Medžioklės reikmenys

TOP 8 veiksniai, kurie dažniausiai trumpina medžioklės bokštelio tarnavimo laiką, ir patarimai, kaip jį pailginti0

Medžioklės bokštelis – tai ne tik vieta ramiai laukti žvėries. Tai darbo priemonė, susijusi su saugumu, patogumu ir ilgalaike investicija. Todėl į bokštelius nereikėtų žiūrėti pagal principą „dar stovi, vadinasi, viskas gerai“, kol ateina diena, kai laiptai ima girgždėti, grindys linksta, o visa konstrukcija po žiemos nebeatrodo visiškai patikima. Dar blogiau, jei pažeidimai paaiškėja tik tada, kai medžiotojas jau važiuoja į vakarinę medžioklę tykant.
Iš pokalbio su Medibutornis.lv vadovu Intaru Tumanovu, kuris šioje srityje dirba nuo 2020 metų, aiškėja, kad dauguma problemų neatsiranda per vieną dieną. Jos kaupiasi palaipsniui – dėl drėgmės, šalčio, netinkamo sumontavimo ir paprasčiausio aplaidumo. Geroji žinia ta, kad daug ko galima išvengti laiku. Blogoji – jeigu bokštelis metų metus paliekamas likimo valiai, kartais pigiau ir saugiau yra statyti naują, o ne be galo lopyti seną.

Gegužė yra labai tinkamas metas bokšteliams apžiūrėti. Tuomet geriausiai matosi visi žiemos pažeidimai, kuriuos sukėlė drėgmė ir šaltis.
Būtent pavasarį bokšteliui reikia skirti daugiausia dėmesio. Žemė jau atsileidusi, medienoje išryškėja vietos, kur pateko drėgmė, po šalčių gali būti atsilaisvinusių jungčių, o aplinka – žolė, lapai, samanos, krūmai – jau pradeda veikti ventiliaciją ir džiūvimą. Jei norima, kad bokštelis tarnautų ilgai, pavasarinė apžiūra nėra pasirinkimo klausimas. Tai būtinybė.

1. Bokštelis apauga žole ir krūmais

Viena dažniausių ir kartu labiausiai nuvertinamų priežasčių, kodėl bokštelis pradeda greičiau dėvėtis, yra labai paprasta – jis paliekamas apaugti žole, nendrėmis, avietynais ar krūmais. Iš šono tai gali atrodyti net natūraliai ir estetiškai, tačiau pačiai konstrukcijai tai kenkia.

Jeigu aplink bokštelio kojas ir grindis nevyksta laisva oro cirkuliacija, drėgmė laikosi ilgiau, medis džiūsta lėčiau ir genda greičiau. Ypač jei prie pagrindo lieka seni lapai, žolė, purvas ar per žiemą susikaupęs šlapias sniegas.
Todėl vienas pirmųjų pavasario darbų turėtų būti labai praktiškas – išvalyti teritoriją aplink bokštelio kojas, išgrėbti lapus ir įsitikinti, kad konstrukcija gali vėdintis. Tai ne tik prailgina bokštelio tarnavimo laiką, bet ir leidžia geriau pastebėti, ar prie pagrindo neatsirado kitų pažeidimų.

Didžiausia klaida – leisti bokšteliui apaugti žole ir krūmais. Tai atrodo natūraliai, tačiau pačiam bokšteliui iš to tik žala.

2. Drėgmė ir šaltis veikia kartu

Nėra vienos vienintelės priežasties, kuri naikina bokštelius. Dažniausiai veikia kelių veiksnių visuma. Jei mediena prisigeria drėgmės, o po to ateina šaltis, vanduo medienos plaušuose užšąla ir pradeda ardyti ją iš vidaus. Taip atsiranda įtrūkimų, atsilaisvina sujungimai, pradeda judėti vietos, kurios anksčiau buvo tvirtos.

Tai ypač aktualu laiptams, bokštelio kojoms, platformai ir kitoms vietoms, kur nuolat patenka lietus ar tirpstantis sniegas, tačiau konstrukcija nespėja pakankamai greitai išdžiūti. Išoriškai bokštelis dar gali atrodyti neblogai, tačiau viduje mediena jau gali būti praradusi tvirtumą.

