Patirtis

Kaip aš sumedžiojau sena elnė0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Buvo nuostabi diena. Pirmas sniegas ir saulė. Kas gali būti geriau? Ir tokią dieną sumedžiojau labai seną ir, norėtųsi manyti, patyrusią elnę.

Viskas įvyko taip. Antrąjį varymą ėjome labai sumaniai: iš pradžių medžiotojai apsupo grįžtamųjų pėdsakų kraštą, tolesnį flangą ir frontą. Paskui patyliukais įėjo grupė, kurioje buvau ir aš. Šiame kolektyve medžiotojai sustatomi numeriais, o man iškrito pats paskutinis. Per pirmąjį varymą aš su 22 numeriu turėjau eiti iki pat galo, užtat per antrą mane pastatė pirmą. Lyg ir ne geriausia pozicija, bet vieta pasirodė puiki.

Medžiotojai buvo tik ką dingę už miško vingio, kai išgirdau tylų šnaresį. Kairėje pusėje pastebėjau kažkokį judėjimą ir netrukus pamačiau elnę, kuri atsargiai žengdama darė vingį aplink nedidelę kalvelę prieš mane. Nejudėjau. Kai ji užėjo už medžių, pasistačiau ginklą. Kaip gyvūnai visada žino, kur sustoti, nors medžiotojo nemato?

Tik vieną akimirką ji iškišo petį už medžio kamieno priedangos. Abejojau, kad pataikysiu į kamieną, bet kito varianto taikytis tiksliai palei medžio žievę nebuvo. Po šūvio elnė išlindo, o apie sėkmingą pataikymą sužinojau tik tada, kai varovai kone užlipo ant mano laimikio.

Namuose, ruošdama galvą virti, sužinojau, kokia sena buvo mano elnė – dantys beveik visiškai išdilę.

Viršutinis žandikaulis. Sprendžiant iš dantų, elnei buvo 14–15 m.
Nuotrauka: Kataryna Šterna

Pagal trofėjų vertinimo vadovėlį jai buvo 14–15 metų.
Nuotrauka: Kataryna Šterna

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.