Šaltinis: Ūkininko patarėjas
Kai vilkai pradeda mokyti jauniklius medžioti, gyvulių augintojai patiria didžiausius nuostolius. Ūkininkai piktinasi, kad nėra patikimų apsaugos priemonių nuo plėšrūnų, mokslininkai prabyla apie būtinybę keisti medžioklės taisykles, o valdininkai tebekalba apie didesnę pačių gyvulių augintojų atsakomybę. „Ūkininko patarėjas“ imasi iniciatyvos išgvildenti problemos priežastis ir surasti jos sprendimo būdus. Pradedame rašinių ciklą ir laukiame visų suinteresuotų pusių nuomonių, idėjų bei pasiūlymų.
Nuo vienos bandos prie kitos
„Prieš porą savaičių naktį į Alytaus rajone esančią Panemuninkų gyvenvietę atėjo vilkas ir sustojo vos už kelių metrų nuo gyvenamojo namo. Avių aptvaras buvo įrengtas tarp tvenkinio ir kelio, kad būtų saugiau, tačiau tai negelbėjo – vieną avį pilkis papjovė.
Nemažą dalį jos sušveitęs, plėšrūnas nuo gyvenvietės pasitraukė apie kilometrą ir iki kitos dienos pietų ilsėjosi krūmuose. Tada laukuose dirbę ūkininkai pamatė jį bėgantį pas kito gyventojo avis“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pranskevičius.
Sunerimę žmonės paskambino V. Pranskevičiui, nes jis gyvena netoliese ir yra medžiotojas. Vyras suspėjo atvažiuoti pačiu laiku, nes plėšrūnas jau stovėjo maždaug už 5 m nuo avių „Pavyko nuvyti, tačiau jis nubėgo nelabai baimindamasis gresiančio pavojaus. Jei būčiau buvęs pėsčias, nežinau, kaip būtų buvę“, – akistatą su vilku prisiminė V. Pranskevičius.
Anot jo, Panemuninkų ir šalia esančiame Bundorių kaime vilkai pasirodė maždaug prieš trejus metus. Dažniausiai jie matomi keturiese arba vienas. Manoma, kad vilkai ateina į minėtus kaimus iš Punios šilo, kuriame komercinės medžioklės uždraustos, o žvėrių tankis didelis.
„Jie sėlina žvėrių pėdsakais link pasėlių ir, pamatę besiganančius gyvulius, juos užpuola. Bundorių kaimo gyventojai, laikantys avis, visi yra nukentėję nuo vilkų užpuolimų. Po tokių išpuolių vieni atnaujina bandą, o kiti nuleidžia rankas ir nebeaugina avių“, – pastebėjimais dalijosi Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Anot V. Pranskevičiaus, pernai Alytaus rajone vilkai papjovė 124 gyvulius, iš kurių 117 avių. Šiemet pilkiai iki rugpjūčio 22 d. papjovė 42 galvijus, iš kurių 38 avys. Daugiausia vienu kartu kovo mėnesį papjautos 6 avys.
Skaičiai didėja
Aplinkos ministerijos (AM) duomenimis, Lietuvos teritorijoje 2021 m. gyveno ne mažiau kaip 63 jauniklius vedusios vilkų šeimos. Statistika rodo, kad kasmet daugėja šių plėšrūnų papjautų gyvulių. 2019 m. vilkai papjovė ar sužalojo 1 167 naminius gyvulius, 2020 m. – 1 279, o 2021 m. – 1 330 naminių gyvulių.
Apie 80 proc. visų vilkų sužalotų ir papjautų ūkinių gyvūnų sudaro avys. Galvijai – 10–12 proc., ožkos – 5–8 proc. Daugiausia žalos vilkai padarė Anykščių, Molėtų, Utenos ir Lazdijų rajonuose, nemažai žalos atvejų fiksuota Alytaus, Vilkaviškio, Šilalės, Telšių, Klaipėdos, Ignalinos, Kupiškio, Rokiškio, Vilniaus rajonuose ir Kalvarijos savivaldybėje. Dažniausiai gyvuliai užpulti rugpjūčio–spalio mėnesiais, tačiau reikšmingas išpuolių padidėjimas registruojamas jau nuo gegužės mėnesio. Pernai laukinių gyvūnų padaryta žala ūkininkams buvo beveik 220 tūkst. Eur, o prieš penkerius metus ji nesiekė 138 tūkst. Eur.
Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) duomenimis, mūsų šalyje yra 9 000 avių augintojų ir vyrauja smulkūs jų ūkiai. Vidutinis bandos dydis 14–15 avių, 84 augintojai laiko nuo 101–150 gyvūnų, 112 augintojų laiko daugiau kaip 151 avį. Anot LAAA vadovės Gintarės Kisielienės, jei vilkai sudrasko pusę bandos, daugelis atsisako jas auginti, nes žmonės patiria didelį sukrėtimą, nekalbant apie finansinius nuostolius, ypač jei praranda ėringas avis.
„Ir tvartas neretai nėra patikima apsauga nuo vilkų, yra žinomas ne vienas atvejis, kai vilkai prasikasa po durimis. Jie labai gudrūs, jei nepavyksta sumedžioti vieno ūkininko avių, nubėga pas kitą ir padaro savo. Norint apsiginti nuo vilkų, visi turi būti labai gerai apsisaugoję, ko niekada nebus. Juk tvartas dažniausiai toli ir žmogus nevarinės jų rytą vakarą po keletą kilometrų pirmyn atgal. Avis turi augti ir auginti priesvorį, jei lakstys, augimo nebus“, – tvirtino G. Kisielienė. Jos nuomone, reikia gaudyti ir šaudyti tuos vilkus, kurie daro žalą tiesiogiai, bet mūsų valstybės politika tokia, kad vilkus galima šaudyti tik per medžioklės sezoną.
Reikia kompleksinio sprendimo
„Nuo praėjusių metų pagaliau AM lygmenyje pradėta kalbėti apie būtinybę keisti vilkų medžioklės principus – daugiau dėmesio skirti probleminių vilkų, kurie siaubia ganyklas, medžioklei. Kadangi Lietuvoje kasmet nustatomas vilkų medžioklės limitas, skiriant didesnį dėmesį probleminių vilkų medžioklei, mažiau nukentėtų miškuose medžiojantys vilkai. Pastaruoju metu „Ekoapsaugos sistemų centras“ kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija atlieka gyvulių pjovimo atvejų tyrimą. Galbūt jis taps įžanga į vilkų medžioklės sistemos keitimą“, – išreiškė viltį „Facebook“ grupės „STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ aktyvistas Žydrūnas Juozapavičius.
„Ekoapsaugos sistemų centro“ pirmininko Petro Adeikio nuomone, vilkų populiaciją pirmiausia reikėtų valdyti kokybiškai ir tik po to kiekybiškai – pirmiausia išimant tuos individus, kurie nustoja vengti žmogaus, lankosi sodybose ir maitinasi naminiais, o ne laukiniais gyvūnais. Be to, labai svarbu vilkus išimti tuomet, kai jie užpuola naminius gyvūnus. Tada didesnė tikimybė, kad bus išimtas naminius gyvulius pjaunantis plėšrūnas, o ne atsitiktinis vilkas.
„Prisiminkime atvejus, kai vienoje vietoje buvo sumedžioti 5, kitoje – 7 vilkai. Pasidomėjus paaiškėjo, kad tose vietovėse nebuvo užregistruota nė vieno naminių gyvulių užpuolimo. Tačiau vietovėse, kur fiksuoti vilkų išpuoliai, medžioklių su varovais metu sumedžiota vos po vieną“, – pastebėjimais dalijosi P. Adeikis.
Norint veiksmingai apsiginti nuo vilkų, labai svarbu įgyvendinti gyvūnų apsaugos programą. „Kai gyvuliai yra pririšti prie grandinės pamiškėje ar aptvare eina vienas elektrinio piemens laidas, tai ne apsauga. Negalima vilko kaltinti, kad jis pasiėmė pririštą gyvulį. Ūkininkai turi suprasti, kad reikia naudotis Europos Sąjungos parama, skirta gyvulių apsaugai nuo stambiųjų plėšrūnų, o tada jau išimti probleminius vilkus“, – ŪP kalbėjo P. Adeikis.
