Gamtos fotografo Dariaus Babelio galerijos
Vilkų yra per daug? Tokią nuomonę reiškia avių, ožkų ir galvijų augintojai. Kaimiškų vietovių gyventojai praneša apie laukuose ir netoli namų vidury baltos dienos pastebėtus pilkuosius, medžiotojai – apie vilkų pasirodymus prieš miško kameras ir vilkų buvimo pėdsakus. Pavyzdžiui, 2021 metais buvo užfiksuota daugiau nei 600 atvejų, kai vilkai užpuolė naminius gyvulius, o gamtos rezervatuose įtaisytos kameros reguliariai užfiksuoja plėšrūnų. Ypač daug pranešimų pasirodo, kai pasninga.
Kaip sekasi Lietuvoje išnaudoti limitus?
200-asis vilkas sumedžiotas gruodžio 31 d. Daugiausia vilkų (17) iki tol paklojo Ukmergės r. medžiotojai, antri – anykštėnai (11). Tačiau Joniškio, Jurbarko, Šalčininkų rajonuose nesumedžiota nė vieno vilko, nors ankstesniais metais krisdavo po kelis.
Gruodžio mėnesį daugiau negu tris kartus kritęs medžioklės intensyvumas pradėjo kelti abejonių dėl limito įvykdymo.
Sausio pradžioje buvo pranešta apie 217 vilkų sumedžiojimą. Dar truputis ir Aplinkos ministerijos nustatytas limitas bus pasiektas. Daugelis medžiotojų reiškia abejones, kad pavyks išnaudoti didžiausią limitą per pastaruosius dešimt metų. Priminsime, kad šį medžioklės sezoną buvo leista sumedžioti 282 plėšrūnus. Vilkų populiacijos mažinimo rėmėjai nurodo, kad pradžioje sumedžiojami neatsargūs vilkai, kur jų išties yra daug. Be to, praktiškai visi sumedžioti nesant sniego. Prisnigus plėšrūnų medžioklė, kaip ir apskaita, pasidaro gerokai lengvesnė. Apskaita pagal pėdsakus be sniego išvis neįmanoma.
Latvijoje limitas buvo beveik toks pat, bet išnaudotas daug greičiau
Kaimynystėje vilkų limitas buvo išnaudotas itin sparčiai. Iš leistų sumedžioti 280 plėšrūnų gruodžio pradžioje buvo sumedžiota jau 270. Pagal nustatytą procedūrą, Valstybinė miškų tarnyba, Latvijoje atsakinga už medžioklės priežiūrą ir koordinavimą, pareikalavo nuo šiol apie vilkų medžioklę pranešti iš anksto. Tai reikia padaryti siekiant neperžengti limito. Dar septyni vilkai krito iki gruodžio vidurio. Pirmą sausio savaitę dar buvo galima gauti tris leidimus.
Latvijoje vilkų limitas per mažas
Praėjusį sezoną Latvijoje vilkų limitas buvo padidintas iki 300. Jis taip pat buvo išnaudotas labai greitai.
Lietuvos gamtosaugos specialistai taip pat įsitikinę, kad Latvijoje vilkų populiacija yra didesnė, nei oficialiai pripažįstama, o jos apskaitos ir valdymo metodai ne be trūkumų.
„Latvijos specialistai pranešė, kad pernai metų pavasarį šalyje buvo apie 1300 vilkų. Tai reiškia, kad prieš medžioklės sezono pradžią, įskaitant natūralų kasmetinį prieaugį, jų galėtų būti apie 1600. Skaičiuojant pagal švedų metodiką, 1600:(8+3,25), kur aštuoni yra vidutinis individų skaičius šeimoje, o 3,25 – vidutinis prieaugis, išeina, kad Latvijoje gyvena apie 142 vilkų šeimynas. Pagal šį skaičiavimo metodą, taikomą ir Lietuvoje, esant tokiam šeimų skaičiui sumedžiojimo limitas turėtų siekti 461 individą“, – nurodė gamtosaugos aktyvistas Žydrūnas Juozapavičius.
Kiekvienais metais Latvijoje nustatomas vilkų sumedžiojimo limitas yra mažesnis už prognozuojamą prieaugį. Išeina, kad kiekvienais metais vilkų populiacija Latvijoje paauga kone 200 individų. „Negalėdami surasti sau tinkamų, pakankamai plačių teritorijų, vilkai migruoja. Mūsų mokslininkų tyrimai tai ir parodo: Lietuvoje pastebimas rimtas plėšrūnų antplūdis iš Latvijos. Toliau jiems nėra per daug kur veržtis ir nauji būriai migruos atgal į Latviją. Numatoma, kad netolimoje ateityje plėšrūnų kovos dėl teritorijų suintensyvės, kaip tai kartą jau yra nutikę Jeloustouno nacionaliniame parke JAV“, – pabrėžia Ž. Juozapavičius.
