Nemažai kas galvoja: kodėl mums reikėtų jaudintis dėl to, kas vyksta Europoje? Kiekviena šalis turi savo tradicijas, savo medžioklės rūšis, kodėl turėtume domėtis tuo, kas vyksta kitur? Tegul kiti gyvena kaip nori, o mes – kaip mums labiau patinka. Tačiau viskas nėra taip paprasta. Įvairūs reglamentai ir direktyvos turi įtakos tam, kokiais ginklais ir amunicija medžiosime, kokie bus medžiojamieji gyvūnai, kokie įsipareigojimai stabdant ligų plitimą. Bendrieji Europos Sąjungos norminiai aktai turi įtakos ne mažiau nei 80 proc. mūsų medžioklės kasdienybės!
Todėl taip svarbu susitikti, diskutuoti ir keistis patirtimi. Daugeliu atvejų problemos visose šalyse yra vienodos. Tai pora didelių temų, konkrečiai – stambieji plėšrūnai ir jų medžioklė, įvairių įrankių naudojimo galimybės, o dabar – švino šratų naudojimo draudimas šlapžemėse. Skiriasi sprendimai ir požiūris. Dabar Lietuvoje aktualus klausimas – naktinių taikiklių įteisinimas medžioklei.
Pavyzdžiui, Latvijoje jau beveik dešimt metų leidžiama naudoti naktinius taikiklius lapių, usūrinių šunų ir šernų medžioklėje, o porą metų leidžiama naudoti ir šiluminius taikiklius. Latvijoje, o dabar jau ir Estijoje, visiškai laisvai, neregistruojant galima naudoti duslintuvus, kurie apsaugo medžiotojo klausą, mažina aplinkos trikdymą ir apskritai nedaro jokios žalos.
Visi įstatymų leidėjų ir gamtos gynėjų argumentai bei abejonės nei Latvijoje, nei kitose šalyse, kuriose šie prietaisai leidžiami, nepasitvirtino. Brakonieriai įstatymų neskaito ir visus šiuos prietaisus ir taip nelegaliai naudoja, tačiau nukenčia įstatymų besilaikantis medžiotojas, neturintis galimybės naudoti šių įrankių ir prietaisų, kurie Europos Sąjungoje net nėra uždrausti. Dažnai kokiam nors draudimui pateisinti minima Europos Sąjunga, bet čia ne toks atvejis.
Šių prietaisų naudojimą reglamentuoja tik Berno konvencija, kuri nustato, kokių rūšių gyvūnus leidžiama medžioti naudojant šiuos prietaisus. Duslintuvams išvis netaikomi jokie ribojimai. Man net atrodo, kad Europos Sąjunga duslintuvų naudojimą turėtų nustatyti kaip privalomą, nes duslintuvas tikrai tausoja klausą. O pažeista klausa niekada negrįžta.
Štai kodėl taip svarbu, kad lapkričio 15 dieną Rygoje Baltijos šalių medžiotojų organizacijos susitiko su Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacijos (FACE) vykdomuoju direktoriumi Davidu Scallanu. Galėjome papasakoti apie mūsų šalyse aktualias problemas, gauti paaiškinimą iš Europos perspektyvos bei sužinoti, kaip FACE gali padėti šias problemas spręsti. Pavyzdžiui, FACE nusiuntė kelias išvadas Latvijos Saeimai, kai buvo kalbama apie įvairius norminių aktų pakeitimus. FACE ir šiuo atveju teikia išvadą apie naktinio matymo prietaisų leidimą Lietuvoje.
Estijoje medžiotojų sąjunga sukūrė ir įdiegė medžioklės programėlę, kuria galima registruoti sumedžiotų gyvūnų leidimus, fiksuoti stebėjimus ir kt. Pasirodo, šia programėle jau naudojasi beveik 80 proc. medžiotojų ir jie labai ja patenkinti. Tačiau Estijos medžiotojų asociacija kategoriškai prieštarauja šios programėlės naudojimui medžiotojams sekti ar bausti. Bet jie taip pat pabrėžia, kad jokiu būdu nepritaria nelegaliai medžioklei, tad bet koks argumentas, kad programėlė užkerta kelią neteisėtai veiklai, yra nepagrįstas. Jie taip pat pabrėžia, kad ši programėlė medžioklės procesą daro skaidresnį.
Yra dalykų, kurių galime pasimokyti iš kitų šalių, bet yra dalykų, kurių, žinoma, galima pasimokyti iš savo klaidų. Todėl tokia svarbi tarpusavio komunikacija.
Įsigykite naujausią žurnalo numerį internetu!
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
