Lietuvoje augant vilkų populiacijai, iškyla didesnė rizika patirti jų daromą žalą ūkiniams gyvūnams. Didžiausius nuostolius skaičiuoja avių augintojai. Ūkininkai pripažįsta, kad investuoti į prevencines priemones būtina, tačiau nemažai jų daliai pritrūksta apyvartinių lėšų. Tam, kad ūkininkai galėtų efektyviau apsaugoti savo bandas nuo plėšrūnų, jiems numatoma ir finansinė parama. Nuo liepos 10 d. iki rugsėjo 22 d. galima teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros (KPP) 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Prevencinių priemonių taikymas prieš plėšrūnų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“. Šios paramos finansinis vokas – 638 613 eurų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto.
Kad vilkas būtų sotus ir avys sveikos
Kiekvienais metais, tiek žiemą, tiek ir vasarą, žiniasklaida praneša apie ūkininkus, kurių avys nukenčia nuo vilkų. Vieni specialistai ragina labiau kontroliuoti vilkų populiaciją, o kiti rekomenduoja ūkininkams labiau rūpintis savo gyvulių saugumu. Tam, kad ir avys būtų sveikos, ir vilkai sotūs, numatoma KPP priemonė „Prevencinių priemonių taikymas prieš plėšrūnų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“. Ši priemonė turėtų padėti ne tik sumažinti gyvulininkystės ūkiams daromą vilkų žalą, bet ir prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo, užtikrinant subalansuotą ekosistemų funkcionavimą.
Kas gali teikti paraiškas?
Teikti paraiškas gali ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, t. y. deklaruojantys pasėlius ir žemės ūkio naudmenas ir turintys Ūkinių gyvūnų registre valdos valdytojo ir (ar) partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario vardu užregistruotų ūkinių gyvūnų. Pareiškėjas turi laikyti ne mažiau kaip 1 planuojamą prevenciškai saugoti sutartinį gyvulį (avis, ožkas, karves, kt. galvijus). Vykdant projektų atranką ypatingas dėmesys bus skiriamas ūkiams, patiriantiems didesnę vilkų išpuolių riziką. Paprasčiau tariant, parama teikiama tik toms investicijoms, kurios įgyvendinamos savivaldybėse, kur yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams (nustatyta daugiausia žalos atvejų per 5 metus).
Naujovė – galima įsigyti ir aviganius
Šiemet yra numatoma svarbi naujovė. Be paramos negamybinėms investicijoms, skirtoms ūkinių gyvūnų aptvėrimui lauke, bus remiamas ir šunų įsigijimas. Numatoma didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui – 5 tūkst. eurų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kai parama teikiama techninius reikalavimus atitinkančio juostinio elektrinio piemens arba elektrinės tvoros įsigijimui ir elektros padavimo ir palaikymo įrenginio įsigijimui. Parama siekia 6 366 eurų (be PVM), kai ji teikiama techninius reikalavimus atitinkančio juostinio elektrinio piemens arba elektrinės tvoros įsigijimui ir elektros padavimo ir palaikymo įrenginio įsigijimui bei iki 2 aviganių šunų, kurių amžius yra iki 4 mėn., įsigijimui. Įsigyjant veislinius aviganius, nustatytas fiksuotas įkainis: vienam Podhalės aviganiui įsigyti – ne daugiau kaip 683 eurai (be PVM) ir vienam Vidurio Azijos aviganiui įsigyti – ne daugiau kaip 560 eurų (be PVM). Paramos lėšomis PVM nekompensuojamas. Vieno aviganio įsigijimo išlaidos kompensuojamos pareiškėjams, kurie laiko nuo 1 iki 15 sąlyginių gyvulių, dviejų aviganių įsigijimo išlaidos kompensuojamos pareiškėjams, kurie laiko daugiau kaip 15 SG paraiškos pateikimo datos duomenimis.
Mažina konfliktų riziką
Šiuo metu jau įgyvendinamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) taip pat nemažai dėmesio skiriama gyvulių apsaugai nuo plėšrūnų. Pripažįstama, kad vilkų populiacija šalyje didėja, todėl iškyla didesnė konflikto tikimybė. Jos išvengti SP numatyta parama pagal intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“, tam skirta 2,5 mln. eurų.