Būtent todėl vien pažiūrėti nepakanka. Konstrukciją reikia pajudinti, paliesti, paklausyti. Jei mediena suminkštėja, ima girgždėti ar dusliai skambėti, tai jau signalas, kad pažeidimas gali būti gilesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

3. Bokštelis pastatytas tiesiai ant žemės

Viena esminių klaidų – bokštelio pastatymas tiesiai ant žemės. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti greičiausias ir pigiausias sprendimas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai vienas patikimiausių būdų jo tarnavimo laikui sutrumpinti.

Jei medinė koja turi tiesioginį kontaktą su žeme ir drėgme, gedimas prasideda gerokai greičiau. Praktika rodo, kad kur kas geriau bokštelį remti ant plokščių, o tarp pagrindo ir medžio įterpti drėgmės neperduodantį sluoksnį. Tai sumažina tiesioginį sąlytį su šlapia aplinka ir leidžia konstrukcijai džiūti.

Svarbus ir pats principas – bokštelio kojos neturi būti „prispaustos“ prie nuolat drėgno pagrindo, po jomis turi vykti ventiliacija. Kitaip tariant, bokštelis turi stovėti tvirtai, tačiau taip, kad galėtų vėdintis.

Bokštelio jokiu būdu nereikėtų statyti tiesiai ant žemės. Jį rekomenduojama remti ant drėgmės neperduodančių plokščių ar kitų atskiriančių elementų, kad konstrukcija galėtų vėdintis ir nesugertų papildomos drėgmės iš pagrindo. Taip pat svarbu bokštelio kojų nepjauti įstrižai pagal pamato plokštę, o palikti tiesų pjūvį, kad koja remtųsi į plokštę ne visu paviršiumi, bet veikiau briauna – taip sumažėja tiesioginis kontaktas su drėgme ir pagerėja ventiliacija.

4. Netinkamas tvirtinimas prie žemės

Vien pastatyti bokštelį nepakanka – jį dar reikia teisingai pritvirtinti. Būtent čia dažnai padaroma klaidų, kurios po žiemos virsta nemaloniomis staigmenomis. Jei kuolai ar tvirtinimo elementai sukalti ir prisukti netinkamu kampu, šąlant ir judant gruntui bokštelis tiesiog gali „pakibti“ ant varžtų.

Tai reiškia, kad vizualiai bokštelis dar stovi, tačiau apkrovų pasiskirstymas jau nebe toks, koks turėtų būti. Varžtai pradeda tarnauti ne kaip sujungimas, o kaip atrama, ir tai jau tampa pavojinga. Teisingiau tvirtinti taip, kad žemei judant konstrukcija galėtų šiek tiek prisitaikyti, o ne laužytų pati save.

Čia kalbame jau ne tik apie bokštelio ilgaamžiškumą, bet ir apie medžiotojo saugumą. Ypač jei bokštelis aukštas, masyvus ir su uždara būdele.

5. Laiptai, grindys ir platforma – pavojingiausios vietos

Jei reikėtų įvardyti bokštelio dalis, kurioms po žiemos būtina skirti ypatingą dėmesį, pirmoje vietoje būtų laiptai. Būtent jie vienu metu gauna drėgmės, šalčio, apkrovos ir kasdienio nusidėvėjimo. Jei bokštelis bent kiek pakrypęs, jei pakopos įtrūkusios ar kuris nors sujungimas atsilaisvinęs, rizika tampa labai reali.

Taip pat būtina kruopščiai patikrinti grindis, terasos dalį, balkoną ir vietas, kur medžiotojas perkelia kūno svorį, sukasi ar remiasi koja. Platforma gali atrodyti tvirta, tačiau jei lenta pradėjo pūti iš vidaus, nelaimė įvyksta staiga.
Todėl pavasarinė apžiūra nėra tik formalumas. Bokštelį reikia pasūpuoti, patikrinti sujungimus, apžiūrėti įstrižaines, įvertinti, ar nereikia papildomų tvirtinimų, atramų ar net perdaryti laiptų.

