Medžiotojai turėtų pirmieji praktikuoti tvarų gyvenimo būdą. Dažnai būname miške ir kasdien matome, kokią žalą aplinkai daro neapgalvotai išmestos šiukšlės – nuo vienkartinių kavos puodelių iki buitinių atliekų. Rodykime pavyzdį kitiems ir įrodykime, kad miškas, aplinka ir gyvūnai mums rūpi!
Šimtmečio problema – plastikas
Sintetinės medžiagos labai naudingos ir patogios, tad naudojame jas kasdien. Vis dėlto atliekos ir jų utilizavimo būdai kelia problemų aplinkai ir visai planetai. Skaičiuojama, kad daugiau kaip penki trilijonai plastiko produktų kasmet patenka į pasaulinį vandenyną. Tai ne tik estetinė problema – plastikiniai maišeliai ir kitos atliekos kelia realų pavojų gyvūnams: nuo paukščių iki delfinų ir banginių.
Pastaraisiais metais vis randama nugaišusių banginių ir kašalotų, suėdusių šimtus kilogramų plastikinių atliekų. Be to, kas gali būti bjauriau už nešvarų plastikinį maišelį jūroje, kai eini maudytis? Gera žinia ta, kad kiekvienas kasdien galime šią problemą mažinti ir dar sutaupyti.
Kas yra plastikas?
Tai įvairiausi produktai, pradedant apranga, baigiant traškučių pakeliais, buteliais ir kibirais. Gamyboje plastiką naudoti apsimoka, nes jį lengva paversti skirtingų spalvų ir dydžių pakuotėmis ar daiktais. Plastikas – žmogaus sukurta medžiaga, gaminama iš natūralių išteklių, pavyzdžiui, naftos ir akmens anglių. Sintetinis plastikas iš žmogaus sukurtų medžiagų išrastas prieš šimtą metų – tai buvo belgų chemiko Leo Baekelando sukurtas bakelitas. Apsidairykite kad ir savo namuose – reto daikto sudėtyje nėra plastiko.
Kur problema?
Dauguma plastikinių produktų gamtoje neyra. Plastikas nepūva, nerūdija, nesuyra ir aplinkoje gali išbūti šimtus metų. Kasmet pagaminama apie 400 milijonų tonų plastikinių produktų, o 40 proc. jų vienkartiniai, pavyzdžiui, plastikinė stiklinė su šiaudeliu, kuriuos panaudojame kartą iš išmetame. Daugiau nei 8 milijonai tonų plastiko patenka į jūras ir vandenynus. Jie išpučiami iš laivų ir paplūdimių, nešami upėmis, kartais net nuleidžiami į klozetą.
Ne visą plastiką galima perdirbti: priklauso nuo plastiko gamybos būdo, be to, yra rūšių, kurias perdirbti per brangu ar per sudėtinga. Pavyzdžiui, vienkartiniai kavos puodeliai turi specialią neperšlampamą dangą, dėl kurios nelengva juos perdirbti. Kasdien visame pasaulyje išmetama 7 milijonai kavos puodelių, bet tik vienas iš 400 perdirbamas. Ekspertų skaičiavimu, iki 2050 metų plastiko kiekis vandenynuose viršys bendrą žuvų kiekį.
Visi gyvūnai, nesvarbu, ar jie gyvena sausumoje, ar vandenyje, kenčia nuo plastiko atliekų. Jie gali įsipainioti į įvairius tinklus ar pakuotes. Paukščiai ir žuvys plastiko suėda, jis kaupiasi skrandyje ir žarnyne, užimdamas maisto vietą.
Situacija
Remiantis statistika, vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas per metus sugeneruoja apie 455 kilogramus buitinių atliekų, o tai yra 20 kg daugiau nei Latvijoje. Be to, kasmet daugėja namų ūkiuose susidarančių buitinių atliekų. Iš bendro atliekų kiekio apie 275 kubiniai metrai nepatenka į atliekų aikšteles ar perdirbimo gamyklas, o yra išmetami į aplinką. Tarp jų yra ir popierinės pakuotės, kurių bent iš dalies galima atsisakyti, kaip alternatyvą naudojant daugkartinius indus.
Trys paprasti sprendimai
Turime pakeisti požiūrį į savo gyvenamąją aplinką. Aišku, daug lengviau nusipirkti vandens plastikiniame butelyje, kavos degalinėje, bet yra ir sveikesnis bei aplinkai draugiškesnis būdas.
