Neretai miške, net toli nuo bet kokios gyvenvietės, pasitaiko sutikti katę. Gal murklė patruliuoja ar medžioja peles? Regis, ką gi tokio blogo galėtų padaryti naminė katė, kuriai pačiai tiek daug pavojų, pavyzdžiui, lapės? Pasirodo, kaip patvirtina ir naujausi tyrimai, katės yra ne tik žudikės, bet ir žmogui pavojingų ligų platintojos.
Benamių kačių problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Prisimenu vieno vokiečių medžiotojo istoriją. Vienoje Vokietijos žemėje vietos savivaldybė staiga uždraudė medžiotojams šalinti benames kates. Medžiotojai nusprendė jas gaudyti gyvagaudžiais spąstais ir paskui nuvežti į prieglaudą. Po kelių mėnesių prieglauda kreipėsi į savivaldybę, prašydama apribojimus atšaukti, nes kačių buvo tiek daug, kad prieglauda nebesusitvarkė su jų antplūdžiu.
Klausimas – kodėl naminės katės tokios pavojingos? Pasirodo, medžiotojų žala vandens paukščiams, šaudant švinine amunicija, nė nepalyginama su kačių išdaigomis.
Štai Australijoje naminės katės nugalabija apie 230 mln. paukščių ir smulkiųjų žinduolių, Didžiojoje Britanijoje kačių papjautų paukščių skaičius vertinamas maždaug 55 mln., o JAV – net 4 mlrd. paukščių ir žinduolių. Ne iš viso, o tik per metus!
Lietuvoje tokių tyrimų nėra, bet valstybės statistika pasikliauti irgi negalima. Keista, kad bent pas mus gamtos draugai nekelia pretenzijų kačių savininkams dėl jų augintinių padarytos žalos biologinei įvairovei.
Pasirodo, katės yra ne tik vienas didžiausių pavojų biologinei įvairovei, bet ir platina žmogui pavojingą toksoplazmozę, kuri grėsminga visiems šiltakraujams gyvūnams. JAV atliktas tyrimas rodo, kad parazitas Toxoplasma gondii, gyvenantis visuose katiniuose (naminėse ir laukinėse katėse, lūšyse, pumose ir net jaguaruose), gamtoje plinta su fekalijomis. Na, o elniai, kurie ėdė infekuoto maisto ar gėrė infekuoto vandens, gali šį vienaląstį pasigauti.
Tyrimas rodo, kad tose vietose, kur didesnė klaidžiojančių kačių populiacija, daugiau gyvūnų apsikrėtę toksoplazmoze. Tokiais atvejais infekuoti gyvūnai gali ir nugaišti. 2020 metais publikuotas tyrimas patvirtina, kad 36 proc. baltauodegių elnių visoje JAV teritorijoje buvo apsikrėtę šiuo parazitu. Priemiesčiuose šis skaičius siekė 49,5 proc., o miestuose – net 66,1 proc. Jeigu šiuo parazitu infekuotas elninis, yra rizikos parazitą pasigauti ir žmogui. Ne visada jaučiami ryškūs simptomai, bet gali pasireikšti karščiavimas ar uždegimas. Iš tiesų didelė rizika yra vaisiui, todėl nėščiosioms rekomenduojama nekišti nagų prie kačių dėžutės.
Aiškių duomenų apie situaciją Lietuvoje nėra, nors šie parazitai pas mus irgi aptinkami. Sunku pasakyti, kokio masto ši problema kalbant apie laukinius žvėris. Tai dar vienas klausimas, į kurį būtų verta atkreipti dėmesį.
Kad apsisaugotumėte nuo įvairių ligų, geriausia galvoti apie profilaktiką. Bent jau COVID-19 pandemija išmokė mus dažnai plauti rankas. Higiena yra viena svarbiausių sąlygų saugant save ir savo šeimą.
Naujausio žurnalo numerio ieškokite prekybos vietose
👉Žvėriena. Krizė mėsos supirkimo rinkoje? Ar ji apskritai egzistuoja?
👉Siaubingos ligos. Gyvūnų plaučių patologijos ir…Posted by Žurnalas Medžioklė on Pirmdiena, 2020. gada 2. Novembris
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.
