Žurnalo Medžioklė redakcija gavo skaitytojo pranešimą apie nugaišusio šerno liekanas, kurios, kaip nurodė vietinis gyventojas, maždaug tris savaites gulėjo Panevėžio rajone, Stirninės kaime.
Gyventojas apie situaciją informavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teritorinį padalinį. Jam buvo atsakyta, kad per 20 dienų gaišena bus surinkta. Tačiau, remiantis pateikta informacija, per šį laikotarpį nei buvo atvykta į vietą, nei papildomai domėtasi situacija.
Kadangi ant gyvūno kūno nepastebėta akivaizdžių sužeidimų, neatmetama galimybė, kad šernas galėjo nugaišti dėl afrikinio kiaulių maro (AKM). Tokia rizika šiuo metu vertinama itin rimtai, nes kiekviena nepašalinta gaišena gali tapti potencialiu infekcijos šaltiniu.
Šis atvejis kelia pagrįstų klausimų apie reagavimo operatyvumą. Kaip gali būti, kad į gyventojo pranešimą nėra laiku sureaguojama? Kodėl galimas infekcijos židinys ilgą laiką lieka nesutvarkytas ir kokią įtaką tai gali turėti ligos plitimui konkrečiame regione?
Siekdama išsiaiškinti situaciją, Medžioklė redakcija kreipėsi į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tarnybos atstovai informavo, kad AKM mėginys iš šerno gaišenos jau paimtas, o pati gaišena užkasta. Pranešimas apie šį atvejį gautas 2026 metų balandžio 13 dieną.
Pasak tarnybos, dėl didelio gaunamų pranešimų apie šernų gaišenas skaičiaus Panevėžio rajone, mėginių paėmimas ir reagavimas organizuojamas atsižvelgiant į skubumą ir riziką, planuojant turimus techninius bei žmogiškuosius resursus.
Iškasti tranšėją pigiau nei tirti. Ką nori daryti su AKM medžiotojai? Pokalbiai apie medžioklę #83
Mes jau pranešėme per pirmuosius 2026 metų mėnesius Lietuvoje fiksuojamas akivaizdus AKM atvejų skaičiaus augimas – situacija tampa vis pavojingesnė. Liga šernų populiacijoje nustatyta jau 22 šalies savivaldybėse. Iš viso šiais metais patvirtinti 939 AKM atvejai šernams, iš jų 885 nustatyti gaišenose ir 54 – sumedžiotuose užsikrėtusiuose šernuose.
Dažniausiai virusas nustatomas Panevėžio rajone, kur jau užregistruota net 616 atvejų. Aukštos rizikos teritorijoms taip pat priskiriamos Radviliškio, Pakruojo, Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybėse. Jose stebima nuolatinė viruso cirkuliacija gamtoje, todėl išlieka padidėjusi grėsmė ligai patekti į kiaulių ūkius. Ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad Panevėžio regione veikia didžiausias šalies kiaulininkystės kompleksas, kuriame laikoma beveik 50 tūkst. kiaulių, todėl galimos pasekmės būtų itin reikšmingos visam sektoriui.
Šiemet AKM taip pat nustatytas šernams Anykščių, Ignalinos, Kauno, Kėdainių, Kretingos, Lazdijų, Mažeikių, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Šiaulių, Švenčionių, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonų savivaldybėse.
Lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, Estijoje šiemet fiksuoti 69 atvejai, Latvijoje – 302, Lenkijoje – 1904. Specialistai atkreipia dėmesį, kad Latvijoje ir Estijoje nutraukus išmokas už surastas šernų gaišenas, reikšmingai sumažėjo AKM nustatymų gaišenose skaičius, o tai galėjo turėti įtakos ir bendram šernų gaišenų aptikimo rodiklių kritimui.
Aerodinaminis dizainas ir keistas valdymo džoistikas. Kas yra Hikmicro Alpex Pro A50PL komplekte?
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