Būtina rūpintis apsaugos priemonėmis
Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos avių augintojų asociacijos garbės pirmininkas dr. Juozapas Mikutis. Jis pripažįsta, kad avininkystė nėra pati pelningiausia žemės ūkio šaka, todėl šios srities ūkininkams parama itin reikalinga. „Vilkai lankosi didelėje Lietuvos teritorijoje, todėl avių augintojams rizika tikrai didelė. Tiesa, jų uždarbiai nėra dideli, todėl investuoti savarankiškai į tvoras ar elektrinius piemenis nėra lengva. Labai norėčiau tikėti, kad ūkininkai aktyviai kreipsis dėl paramos. Aš pats ilgus metus auginau avis, žinau, koks tai sunkus darbas. Jei nebūtume turėję galimybės pasinaudoti ES lėšomis, mano ūkiui būtų buvę labai sunku išgyventi“, – pabrėžia dr. J.Mikutis.
Jis palankiai vertina ir galimybę įsigyti veislinius šunis aviganius. Jis tikisi, kad kompensacija bus didelė motyvacija ūkininkams drąsiau į savo ūkius įsileisti keturkojus, kurie rūpintųsi bandos saugumu. Specialistas sako, kad nors šių šunų išlaikymas nėra pigus, tačiau dažnu atveju pasiteisina, nes jie dideli, drąsūs, ir vilkai vengia lankytis plotuose, kuriuose šeimininkauja Podhalės ar Vidurio Azijos aviganiai.
Vilkų vizitų neliko
Podhalės aviganis kurį laiką ganė ir prižiūrėjo Rasos ir Valdo Kavaliauskų ožkas. Kadangi jų auginami gyvuliai ne kartą patyrė vilkų atakas, dalis ožkų buvo sudraskytos, o kitos – išbaidytos, ūkininkai nusprendė į bandą įleisti aviganį. Taip į jų sodybą atkeliavo jaunas Podhalės aviganis. Nuo pat pirmų dienų jis buvo įleistas į bandą, kad susipažintų su gyvuliais, kuriuos jam teks saugoti. Rasa sako, kad šie šunys turi itin stiprų saugojimo instinktą, jie tvirti, sargūs ir labai drąsūs. Be to, jiems reikia aiškių saugojimų ribų – aptvaro, mat jie tuomet jaučia savo teritoriją ir iš jos gina įvairius prašalaičius. „Prieš įsigyjant Podhalės aviganį buvo ne vienas vilkų išpuolis. Tačiau bandoje apsigyvenus šuniukui, vilkų vizitų neteko pastebėti. Gal vilkas užuodė šuns kvapą ir pabijojo? Gal nuėjo ieškoti lengvesnio grobio?“ – džiaugiasi apsisprendusi auginti aviganį R.Kavaliauskienė.
Moteris pripažįsta, kad šuns išlaikymas nėra pigus, jam reikalingas aukštos kokybės ėdalas, tačiau ji nesigaili surizikavusi ir į namus įsileidusi šios veislės augintinį. Aviganį dresavo Rasa su vyru, specialistų samdyti neprireikė. „Žinoma, yra nemažai niuansų, kuriuos reikia žinoti, auginant Podhalės aviganį. Praeinančius pro šalį žmones jis aploja, nes labai saugo savo teritoriją. Tačiau išėjęs iš už tvoros nėra agresyvus, kito žmogaus jis nepuola, o tik aploja, taip perspėdamas, kad jis čia šeimininkas. Tiesa, saugoti bandas reikia ne tik nuo vilkų, bet ir nuo žmonių. Neseniai girdėjau atvejį, kai kaime, kažkur laukuose, žmonės papjovė svetimus veršelius. Toks šuo apsaugotų ne tik nuo plėšrūnų, bet ir žmonėms kiltų mažesnė pagunda vogti svetimus gyvulius“, – neabejoja R.Kavaliauskienė.
Paramos paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikiamos pasirašytos kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant jas elektroniniu paštu paraiskos@nma.lt arba naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“), Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Išleistas naujas žurnalo numeris!
