Šiemet pirmi metai, kai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje uždrausta naudoti šviną medžioklėje netoli šlapžemių. Tai ypač susiję su vandens paukščių medžiokle, kuri prasidėjo antrąjį rugpjūčio savaitgalį.
Tiesą sakant, reglamente rašoma, kad kalbama ne apie pačią medžioklę, o apie šaudymą švino šratais. Ir ne tik iššauti, bet ir paprasčiausiai nešiotis arčiau nei 100 metrų atstumu nuo šlapžemės. Jei vis dėlto inspektorius pagaus, kad medžiotojas su švino šratais atsidūrė arčiau nei už 100 metrų nuo šlapžemės, tada medžiotojas turės įrodyti, kad šlapžemėse jis nešaudo. Ir taip, tas šaudymas švino kulkomis galioja ir šaudykloms. Jei šaudykloje yra kažkas, kas primena šlapžemę, tada šaudyti švino šratais draudžiama.
Daugelis klausė, ar nėra kokio nors pereinamojo laikotarpio, kad būtų galima įgyvendinti reglamento reikalavimus. Tiesa ta, kad pereinamasis laikotarpis jau baigėsi šių metų vasario 15 d. Nuo reglamento pakeitimų priėmimo pereinamajam laikotarpiui buvo skirta 18 mėnesių. Panašu, kad tikrai niekas rimtai į tai nežiūrėjo, o tada netikėtai daugelis medžiotojų ir šaulių sportininkų nustebo, kad štai jau šiemet įsigalioja draudimas naudoti švino amuniciją. Reglamentas net nenustato maksimalaus ar minimalaus šratų dydžio. Draudimas galioja kulkoms, kuriose švino koncentracija yra 1 proc. masės ar daugiau.
Remiantis Ramsaro konvencijos šlapžemių apibrėžimu, priimtu pagal reglamentą, iš esmės yra taip, kad švino šratų draudimas turėtų būti taikomas ir ties pačių įrengtais baseinais. Vis dėlto Europos Komisija nurodė, kad šis draudimas turi būti proporcingas ir turi atitikti pagrindinį reglamento tikslą, t. y. vandens paukščių apsaugą. Iš to logiškai sektų, kad vandens paukščių nepasitaikytų baseine prie namų, dirbtiniame priešgaisriniame šaudyklos rezervuare, taip pat, pavyzdžiui, durpynuose be matomo vandens. T
ačiau Europos Komisija nepateikė jokių gairių, nes nemano, kad jos reikalingos. Europos teismas taip pat pripažino tai, ką Europos Komisija nurodė dėl proporcingumo ir pagrindinio tikslo. Tačiau, jei vis dėlto medžioklėje pasirodo koks nors inspektorius, o medžiotojas su švininėmis kulkomis kišenėje atsidūrė už 98 metrų nuo artimiausio griovio su vandeniu, būk gudrus ir įrodyk, kad tame griovyje negyvena vandens paukščių ir kad Europos Komisija ragina laikytis proporcingumo…
Be to, Europos Komisija pradėjo griežtai pyktis su šalimis, kurios bandė rašyti gaires medžiotojams dėl šlapžemių, kokiu nors būdu bandydamos jas apibrėžti ne taip plačiai, kaip tai nustatyta Ramsaro konvencijoje. Kaip teigėme anksčiau, dėl reglamento taikymo kyla daug daugiau klausimų, nei yra atsakymų. Norint maksimaliai išvengti problemų ir rūpesčių, geriausia būtų nešaudyti švino šratais netoli šlapžemių.
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
Kas yra šlapžemė?
Pelkės, durpynai arba vandens plotai – natūralūs arba dirbtiniai, nuolatiniai arba užliejami, kur yra stovinčio arba tekančio vandens, gėlo vandens, sūroko ar sūraus vandens, t. y. jūros ekvatorijos, kurių gylis atoslūgio metu neviršija šešių metrų.
Ne tik vandens paukščių medžioklėje!
EB Reglamento Nr. 1907/2006 (REACH) XVII priedas numato bendrą amunicijos, kurios sudėtyje yra švino, naudojimą šlapžemėse arba iki 100 metrų atstumu nuo jų, neišskiriant atskirų rūšių medžioklės. Reglamento tikslas yra neleisti toksinei medžiagai (švinui) patekti į aplinką. Kaip visi šratai, taip ir stambieji šratai yra sudėtinis užtaisas, kurio dalis tiesiogiai patenka į aplinką. Stambieji šratai apibrėžiami kaip didelio dydžio šratai, kurių skersmuo didesnis nei 4,5–5,5 mm. Tokiu būdu iš esmės draudžiama naudoti tiek smulkius, tiek stambius šratus. Draudimas galioja ir šaudykloms!
Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedo 63 įrašo antra skiltis papildoma šiais punktais:
11. Po 2023 m. vasario 15 d. šlapžemėse arba 100 metrų atstumu aplink šlapžemes draudžiama atlikti bet kurį iš šių dviejų veiksmų:
a) iššauti šratus, kuriuose švino koncentracija (išreikšta kaip metalas) yra ne mažesnė kaip 1 % masės;
b) nešiotis su savimi tokius šratus šaudymo metu šlapžemėse arba vykstant šaudyti į šlapžemes.
Taikant pirmą pastraipą:
a) 100 metrų atstumu aplink šlapžemes – ne didesniu kaip 100 atstumu nuo bet kurio išorinio šlapžemės ribų taško;
b) šaudymas šlapžemėse – šaudymas šlapžemėse arba 100 metrų atstumu aplink jas;
c) jeigu pas asmenį, kuris yra šlapžemėse arba 100 metrų atstumu aplink jas, šaudymo metu arba jam vykstant šaudyti randama su savimi nešantis šratų, atitinkamas šaudymas laikomas šaudymu šlapžemėse, nebent tas asmuo gali įrodyti, kad tai buvo kokia nors kita šaudymo rūšis.
Pirmoje pastraipoje nustatytas apribojimas netaikomas tose valstybėse narėse, kurios pagal 12 punktą praneša Komisijai, kad ketina pasinaudoti tame punkte numatyta galimybe.
12. Jei ne mažiau kaip 20 % visos valstybės narės teritorijos, išskyrus teritorinius vandenis, sudaro šlapžemės, ta valstybė narė vietoj 11 punkto pirmoje pastraipoje nustatyto apribojimo gali nuo 2024 m. vasario 15 d. visoje savo teritorijoje uždrausti toliau nurodytus veiksmus:
a) tiekti rinkai šratus, kuriuose švino koncentracija (išreikšta kaip metalas) yra 1 % masės arba didesnė;
b) iššauti bet kurį iš tokių šratų;
c) nešiotis su savimi tokius šratus šaudymo metu arba vykstant šaudyti.
Bet kuri valstybė narė, ketinanti pasinaudoti pirmoje pastraipoje numatyta galimybe, apie šį ketinimą praneša Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 15 d. Valstybė narė nedelsdama ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2023 m. rugpjūčio 15 d. pateikia Komisijai priimtų nacionalinių nuostatų tekstus. Komisija nedelsdama viešai paskelbia visus tokius pranešimus apie ketinimą ir gautus nacionalinių nuostatų tekstus.
13. Taikant 11 ir 12 dalis:
a) Šlapžemės – natūralūs ar dirbtiniai, pastovūs ar laikini pelkių, durpynų ar vandens plotai, kurių vanduo yra tekantis ar stovintis, gėlas, sūrokas ar sūrus, įskaitant jūros akvatorijos plotus, kurių gylis atoslūgio metu neviršija šešių metrų;
b) Šratai – rutuliukai, naudojami arba skirti naudoti pavieniui lygiavamzdžiam šautuvui arba šoviniui užtaisyti;
c) lygiavamzdis šautuvas – šautuvas lygiu vamzdžiu, išskyrus pneumatinius šautuvus;
d) Šaudymas – bet koks šaudymas lygiavamzdžiu šautuvu;
e) nešiotis su savimi – nešiotis įsidėjus su savimi arba nešti ar gabenti bet kokiomis kitomis priemonėmis;
f) nustatant, ar asmuo, pas kurį randama šratų, juos nešasi su savimi „vykdamas šaudyti“:
i) atsižvelgiama į visas konkretaus atvejo aplinkybes;
ii) asmuo, pas kurį randama šratų, nebūtinai turi būti tas pats asmuo, kuris šaudo.
14. Valstybės narės gali toliau taikyti 2021 m. vasario 15 d. galiojančias nacionalines aplinkos ar žmonių sveikatos apsaugos nuostatas ir griežčiau, nei nustatyta 11 punkte, apriboti švino buvimą šratuose.
Valstybė narė nedelsdama pateikia Komisijai tų nacionalinių nuostatų tekstą. Komisija nedelsdama viešai paskelbia visus tokius gautus nacionalinių nuostatų tekstus.
Kas uždrausta?
Naudoti švino šratus šlapžemėse
Būti su švino šratais arčiau nei 100 metrų atstumu nuo šlapžemės
Naudoti švino šratus netoli šlapžemių bet kokioje medžioklėje
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
