Vis daugiau pranešimų apie lūšių buvimą sulaukiama iš medžiotojų, gamtos apsaugos teritorijų administracijos, vietos gyventojų ir gamtos stebėtojų. Didelė dalis mano, kad lūšių populiacija Lietuvoje auga, panašiai kaip ir vilkų.
Deja, mokslinių duomenų trūkumas neleidžia net apytiksliai nustatyti, kiek šalyje yra lūšių. Dalinis pėdsakų sniege skaičiavimas, kurį atlieka medžioklės klubai, o ne visi, negali būti laikomas patikimu duomenų šaltiniu. Kokia lūšių populiacijos būklė šalyje? Galime spręsti tik iš toliau pateiktų vaizdo įrašų ir dalinių pranešimų apie pastebėjimus.
Pagramančio regioninio parko darbuotojai pasidalijo išskirtiniais vaizdais – kameros užfiksavo naktį po apylinkes šmirinėjančią lūšį. Tiesa, gyvūnas filmuotis nusiteikęs nebuvo, pastebėjęs kameras bandė jas apgraužti ir numesti su letena.
„Pas mus, Pagramančio regioniniame parke, nufilmuotas gražus katukas. Kaip be katukų? Būt gyvenimas liūdnesnis. Tik piktokas. Kamerai buvo baisu“, – rašė parko darbuotojai socialiniame tinkle. Jie sakė, kad šių gyvūnų buvimas rodo gerą ekologinę aplinkos būklę, tačiau įspėjo gyventojus, kurie mėgsta paleisti laisvai bėgioti šunis ir kates.
„Džiugu, mitybos grandinės viršūnėje esantys plėšrūnai byloja apie gerą ekosistemos sveikatą. Kai jiems gerai, reiškia viskas gamtoje juda taip kaip turi būti. Reiškia yra stirnų, bebrų
Gyvenantys gamtos prieglobstyje savus katinėlius ar šunelius turėtų laikyti namuose, sodybos ribose, o ne palaidus, laisvai valkataujančius po apylinkes. Plėšrūnai sukurti daryti tvarką gamtoje, reguliuoti populiacijas“, – pridūrė parkas savo įraše. Grynas.lt anksčiau rašė, kad nors lūšys yra daugiau naktiniai gyvūnai, jų sutikti galima ir dienos metu. Paprastai jos gyvena daugiausiai tankiuose, sunkiau praeinamuose eglynuose, tačiau medžioti gali visur – slėniuose, prie upelių, pamiškėse, pievose.
Jų teritorijos labai didelės – apima 40-50 kvadratinių kilometrų. Lūšys šeimų nesudaro – kaip ir daugelis kačių yra vienišės. Pasaulyje tik viena kačių rūšis – liūtai – gyvena šeimomis. Jei žmogus pamatė lūšį, jos nereikėtų baidyti ar gąsdinti, derėtų tiesiog pasišalinti.
Iki 1979 metų lūšys buvo medžiojamos, tačiau nuo 2000 m. ši rūšis yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą, taip pat įrašyta į Berno konvencijos III, Buveinių direktyvos II ir IV priedus. XX a. pirmoje pusėje lūšys buvo beveik išnykusios, tačiau vėliau, pagerėjus jų apsaugai, mitybos sąlygoms, jų ėmė daugėti.
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