Jis pabrėžė, kad ūkininkai turėtų suprasti, jog elektrinis piemuo nėra veiksminga apsauga nuo vilkų. „Pats esu medžiotojas, pats auginu avis ir pats tyrinėju, todėl į šią problemą galiu pažvelgti iš visų pusių“, – patikino P. Adeikis. Mokslininkas neabejoja, jei pavyktų užtikrinti gyvūnų apsaugą ir išimti probleminius vilkus, žala, padaryta gyvuliams, būtų minimali.
P. Adeikis neslėpė pasipiktinimo leidimų, reikalingų probleminiams vilkams sumedžioti, išdavimo tvarka: „Šis procesas turėtų užtrukti žymiai trumpiau. Radus papjautą gyvulį, jis turi būti išduodamas labai greitai, kad būtų galima išimti būtent naminį gyvulį sumedžiojusį individą. Jei išdavimo procesas užtrunka mėnesį, žalą padariusį vilką sunkiau sugauti, be to, jis gali padaryti dar daugiau žalos, gali kristi arba būti nelegaliai sumedžiotas, kas yra labai blogai ir tyrimų rezultatams, ir patiems vilkams.“
Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis redakciją patikino, kad ministerija paprašė jai pavaldžių institucijų leidimus išduoti kaip galima greičiau – per 3 dienas. Be to, jau parengtas projektas, numatantis leidimus išduoti per 1 dieną, tačiau reikia pakeisti labai daug teisės aktų, tad šiemet to padaryti nepavyks. „Kol kas bendraujame su mokslininkais ir specialistais, kurie tiria vilkus, važinėja pas ūkininkus ir žiūri, kaip viskas daroma, kaip ūkininkai saugosi ar nesisaugo. Problema labai didelė, nes žmonės nežino, kaip apsisaugoti arba tą daro neteisingai. Galvojame kartu su Žemės ūkio ministerija surengti seminarą ar organizuoti švietimo kampaniją šiems klausimams spręsti“, – apie ateities planus kalbėjo M. Čepulis.
Dar vienas trukdis, neleidžiantis operatyviai atlikti tyrimo, informacijos apie vilkų papjautus gyvulius pateikimas. „Žemaitijos rajonų savivaldybės labai greitai praneša apie gyvulių pjovimus, o kai kurios Dzūkijos regiono savivaldybės iš viso nepraneša arba praneša po kelių dienų, kai nebėra tikslo važiuoti ir tirti“, – apmaudo neslėpė P. Adeikis.
Ką daryti pamačius vilką?
„Išvydus vilką netoli sodybos, pirmiausia reikia kuo skubiau įvertinti jo elgesį. Jei gyvūnas sergantis – nuplikęs, iš snukio bėga seilės, kas reikštų pasiutligės požymius, reikia trauktis, neatsukant nugaros. Dabar tai galėtų būti jaunikliai vilkai, kurių abu tėvai žuvę, o jie patys negali prasimaitinti ir traukia prie gyvulių, arba sergantys vilkai. Natūralioje gamtoje to neturėtų būti“, – ŪP aiškino Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas.
Kitaip reikėtų elgtis pamačius vilką laukuose. Šiuo atveju vertėtų paimti pagalį į rankas ir bėgti link jo. R. Ribačiausko nuomone, vilkai artėja prie sodybų, nes jų populiacija per didelė ir naujos šeimos, neturėdamos kur medžioti, spaudžiasi prie žmonių. „Antras dalykas, apie kurį kalba visa Europa – vilkai pradeda socializuotis. Jie vilkiukus moko medžioti ant naminių gyvulių. Taip karta iš kartos, medžiojant naminius gyvulius kaip lengvai prieinamą grobį, susiformuoja atitinkami refleksai. Todėl kai kuriose valstybėse yra specialios programos, kaip tokius vilkus išimti iš gamtos“, – dalijosi informacija R. Ribačiauskas.
Naujasis žurnalo priedas jau prekyboje!
