Patirtis

Skaičiai stebina! Kiek šernų kasmet sumedžioja Europos medžiotojai ir kokia yra populiacijos būklė0

Nuotrauka: Freepik.com

Remiantis Europos medžioklės ir gamtos apsaugos federacija (FACE) parengta ataskaita Ungulate Harvest Report 2025, Europoje stebimas aiškus kanopinių gyvūnų, ypač šernų, populiacijos augimas. Šernas yra antra pagal mastą medžiojama rūšis žemyne, o kasmet sumedžiojama daugiau kaip 3,3 milijono individų net 31 Europos šalyje. Šie skaičiai atspindi ne tik intensyvią medžioklę, bet ir nuolat augančią šios rūšies gausą.

Didžiausi šernų sumedžiojimo skaičiai fiksuojami Prancūzijoje, kur per metus sumedžiojama apie 860 tūkst. gyvūnų. Toliau seka Vokietija ir Ispanija. Tuo tarpu Lietuvoje per 2023–2024 metų sezoną sumedžiota apie 23 tūkst. šernų, o Latvijoje – apie 30 tūkst., kas rodo, kad Baltijos regione populiacija taip pat išlieka reikšminga.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad šernų populiacijos augimą lemia keli veiksniai. Intensyvi žemdirbystė užtikrina lengvai prieinamą ir kaloringą maisto bazę, klimato kaita lemia švelnesnes žiemas, todėl išgyvena daugiau jauniklių, o miškų ir žemės naudmenų struktūra sudaro palankias sąlygas plitimui. Be to, šernas pasižymi itin aukštu reprodukcijos lygiu ir gebėjimu prisitaikyti prie įvairių buveinių, įskaitant net urbanizuotas teritorijas.

Auganti šernų gausa Europoje reiškia ne tik sėkmingą rūšies prisitaikymą, bet ir vis didesnį spaudimą aplinkai bei žmogaus veiklai. FACE ataskaitoje pabrėžiama, kad šernai šiandien kelia vis daugiau ekologinių ir socialinių ekonominių problemų. Pirmiausia tai didelė žala žemės ūkiui. Šernai niokoja pasėlius, išknisa pievas, lankosi kukurūzų, javų ir kitų kultūrų laukuose, todėl ūkininkai patiria tiesioginius nuostolius. Ne mažiau svarbi ir ligų plitimo rizika. Didelė šernų gausa apsunkina afrikinio kiaulių maro kontrolę, o tankios populiacijos sudaro palankias sąlygas infekcijoms plisti tiek tarp laukinių gyvūnų, tiek keliant pavojų kiaulininkystės ūkiams.

Kita problema yra vis dažnesnis šernų pasirodymas žmogaus pakeistame kraštovaizdyje. Jie plinta ne tik žemės ūkio teritorijose, bet ir urbanizuotose vietovėse, kur didėja susidūrimų keliuose pavojus, auga grėsmė žmonių saugumui, o jų daroma žala tampa vis labiau matoma. Be to, medžioklė nevykdoma teritorijose šernai gali tapti savotišku rezervuaru, iš kurio gyvūnai plinta į aplinkines vietoves ir apsunkina populiacijos reguliavimą. Toks netolygus valdymas daro poveikį ir biologinei įvairovei, nes per didelė šernų gausa gali keisti buveines, trikdyti kitų rūšių gyvenimą ir daryti neigiamą poveikį jautresnėms ekosistemoms.

Tačiau grėsmių netrūksta ir patiems šernams, nors bendra populiacijos tendencija Europoje išlieka auganti. Viena svarbiausių grėsmių yra ligos, ypač afrikinis kiaulių maras, kuris kai kuriuose regionuose smarkiai paveikia populiacijos būklę ir verčia taikyti griežtas valdymo priemones. Šernų būklę taip pat veikia intensyvūs kraštovaizdžio pokyčiai, žmogaus veikla, kelių tinklo plėtra bei didėjantis spaudimas teritorijose, kur susikerta laukinės gamtos ir žmogaus interesai. Nors rūšis pasižymi išskirtiniu prisitaikymu, jos gausą lemia ne tik reprodukcinis potencialas, bet ir maisto išteklių prieinamumas, klimato sąlygos bei buveinių kokybė.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad būtent todėl šernų valdymas negali apsiriboti vien reagavimu į pasekmes. Reikalingi nuolatiniai stebėjimai, moksliniais duomenimis pagrįsti sprendimai ir lanksčios strategijos, leidžiančios reaguoti tiek į šernų daromą žalą, tiek į pačiai rūšiai kylančius iššūkius. Tik toks požiūris leidžia išlaikyti pusiausvyrą tarp populiacijos gyvybingumo, ekosistemų apsaugos ir žmogaus interesų.

FACE ataskaita aiškiai įvardija, kad medžioklė yra esminis ir nepakeičiamas šernų populiacijos valdymo įrankis. Efektyvus reguliavimas turi būti grindžiamas duomenimis, nuolatiniu monitoringu ir adaptuotomis strategijomis. Moksliniai tyrimai rodo, kad vienas efektyviausių būdų kontroliuoti populiaciją yra kryptingas jauniklių arba patelių medžiojimas, priklausomai nuo aplinkos sąlygų.

Bendrai Europoje susiformavęs modelis rodo, kad tvari medžioklė leidžia ne tik kontroliuoti populiacijas, bet ir išlaikyti ekologinę pusiausvyrą. Medžiotojų surenkami duomenys ir jų aktyvus dalyvavimas valdymo procese yra laikomi vienu svarbiausių veiksnių, leidžiančių efektyviai reaguoti į besikeičiančią situaciją.

Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris

Susiję straipsniai

Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!

LA.lv