Briedžių populiacija Lietuvoje mažėja. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2025 metais briedžių populiacija sumažėjo 2500 individų. Palyginti su visais ankstesniais metais, kai buvo fiksuojamas stabilus gyvūnų skaičiaus augimas, šiemet apskritai sumažėjo visų elninių gyvūnų, taip pat ir šernų skaičius. Bendras sumažėjimas siekia apie 57 000 individų.
Valdžios institucijos ir medžiotojų organizacijos šiuos pokyčius aiškina objektyvesne gyvūnų apskaitos praktika. Tikrąją situaciją galima vertinti įvairiai, todėl mokslininkai pradėjo jautriausios elninių gyvūnų rūšies – briedžių – tyrimą.
Kas vyksta? Kodėl medžiojamųjų gyvūnų populiacijos smarkiai mažėja? Pokalbiai apie medžioklę #89
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorija pradeda briedžių stebėsenos projektą, kuriame bus naudojami GPS antkakliai. Laboratorijos vedėjo dr. Artūro Kibišos teigimu, paskutiniai briedžių tyrimai Lietuvoje buvo atlikti prieš 50 metų. Naujojo projekto pradžia sutampa su laikotarpiu, kai fiksuojamas briedžių skaičiaus mažėjimas ir arealo pokyčiai, todėl mokslininkams svarbu surinkti naujų duomenų apie tai, kaip šie gyvūnai gyvena ir juda Lietuvos teritorijoje.
Gegužės 27 d. VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida Miceikienė ir Kauno Rotary klubo Romuva prezidentas, VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentas dr. Audrius Šimkus pasirašė paramos teikimo sutartį. Klubas VDU Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijai skyrė vienkartinę 3000 eurų neatlygintinę paramą. Šios lėšos bus naudojamos briedžių populiacijos stebėsenai pasitelkiant GPS antkaklius.
GPS technologijos leis sekti konkrečius gyvūnus ir analizuoti jų elgseną bei judėjimą. Pasak dr. A. Kibišos, mokslininkai sieks išsiaiškinti, kokią teritoriją briedis užima, kokiame miške laikosi, kada būna aktyvus, kiek nueina ir kur migruoja. Vienas svarbių klausimų yra pati migracija, nes jau turima informacija rodo, kad atskirų individų elgsena gali smarkiai skirtis. Dalis briedžių yra visiškai sėslūs, todėl kelių gyvūnų stebėjimo nepakaktų visai populiacijai apibūdinti.
Norint gauti objektyvius ir moksliškai pagrįstus duomenis, anot VDU, vienu metu reikėtų stebėti bent 20 gyvūnų. Tyrimą apsunkina ir praktinės aplinkybės, nes briedžiai brangius GPS antkaklius miške gali nusiplėšti. Medžioklėtyros laboratorija GPS stebėsenos patirties jau turi. Dr. A. Kibiša su kolegomis ne vienerius metus tiria stumbrus, o GPS siųstuvais pažymėti gyvūnai suteikia galimybę mokslininkams stebėti jų migracijos kelius.
Briedžių skaičius mažėja, mažinamas ir sumedžiojimo limitas
Naujas tyrimas pradedamas neatsitiktinai. VDU nurodo, kad briedžių populiaciją šiuo metu ypač svarbu stebėti dėl pastebimo jų skaičiaus mažėjimo ir arealo pokyčių. Pokytį rodo ir medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenys. 2024 metais Lietuvoje buvo apskaityti 21 049 briedžiai, o 2025 metais 18 490. Taigi apskaitoje jų nurodyta 2559 mažiau.
Kartu keičiamas ir briedžių sumedžiojimo limitas. 2025–2026 metų medžioklės sezonui buvo nustatytas maždaug 4300 briedžių limitas. 2026–2027 metų sezonui patvirtintas 3935 briedžių sumedžiojimo limitas. Tai 365 briedžiais mažiau. Briedžiai šiuo metu yra vieninteliai Lietuvoje medžiojami kanopiniai žvėrys, kurių sumedžiojimas ribojamas valstybės nustatytu limitu.
Dar 2025 m. birželį Medžioklės tvarkymo konsultacinėje taryboje buvo svarstoma galimybė briedžių medžioklės nebelimituoti. Posėdžio protokole tuo metu buvo nurodoma daugiau kaip 21 tūkst. briedžių populiacija, didelė elninių žvėrių daroma žala miškams ir didėjantis susidūrimų su briedžiais keliuose skaičius. Vis dėlto briedžių medžioklė liko limituojama, o naujam sezonui bendras limitas sumažintas. Tai parodo, kaip svarbu turėti aktualius duomenis apie populiacijos pokyčius.