Pirmiausia visada reikia tikrinti bokštelio kojas. Po to – laiptus. Jei bokštelis nėra tvirtas prie pagrindo arba laiptai pažeisti, tai svarbiausia, ką būtina sutvarkyti.

6. Gražus iš išorės, supuvęs iš vidaus

Intaras pabrėžia, kad mediena gali atrodyti graži, tvarkinga ir apvali, tačiau jos vidus jau gali būti supuvęs. Todėl bokštelį reikia ne tik apžiūrėti, bet ir patikrinti mechaniškai.

Kartais pakanka lengvo stuksenimo, kartais praverčia plaktukas, o kartais užtenka stipriau suspausti medieną delnu. Jei ji minkšta arba skamba dusliai, tai įspėjimas. Pavojingiausia tai, kad tokie pažeidimai ne visada pastebimi iš karto. Ypač apvalios medienos konstrukcijose.

Todėl kiekvieną bokštelį reikia vertinti pagal jo būklę, o ne vien išorinį vaizdą.

7. Vabzdžiai, širšės ir vapsvos – ne tik diskomfortas

Dar viena problema, apie kurią daugelis prisimena tik tada, kai jau būna per vėlu, yra vabzdžiai uždarose ir pusiau uždarose būdelėse. Jei bokštelis vasarą ilgesnį laiką nenaudojamas, širšės, vapsvos ar kiti vabzdžiai jame gali įsikurti labai greitai. Kartais lizdai įrengiami tokiose vietose, kurių iš išorės net nesimato.

Todėl prieš vykstant į medžioklę ir lipant į bokštelį visada reikia patikrinti ne tik pakopas ir sujungimus, bet ir pačią būdelę – langelius, stogo kraigą, kampus, ventiliacijos plyšius. Tai ne smulkmena. Širšių lizdas siauroje medžioklės būdelėje gali atnešti labai nemalonių pasekmių.

Jei bokštelyje ilgiau nebuvo lankytasi, prieš lipant į jį visada reikia patikrinti visą konstrukciją. Būdelė gali atrodyti tuščia, tačiau pakanka atverti langelį – ir prasideda visai kitokia „medžioklė“. Būtent todėl verta atvažiuoti bokštelio patikrinti bent keliomis valandomis anksčiau prieš medžioklę.

8. Bokštelis nėra reguliariai apžiūrimas

Visas anksčiau išvardytas problemas jungia viena bendra priežastis – bokštelis paprasčiausiai nepakankamai dažnai tikrinamas. Idealiu atveju, techninę apžiūrą reikėtų atlikti bent du kartus per metus: pavasarį po žiemos ir dar kartą – prieš aktyvų medžioklės sezoną. Taip pat apžiūrint bokštelius būtina patikrinti, ar tvirtinimo kuolai tebėra tvirti ir nesupuvę, jei jie mediniai, o ne metaliniai.

Tai nereiškia, kad kas pusmetį reikia vykdyti didelę rekonstrukciją. Kartais pakanka valandos – apeiti aplink bokštelį, patikrinti kojas, pajudinti konstrukciją, apžiūrėti laiptus, platformą, langus, stogą ir aplinką. Kuo anksčiau pažeidimas pastebimas, tuo lengviau jį pašalinti. Kuo ilgiau laukiama, tuo brangiau tai kainuoja.

Kartais tai ne vien nusidėvėjimo klausimas. Medžiotojų aplinkoje pasitaiko ir kalbų apie tyčinius bokštelių pažeidimus, pavyzdžiui, įpjautas pakopas. Todėl reguliari bokštelio apžiūra yra ir elementari saugumo priemonė.

Kada pakanka remonto, o kada jau reikia statyti naują?

Tai klausimas, į kurį nėra vieno universalaus atsakymo. Viskas priklauso nuo bokštelio būklės ir nuo to, ką konkrečiai tenka keisti. Jei pažeistos atskiros detalės – laiptai, grindų lentos, tvirtinimai, įstrižainės ar pavieniai sujungimo mazgai, – remontas dažnai yra visiškai pagrįstas. Ypač jei bokštelis iš pradžių pastatytas teisingai ir visą laiką buvo prižiūrimas.