Atsisakyk plastikinių butelių
Sėdint viename susitikime susimąstyti privertė faktas, kad kai kurie Aplinkos ministerijos darbuotojai vandenį gėrė iš plastikinių pusės litro buteliukų, nors keletas kitų buvo atsinešę daugkartinę gertuvę. Iš karto buvo matyti, kas iš tiesų galvoja apie aplinką ir gilinasi į problemą, o kam šie klausimai iš principo vienodai.
Paprasčiausias būdas apriboti kasdienį plastiko naudojimą – daugkartinės gertuvės. Jos turi tikrai ne vieną pliusą. Yra brangesnių ir gražesnių, yra paprastesnių ir pigesnių. Savo gertuvę nusipirkau už 7 eurus, kas nėra mažai. Tai buvo eksperimentas, bet iš tiesų greitai prie jos pripratau. Vandenį pilu iš čiaupo. Jeigu bijote, galite pilti virintą vandenį.
Be to, su šiuo buteliu yra reali galimybė sutaupyti. Važiuodama automobiliu beveik kas savaitę pirkdavau vieną didelį ar kelis mažesnius buteliukus vandens. Problema ta, kad paprastai jų neišgeriu, jie toliau pustuščiai mėtosi automobilyje, kol galiausiai vandens likutį išpilu, nes po savaitės vanduo nebegeras. Priklausomai nuo to, kaip dažnai perkate vandenį buteliuose, per metus galima sutaupyti apie šimtą eurų, už kuriuos galima įsigyti šovinių ar bet ko kito. O jeigu norisi kokio saldinto gėrimo, namuose galima įsipilti sirupo ar uogienės ir sutaupyti dar daugiau, taip apsaugant aplinką nuo plastiko.
Kava ir arbata – į termopuodelį
Pirma (kol kas dar tik Latvijoje), Circle-K degalinėse taikoma nuolaida gėrimams, įpiltiems į savo puodelį, nes ši įmonė remia žalią gyvenimo būdą ir taip nori sumažinti aplinkos taršą. Tiesą sakant, medžiotojai labai dažnai važiuodami į ankstyvą medžioklę perka ir geria kavą, kad neužmigtų. Antra, gaminant kavą namuose pavyks gana daug sutaupyti, nes degalinėse kava kainuoja palyginti brangiai.
Tiesiog paskaičiuokime – jei kasdien degalinėje perki kavą, per metus jai išleidi kelis šimtus eurų. Be to, naudojant daugkartinį puodelį sumažėja į aplinką patenkančių atliekų. Prieš metus, kai dariau termosų bandymą, Outdoortactics.lv parduotuvėje įsigijau Klean Kanteen termopuodelį, į kurį iš pradžių žiūrėjau labai skeptiškai. Vėliau požiūris šiek tiek pasikeitė ir šis puodelis tapo mano kasdienybe.
Prieš lipdama į automobilį įsipilu norimo gėrimo – karštos kavos ar šaltų sulčių. Aišku, sutaupyti pinigai kiekvieną dieną nesijaučia, bet viską paskaičiavusi suprantu, kad kavai išleidžiu mažiau. Net atvažiavus į degalinę, kava su savo puodeliu pigesnė. Be to, suvoki, kad gyveni žaliai ir bent truputėlį sumažinai atliekų.
Atsisakyk vienkartinių ind
ų
Tai irgi nesunku – į pikniko krepšelį vietoj plastikinių puodelių dedu tuos, kuriuos naudoju namuose. Važiuojant šie puodeliai šiek tiek barška, bet juk nieko tokio. Aišku, tai kiek sudėtingiau, nes puodelius reikia išplauti, tačiau kiekvienas žino, koks didelis būna šiukšlių maišas po išvykos gamtoje.
Kita vertus, dėl idėjos šį „sunkumą“ galima iškęsti. Be to, taip malonu valgyti iš tvarkingos lėkštės padoriu šaukštu, o ne stebėtis, kaip nuo karštos sriubos sulinksta ne tik šaukštas, bet ir plastikinis dubenėlis. Nė nekalbu apie tai, kad vienkartiniai indai irgi kainuoja, nors ir nedaug, bet ilgainiui suma išauga.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!