Ar keičiasi briedžių paplitimo arealas
Vienas klausimų, į kuriuos dėmesį atkreipia VDU mokslininkai, yra briedžių paplitimo arealo pokyčiai. Dr. A. Kibiša nurodo, kad Lietuva yra pietinėje briedžių paplitimo arealo dalyje. VDU paskelbtoje informacijoje pateikiama mokslininko prielaida, kad briedžiai pamažu gali pradėti trauktis ir iš Lietuvos teritorijos. Populiacijos susitraukimą, pasak jo, jau pastebi vietos specialistai, į šią problemą dėmesį atkreipia ir Skandinavijos mokslininkai.
Svarbu pabrėžti, kad tai nėra naujojo GPS tyrimo rezultatas. Tyrimas tik pradedamas, o viena jo paskirčių ir yra surinkti duomenų, kurie padėtų geriau suprasti briedžių judėjimą bei migraciją. Todėl šiuo metu negalima teigti, kad jau nustatyta viena konkreti Lietuvos briedžių skaičiaus mažėjimo priežastis.
Mokslininkų dėmesį atkreipia ne tik briedžių gausa, bet ir populiacijos kokybė. VDU paskelbtoje informacijoje dr. A. Kibiša remiasi briedžių ragų matavimais ir pažymi, kad pastarojo meto duomenyse galingų, brandžių briedžių šalyje rastas vos vienas. Būtent todėl populiacijos būklei suprasti reikalinga daugiau informacijos ne tik apie bendrą briedžių skaičių, bet ir apie atskirus gyvūnus.
Kas iš tiesų veikia Lietuvos briedžių populiaciją
Šiuo metu turimi oficialūs šaltiniai neleidžia vieno konkretaus veiksnio įvardyti kaip nustatytos dabartinio briedžių skaičiaus mažėjimo Lietuvoje priežasties. VDU kalba apie pastebimą skaičiaus mažėjimą ir arealo pokyčius, o dr. A. Kibiša kelia klausimą dėl Lietuvos padėties pietinėje rūšies paplitimo arealo dalyje. Tačiau būtent naujasis tyrimas turėtų suteikti trūkstamų duomenų apie gyvūnų naudojamas teritorijas ir jų migraciją.
Kita vertus, oficialiuose dokumentuose matyti ir kita briedžių populiacijos valdymo pusė. 2025 m. Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos posėdžio protokole nurodyta, kad elninių žvėrių poveikis kai kurioms miško ekosistemoms yra neigiamas. Tais metais buvo registruotas didelis briedžių pažeistų jaunuolynų plotas, iš viso Lietuvoje 223 hektarai. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į susidūrimus su briedžiais keliuose.
Taigi populiacijos valdymo tikslas negali būti vien kuo didesnis briedžių skaičius. Reikalingi duomenys, leidžiantys vertinti populiaciją kartu su jos poveikiu aplinkai. Naujoji GPS stebėsena gali papildyti jau atliekamas apskaitas informacija apie tai, kokias teritorijas konkretūs briedžiai naudoja ir kaip tarp jų juda.
Ką gali padaryti medžiotojai
Medžiotojų vaidmuo pirmiausia susijęs su patikimų duomenų rinkimu ir tinkama atrankine medžiokle. Būtent medžiotojų pateikiami duomenys naudojami kasmetinėje medžiojamųjų gyvūnų apskaitoje, o briedžių sumedžiojimo limitai nustatomi remiantis į Biologinės įvairovės informacinę sistemą pateikta informacija.
Ne mažiau svarbi pati atranka. Aplinkos apsaugos departamentas pabrėžia, kad elniniai gyvūnai medžiojami vadovaujantis atrankinės medžioklės principais. Nevykstant natūraliai atrankai arba jai susilpnėjus, turi būti atrenkami ir laiku sumedžiojami silpni gyvūnai, o gerai besivystantys, perspektyvūs žvėrys saugomi. Departamento teigimu, tinkamai atrinkti medžiotiną gyvūną ir išsaugoti perspektyvius žvėris yra kiekvieno medžiotojo pareiga.
Todėl kalbant apie briedžių skaičiaus mažėjimą medžiotojų užduotis nėra tiesiog nustoti medžioti. Briedžių medžioklė Lietuvoje yra populiacijos valdymo priemonė, kurios apimtis reguliuojama limitais. Medžiotojų indėlis yra kuo tikslesni duomenys apie populiaciją, nustatyto limito laikymasis ir atrankinės medžioklės principų taikymas, išsaugant perspektyvius gyvūnus. O naujasis VDU Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos tyrimas turėtų suteikti papildomų duomenų, kurių apie Lietuvos briedžius nebuvo renkama pusę amžiaus.
Pilnas VIDEO įrašas! Iššiepęs dantis vilkas puola žmogų Danijoje ir ilgai jį seka
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
