Nuotraukos autorius Darius Babelis
Medžioklė yra gamtos apsaugos dalis. Šiandien tai nebėra tik išlikimo ir šeimos išlaikymo reikalas ar pramogų galimybė pasiturintiems, kilmingiems žmonėms, o tikras įrankių rinkinys, skirtas laukinių rūšių populiacijų kontrolei, aplinkos ir gyvūnų apsaugai ir net ekosistemos įtakai. Žinoma, neišskiriant ir sveiko maisto įsigijimo, medžioklinio turizmo bei tautų kultūros paveldo puoselėjimo, užtikrinančio tradicijų paveldimumą ir tautinio tapatumo išsaugojimą.
Yra keletas populiacijos kontrolės įrankių. Sąvoka skamba pažįstamai, bet ką tiksliai tai reiškia? Aiškinant apie medžioklės poreikį ir pridėtinę vertę, apie tai kalbama daug, tačiau kas tai iš tikrųjų? Kokie metodai taikomi ir kaip gyvulių skaičių gali paveikti nedideli žvėrienos ūkio valdymo pokyčiai?
Medžioklės sezonas yra viena iš tokių priemonių
Laikotarpis nuo balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos vadinamas medžioklės sezonu medžiotojų veiklos prasme. Kita vertus, rūšies medžioklės sezonas nustatomas kiekvienam gyvūnui atskirai, o nustatant šį terminą atsižvelgiama į gyvenimo ir biologinio ciklo ypatumus.
Sezoną trumpinti, pratęsti, pradžią ir pabaigą nukelti, tokius sprendimus priima Valstybinė miškų tarnyba (VMD), remdamasi gyvūnų registravimo ir sumedžiojimo duomenimis bei mokslininkų rekomendacijomis.
Pažvelkime į medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą Medžioklės nuostatuose. Yra tik kelios rūšys, kurias leidžiama medžioti ištisus metus. Tai šernai, lapės, usūriniai šunys, taip pat Latvijos faunai netipinės ar invazinės rūšys – amerikinės audinės, usūriniai šunys, danieliai, muflonai, Sika elniai, meškėnai, nutrijos ir švilpikai.
Kitas gyvūnų rūšis, tarp jų ir auksinį šakalą (Canis aureus), kuris mūsų gamtai dar mažai žinomas, leidžiama medžioti kiekvienai rūšiai specialiai nustatytu laikotarpiu – medžioklės sezonu.
Medžioklės sezonas gali būti koreguojamas pagal poreikį, atsižvelgiant į situaciją su rūšies populiacijos būkle.
Pavyzdžiui, tauriųjų elnių medžioklės sezono diferenciacija ir trukmė pastaraisiais metais keitėsi keletą kartų, o šių medžioklės taisyklių pakeitimų tikslas – sumažinti žvėrių skaičių. Elnių populiacija didėja, o žvėrys daro vis didesnę žalą žemės ūkiui ir miško sodinukams.
Priešingai, pilkųjų kiškių medžioklės sezonas yra labai trumpas ir tai riboja medžiotojų galimybes medžioti, taip prisidedant prie šių žvėrių skaičiaus didėjimo.
Šiuo metu leidžiama medžioti:
Briedžius:
jauniklius – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d.;
Tauriuosius elnius:
patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki sausio 31 d.;
Danielius:
patinus – nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d.;
pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d.;
Šernus – visus metus;
Vilkus, paprastuosius šakalus – nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. (išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau, aplinkos ministro įsakymą paskelbiant Teisės aktų registre);
Miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus – nuo liepos 1 d. iki kovo 31 d.;
Barsukus – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 d.;
Pilkuosius kiškius – nuo lapkričio 3 d. iki sausio 31 d.;
Bebrus – nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d.;
Fazanus – nuo rugsėjo 1 d. iki balandžio 30 d.;
Kovus, pilkąsias varnas – nuo liepos 1 d. iki vasario 28 d. (keliamaisiais metais iki vasario 29 d.);
Lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas, ondatras – visus metus;
Įsigykite naujausią žurnalo numerį internetu!
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
