Šyla, saulė vis stipriau šildo žemę, o maži, bet itin pavojingi nariuotakojai jau aktyvavosi. Šiuo metu vaikštant pievose ar miškuose su šunimi, leidžiant laiką gamtoje, sportuojant, rengiant šeimos iškylas ar medžiojant galima lengvai parsinešti nepageidaujamų palydovų – erkių. Jei pačiomis pirmosiomis pavasario dienomis dažniausiai buvo sutinkamos gerai matomos suaugusios erkės, dabar jau pasirodė naujos kartos mažos erkutės, vadinamos nimfomis, kurias pastebėti yra gerokai sunkiau.
Tai reiškia, kad atėjo laikas rimtai pagalvoti apie apsaugą nuo erkių ir jų platinamų ligų tiek žmogui, tiek šuniui.
Kaip apsaugoti save ir šunį
Yra keli būdai sumažinti kontaktą su erkėmis. Žmonėms skirtas specialus apranga, kurioje naudojami audiniai su įterptomis erkes atbaidančiomis medžiagomis. Rinkoje yra keli žinomi gamintojai, siūlantys tokio tipo aprangą, tarp jų Rovince, HART, Harkila ir kiti.
Prieš erkes – su specialia apranga
Taip pat yra įvairių efektyvių priemonių, kuriomis galima purkšti batus ir drabužius, taip padidinant apsaugą nuo šių pavojingų parazitų. Dažniausiai naudojamos veikliosios medžiagos yra DEET, ikaridinas ir permetrinas. DEET yra viena seniausiai naudojamų ir efektyviausių medžiagų, sukurta dar kariniams poreikiams ir iki šiol plačiai naudojama repelentuose. Kuo didesnė veikliosios medžiagos koncentracija produkte, tuo ilgiau ir stipriau jis veikia, todėl renkantis priemonę svarbu atkreipti dėmesį į jos sudėtį.
Šunų apsaugai galima naudoti tiek modernias tabletes, kurių poveikis trunka nuo 2 iki 3 mėnesių, tiek ne mažiau efektyvius lašus ant sprando. Tačiau reikia įvertinti, kad šuo gali dažnai eiti į vandenį, o reguliarus maudymasis mažina tokių priemonių veiksmingumą. Trečias būdas yra antkakliai nuo erkių, kuriuos siūlo daugelis gamintojų. Jų veikimo trukmė svyruoja nuo kelių mėnesių iki metų, atitinkamai skiriasi ir kaina. Taip pat svarbu stebėti, ar šuo nereaguoja į pasirinktą priemonę alergiškai, ir prireikus ją keisti.
Papildomai galima naudoti purškiamas priemones, kurios taikomos prieš pasivaikščiojimus gamtoje ar medžiokles. Jos gali būti naudojamos kaip papildoma apsauga arba atskirai.
Žmonių sergamumo statistika yra aiški
Remiantis oficialių institucijų, tokių kaip Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, duomenimis, Lietuva išlieka viena iš Europos šalių, kuriose erkių platinamų ligų paplitimas yra ypač didelis. Tai patvirtina ir kasmet registruojami sergamumo skaičiai, rodantys nuosekliai aukštą rizikos lygį.
Erkinio encefalito atvejų Lietuvoje kasmet fiksuojama keli šimtai. Pastaraisiais metais jų skaičius svyruoja maždaug nuo 300 iki 700 atvejų per metus, ir pagal šiuos rodiklius Lietuva nuolat patenka tarp labiausiai paveiktų šalių Europoje. Liga pasižymi ryškiu sezoniškumu. Daugiausia susirgimų registruojama nuo gegužės iki spalio, o pikas pasiekiamas vasaros viduryje. Svarbu tai, kad dalis infekcijų siejama ne tik su erkių įkandimais, bet ir su nepasterizuoto pieno vartojimu.
Dar didesni skaičiai fiksuojami kalbant apie Laimo ligą. Oficialūs duomenys rodo, kad kasmet Lietuvoje registruojama apie 2000–3000 susirgimų, o kai kuriais metais šis skaičius būna dar didesnis. Nors dažniausiai liga nustatoma ankstyvoje stadijoje, dalis atvejų diagnozuojama pavėluotai, o tai gali lemti ilgalaikes sveikatos problemas.
Specialistai pabrėžia, kad tokį aukštą sergamumą lemia keli veiksniai. Miškingos teritorijos, drėgnas klimatas ir švelnėjančios žiemos sudaro palankias sąlygas erkėms plisti ir išgyventi, o vis aktyvesnis žmonių laisvalaikis gamtoje didina kontaktą su šiais parazitais. Todėl erkinio encefalito atveju efektyviausia apsauga išlieka vakcinacija, o Laimo ligos prevencijoje svarbiausia yra kuo greičiau pašalinti erkę ir stebėti sveikatos būklę.
Šunų sergamumo duomenys nėra tiksliai žinomi
Informacija apie šunų susirgimus babezioze nėra privalomai registruojama, todėl oficialios statistikos šalyje nėra. Vis dėlto, remiantis veterinarinės praktikos duomenimis, babeziozė Lietuvoje yra viena dažniausių erkių platinamų ligų šunims. Atvejai registruojami kasmet, o sergamumas pasižymi aiškiu sezoniškumu. Daugiausia susirgimų fiksuojama pavasarį ir rudenį, tačiau švelnėjančios žiemos vis dažniau prailgina erkių aktyvumo laikotarpį. Didžiausia rizika išlieka miškingose ir pievų teritorijose, kur erkių koncentracija yra didžiausia.
Kai kurių veterinarijos klinikų duomenimis, tam tikrais sezonais sergančių šunų skaičius gali išaugti net kelis kartus, nors tokie duomenys nėra sistemingai apibendrinami nacionaliniu lygiu. Medžioklinių šunų savininkams ši informacija ypač aktuali. Šie šunys patenka į didžiausios rizikos grupę, nes nuolat dirba aplinkoje, kur erkių gausa yra itin didelė. Praktika rodo, kad infekcijos atvejai tarp aktyviai medžiojančių šunų pasitaiko dažniau, o pati liga gali vystytis labai greitai ir būti pavojinga gyvybei. Todėl profilaktika, reguliarus šunų tikrinimas ir apsaugos priemonių naudojimas tampa būtinybe.
Laikas veikti
Erkių sezonas Lietuvoje kasmet tampa vis ilgesnis ir intensyvesnis, o kartu su tuo auga ir rizika tiek žmonėms, tiek šunims. Oficialūs duomenys rodo aiškų dėsningumą. Šalyje kasmet registruojama apie 300–700 erkinio encefalito ir 2000–3000 Laimo ligos atvejų, todėl Lietuva išlieka tarp labiausiai paveiktų regionų Europoje. Tuo pačiu veterinarinė praktika patvirtina, kad babeziozė šunims yra dažna ir pavojinga liga, nors tiksli jos statistika nėra vedama.
Situacija rodo, kad vien atsitiktinių apsaugos priemonių nepakanka. Reikalingas nuoseklus požiūris, apimantis tinkamą aprangą, repelentų naudojimą, reguliarią šunų apsaugą ir nuolatinį budrumą gamtoje. Medžiotojams ir aktyviai laiką leidžiantiems žmonėms tai tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.
Galiausiai svarbiausia suprasti, kad erkės nėra laikinas ar lokalus reiškinys. Tai nuolatinė ir auganti grėsmė, kurią galima valdyti tik žinant rizikas ir nuosekliai taikant apsaugos priemones.
Kinas žiūronuose, didelės nuolaidos ir kaip išvengti drebėjimo medžioklėje. Gpro.lt naujienos
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