Būtent sujungimo mazguose ypač svarbu įvertinti ne tik medienos, bet ir tvirtinimo elementų būklę. Praktikoje saugesnis sprendimas dažnai yra varžto ir vinies derinys, nes net ir labai kokybiški varžtai dėl ilgalaikių apkrovų ir konstrukcijos judėjimo gali išsikraipyti ar prarasti dalį laikomosios galios. Vinis tokiame mazge veikia kaip papildomas saugumo elementas ir padeda išlaikyti sujungimo stabilumą net tada, kai varžtas lūžta arba susilpnėja.

Tačiau ateina momentas, kai remontas tampa finansiškai nebeprasmingas. Jei pažeidimai paliečia bokštelio pagrindą, kojas, pagrindinius laikančiuosius mazgus ir didelė dalis konstrukcijos jau yra ties riba, pigiau, saugiau ir protingiau statyti naują bokštelį. Logika čia labai paprasta – naujame bokštelyje jūs žinote, kokios būklės yra viskas, nuo pagrindo iki stogo. Su senu bokšteliu visada lieka klausimas, koks bus kitas gedimas.

Iki tam tikro momento seną bokštelį tikrai verta remontuoti. Tačiau, kaip ir su automobiliu, ateina diena, kai vis dėlto geriau pirkti naują.

Kokios medžiagos tarnauja ilgiau?

Kai kalbama apie medžioklės bokštelio ilgaamžiškumą, didelę reikšmę turi tiek medienos pasirinkimas, tiek jos apsauga. Pašnekovas kaip vieną iš sprendimų išskyrė impregnuotą apvalią medieną, taip pat kokybišką medienos apdorojimą ir gerus dažus. Nemažiau svarbi ir reguliari priežiūra – ne tik tada, kai pažeidimai jau aiškiai matomi.

Ypatingą dėmesį reikia skirti būtent kojoms ir apatinei bokštelio daliai, kur apkrova ir drėgmė didžiausios. Tai vietos, kur mediena sensta greičiausiai, todėl joms reikalinga sustiprinta apsauga. Kitaip tariant, bokštelis dažniausiai pradeda gesti ne viršuje, o apačioje.

Praktiniai patarimai, ką reikėtų daryti kasmet
Kad medžioklės bokštelis tarnautų kuo ilgiau, pakanka laikytis kelių pagrindinių principų:
• Pirma, bent du kartus per metus jį apžiūrėti.
• Antra, palaikyti švarią aplinką aplink bokštelio kojas ir neleisti jam apaugti žole ar krūmais.
• Trečia, ypač atidžiai tikrinti kojas, laiptus, grindis ir platformą.
• Ketvirta, niekada neatidėlioti smulkių pažeidimų taisymo vėlesniam laikui.
• Penkta, nestatyti bokštelio tiesiai ant žemės ir nepalikti tvirtinimų be priežiūros.
• Ir galiausiai – prieš lipant į bokštelį visada patikrinti, ar jame nėra įsikūrusių širšių.

Medžioklės bokštelis ilgai tarnauja ne todėl, kad yra brangus ar sunkus, o todėl, kad jis teisingai pastatytas ir reguliariai prižiūrimas.

Jei bokšteliui skiriama dėmesio, galima laiku pamatyti, kas jame keičiasi, ir sureaguoti. Štai ir visas skirtumas.

Medžioklėje daug kas remiasi kantrybe, stebėjimu ir operatyviu veikimu. Tas pats galioja ir bokšteliams. Bokštelis, kuris šiandien vos vos siūbuoja, rytoj gali tapti rimta grėsme. O bokštelis, kurio pagrindas laiku sutvarkytas, kojos apsaugotos, pakopos pakeistos, o aplinka išvalyta, tarnaus dar ilgus metus.

Pabaigai atsakymas į klausimą – statyti naują ar rekonstruoti? – yra labai praktiškas: rekonstruoti tol, kol tai saugu ir ekonomiškai pagrįsta. Tačiau nereikia įsikibti į seną bokštelį vien iš įpročio. Medžioklės bokštelis nėra vieta kompromisams. Tai vieta, kur saugumas visada turi būti pirmoje vietoje.

Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris

Susiję straipsniai

Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO

LA.lv