Nuotraukos autorius Darius Babelis
Pasakojimas iš Facebook profilio Sengirė / The Ancient Woods!
Nors vienas kitas patinas, valydamas ragus, dejuoti pradeda jau rūgpjūčio antroje pusėje. Rujovietės – pelkių pakraščiai, apleisti durpynai, užmirkę juodalksnynai, atokios miško aikštelės, proskynos.
Pirmieji rujoti pradeda pelkynuose gyvenantys briedžiai. Išsivolioję savo šlapime, jie skleidžia aštrų mums nemalonų kvapą, kuris patinka patelėms. Jos tampa neramios, ima sukt ratus po savo teritoriją. Pirmosios rujoti pradeda vyresnės 7-8 metų briedės, o patelės rujos ciklas trunka 4-7 dienas. Visą tą laiką jos pėdomis sekioja įsiaudrinęs patinas ir tik paskutinę rujos dieną jam leidžiama betarpiškai prisiartint prie išrinktosios.
Jei poravimasis pavyko, briedė jau nebeprisileidžia nei šio, nei kito kavalieriaus, o sekančių metų gegužės mėnesį pasaulį išvysta nuostabaus grožio briedžiukas.
Apie tai, kaip rugsėjo pirmąją jam pavyko nufotografuoti šį nuostabų briedį rujos metu pasakoja gamtos fotografas Vytautas Knyva:
„Tai buvo penkti metai, kai vildamasis ankstesnių sėkme, vykau į tą pačią rujovietą. Ketvertą metų paeiliui rugsėjo pirmąją čią sulaukdavau neprasto patino. Šįkart atvykau iš vakaro, turėjau nešiojamą, neaukštą bokštelį tam, kad objektyvas būtų kiek virš aukštų žolynų. Pirmą pamačiau briedę ir nesusivaldęs nuspaudžiau keletą kadrų.
Vakaro tyloje fotoaparato užraktas trenkė garsiai, briedė pasuko į šalį ir garsiai krioktelėjo, išgirdau kaip gretimam krūmynę tolyn nuo proskynos garsiai nušlampsėjo patinas. Susimoviau. Reikia keist vietą, vargu ar jie čia ryt pasirodys. Čiupau nešti bokštelį ir iš netikėto skausmo vos neatsisėdau į balą. Pasitempiau nugaros raumenis. Laiko iki sutemų nedaug, įsikandu kepurę, kad nešūktelčiau, nuo skausmo byra ašaros, velku bokštelį kelis šimtus metrų prie kito tako.
Brėkšta rugsėjo pirmoji, įsitempęs tūnau bokštely. Toliuose išgirstu lyg ir dejonę. Pasivaideno, ar ne? Pagaliau aiškiau išgirstu briedžio stenėjimą. Ar ateis, ar pasuks kitu taku? Laukiu. Pagaliau. Tolumoje pamatau per balą klampojantį žvėrį. Aušta, lengvame rūke žiba rasos lašeliai, iš lėto ryškėja milžiniško briedžio kontūrai. Pirmąkart matau tokį įspūdingą karalių.“
Už įspūdingą nuotrauką ir pasakojimą dėkojame Vytautui Knyvai.
Naujasis žurnalo priedas jau prekyboje!
