas Ričardas Juknelis, medžiojantis nuo 1997 metų, ŪP taip pat tikino, kad žvėrių populiacija Suvalkijos medžioklės plotuose per pastaruosius du dešimtmečius pastebimai pagausėjo. Tai pasakytina stirnų, tauriųjų elnių atžvilgiu, o po kiaulių maro epidemijos, išguldžiusios didžiąją dalį šernų, jų skaičius vėl palaipsniui atsikuria.

„Esu tikras, kad aistrų būtų mažiau, jei į medžioklės reikalus nesikištų veikėjai, turintys ribotą supratimą apie šią sritį. Turiu omenyje kai kuriuos Seimo narius ir net ministrus. Jie neįsiklauso į mūsų pastabas ir signalus, gal tik buvęs „valstietis“ Kęstutis Mažeika, eidamas aplinkos ministro pareigas, padarė mažiausiai blogo medžiotojams…

Yra toks Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas, pernai su juo „rovėm ridiką“, mat šiam žmogui kilo „geniali“ idėja paversti visą Buktos mišką rezervatu, o visoje Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje, apimančioje nei daug, nei mažai – 18 490 ha, visiškai uždrausti medžioklę. Beje, į šią teritoriją patenka ir ūkininkų dirbama žemė.

Įsivaizduokit, ūkininkas užsėja 10 ha ploto lauką pamiškėje, kanopiniai žvėrys jo pasėlius niokoja, o jų medžioti šiukštu nevalia. Priminsiu, kad šiandien hektaras dirbamos žemės Suvalkijos lygumose vidutiniškai kainuoja 5–7 tūkst. Eur, tad 10 ha kainuotų 50–70 tūkst. Eur. Turėdamas tokį vertingą turtą žemdirbys negalės iš jo gauti pajamų pragyvenimui, ar tai normalu?“ – piktinosi ūkininkas, medžiotojas ir „Tauro“ klubo vadovas R. Juknelis.

Pasak pašnekovo, medžiotojai stengiasi rasti sutarimą su nuo žvėrių nukentėjusiais žemdirbiais dėl padarytos žalos atlyginimo: „Prieš kurį laiką Marijampolės savivaldybės Ramanavo kaime, pietiniame Žaltyčio ežero pakraštyje šernai iškniso dviejų ūkininkų pievas, kuriose buvo gausu knyslių taip mėgstamų kmynų.

Susiję straipsniai

Su nukentėjusiais žmonėmis sutarėme, kad nupirksime jiems sėklą atsėjimui, o jie sutvarkys šernų išartas pievas. Kalėdų proga dar nuvežėme dovanų po kumpį stirnienos ir konfliktinė situacija buvo išspręsta. Tad dėl visko galima sutarti, tik reikia paprasčiausio žmogiško bendravimo. Beje, reikėtų atminti, kad žvėris, kaip ir žmogus, – nevalgęs neišgyvens, alkis jį gena į laukus prasimanyti lengvesnio maisto.“

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Naujasis žurnalo priedas jau prekyboje!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.