Prancūzijos nacionalinė medžiotojų federacija pastarosiomis savaitėmis informavo apie kelis mirtinus atvejus tarp medžioklinių šunų. Veterinarai nurodo, kad visus šiuos atvejus su didele tikimybe sukėlė Aujecko liga. Pranešimai sukėlė nerimą tiek vietos medžiotojams, tiek šunų vedliams, nes būtent laukiniai šernai išlieka pagrindinis viruso šaltinis, o kontaktas medžioklėje dažnai yra neišvengiamas. Situaciją papildo ir ANSES pateikta informacija, kad virusas įvairiu intensyvumu cirkuliuoja daugelyje Prancūzijos regionų, nors suaugę šernai patys dažniausiai neserga kliniškai.
Aujecko liga pavojinga ne žmonėms, o gyvūnams. Ypač pavojinga ji yra šunims, kuriems užkrato eiga visada būna žaibiška ir mirtina. Šis faktas lemia, kad prevencinės priemonės lieka vienintelė veiksminga apsauga.
Aujecko liga yra virusinė infekcija, pasireiškianti centrinės nervų sistemos pažeidimais. Virusą platina kiaulės ir laukiniai šernai, kurie neretai išlieka nešiotojai visą gyvenimą. Suaugę šernai dažnai neturi jokių klinikinių požymių, todėl infekcija miško populiacijose gali plisti nepastebimai. Dėl šios priežasties su kiekvienais metais registruojama atvejų, kai užsikrėčia medžiokliniai šunys, turėję tiesioginį ar netiesioginį kontaktą su šernu.
Šunys gali užsikrėsti skirtingais būdais. Dažniausias kelias yra kontaktas medžioklėje, kai šuo kanda ar bando sulaikyti šerną. Užkratas taip pat gali patekti per kraują, seiles ar kitus biologinius skysčius. Pavojų kelia ir žalia šerniena, ypač vidaus organai, kuriuose viruso koncentracija gali būti labai didelė. Net ir nedidelė žaizda, į kurią patenka užkrėsta medžiaga, gali tapti mirtino proceso pradžia.
Kai virusas patenka į šuns organizmą, ligos eiga būna ypatingai greita. Per kelias valandas atsiranda intensyvus niežėjimas, stiprus nerimas, seilėtekis, traukuliai ir paralyžius. Klinikinė eiga beveik visada baigiasi mirtimi per vieną ar dvi paras. Šiuo metu nėra veiksmingo gydymo, taip pat nėra vakcinos šunims.
Atsižvelgdama į dažnėjančius atvejus ir į tai, kad virusas cirkuliuoja intensyviausiai būtent ten, kur vykdomos medžioklės su šunimis, Prancūzijos medžiotojų federacija paskelbė rekomendacijas. Šios rekomendacijos paremtos veterinarine praktika ir siekiu sumažinti riziką, kuri daugeliu atvejų atsiranda dėl tiesioginio kontakto su šernu.
Rekomendacijos medžiotojams ir šunų savininkams ir vedliams
• Neleisti šuniui kandžioti šerno ar laikyti jo ilgesnį laiką.
• Neleisti šuniui laižyti šerno kraujo.
• Kruopščiai valyti ir dezinfekuoti visą įrangą, kuri kontaktavo su šernu.
• Niekada nešerti šuns žalia šerniena ar vidaus organais.
• Sužeidimo atveju nedelsiant išvalyti ir dezinfekuoti žaizdą.
• Pastebėjus pirmuosius negalavimo požymius kuo skubiau kreiptis į veterinarą.
Šios priemonės, nors ir negali visiškai pašalinti rizikos, gerokai sumažina tikimybę, kad šuo užsikrės virusu, kuris visoje Europoje laikomas vienu pavojingiausių medžiokliniams gyvūnams.
Aujecko ligos protrūkiai Prancūzijoje primena, kad ši infekcija išlieka realia grėsme visoms šalims, kuriose gausios laukinių šernų populiacijos ir aktyviai vykdomos medžioklės su šunimis. Virusas žmonėms nepavojingas, tačiau šunims jo eiga visuomet yra mirtina. Tai reiškia, kad vienintelė efektyvi apsauga yra prevencija ir atsakingas šuns vedlio elgesys medžioklėje.
Atliekami tyrimai Prancūzijoje rodo, kad virusas išlieka šernų populiacijose daugelį metų ir periodiškai sukelia židinius naminių gyvūnų tarpe. Todėl apie bet kokius įtartinus atvejus būtina informuoti veterinarijos specialistus, o medžiotojų bendruomenė turi išlikti budri ir reaguoti greitai.
Ko iš tikrųjų gali universalus paukštinis šuo? Šunu voljieras #4
Prenumeruokite čia!