Kad vilkai iš Latvijos migruoja į Lietuvą, aiškiai įrodo jau ketverius metus iš eilės atliekamas vilkų audinių tyrimas. „Žinodami vietas, kur sumedžioti vilkai, žemėlapyje galime matyti, kur šie imigrantai labiausiai susitelkę. Tuo remdamiesi darome išvadą, kad vilkų srautas iš Latvijos šiaurės rytų Lietuvoje yra gana intensyvus. Toliau jie plinta pietų kryptimi“, – tokią išvadą pernai išreiškė vilkų tyrimo Lietuvoje vadovė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė.
Tyrimo santraukoje mokslininkė nurodo, kad pirmieji sumedžiotų vilkų raumenų mėginiai buvo pradėti rinkti dar nuo 2014–2015 metų medžioklės sezono. Šiandien iš viso jau turime net 902 sumedžiotų vilkų individus, ištirtus genetiškai. Iš 2021–2022 metų medžioklės sezonu sumedžiotų vilkų genetiškai buvo ištirti 186 individai. Turimi kelerių metų genetiniai tyrimai atskleidžia vis stiprėjantį poravimąsi tarp negiminingų individų ir populiacijos genetinės būklės gerėjimą. Taip pat matyti mažėjanti genetinė diferenciacija tarp regionų. Tai aiškiai rodo stiprų genų srautų poveikį, mažinantį genetinę diferenciaciją tarp regionų. Labiausiai išryškėjo toks genų srauto „koridorius“, prasidedantis šiaurės rytų Lietuvoje ties Latvijos siena, krypstantis žemyn Kauno, Marijampolės kryptimi.
Įdomu, kad šis santykinai aukštesnės genetinės įvairovės „koridorius“ geografiškai sutampa ir su retų genų formų nešėjų geografiniu išsidėstymu. Tikėtina, kad Lietuvos upės nėra reikšmingi barjerai vilkų genų srautui, tačiau antropologinės kliūtys gali turėti arba turi reikšmingos įtakos genų srauto pobūdžiui ir krypčiai ir gali daryti įtaką populiacijos genetinei struktūrai Lietuvoje.
Kaip pasikeitė supratimas apie populiaciją Lietuvoje, pradėjus tyrimus?
Anksčiau Lietuvoje vilkų medžioklė buvo priklausoma nuo visuomenės spaudimo ir valdininkų noro rasti kompromisą tarp medžiotojų, ūkininkų ir gamtosaugos srities atstovų interesų. Paprastai būdavo žaidžiama į vienus vartus, nes moksliškai pagrįstų duomenų apie vilkų populiaciją nebuvo ir vienintelis leitmotyvas buvo Vilkų apsaugos planas. Jis paremtas švedų apskaitos metodais ir nustato, kad Lietuvoje gali gyventi nuo 32 iki 62 vilkų šeimų. Patvirtinus, kad egzistuoja daugiau nei 62 šeimos, kasmet sumedžiojimo limitas turi būti lygus prognozuojamam prieaugiui ar didesnis.
Prieš aštuonerius metus Lietuvoje sumedžiota 30 vilkų, po to trejus metus – po 60 individų. Vilkų apsaugos planas reikalauja atlikti pėdsakų apskaitą sniege ir, jei tai neįmanoma, vadovaujantis šiuo dokumentu nustatomas ankstesniais metais taikytas limitas. Kitų atskaitos taškų Lietuvoje tuomet nebuvo.
Diskusijos apie vilkų valdymą vyko visą laiką. Ūkininkams spaudžiant 2018–2019 metų sezonu leista sumedžioti 100 vilkų ir beveik visi plėšrūnai pateko į mokslininkų rankas, nes tais metais pirmą kartą buvo paskelbtas konkursas dėl teisės atlikti vilkų DNR tyrimą. Tokią galimybę gavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai, vadovaujami dr. R. Špinkytės-Bačkaitienės.
Remiantis pirmo tyrimo rezultatais kitais metais leista sumedžioti 120 gyvūnų. Ir vėl visi buvo ištirti. Kasmet Lietuvos tyrėjų supratimas apie realią situaciją keitėsi. 2020–2021 metų sezoną sumedžioti 175 vilkai, paskesniais – 190. Po visų šių mėginių tyrimų pernai mokslininkai pripažino, kad Lietuvoje yra mažiausiai – šį žodį reikia pabrėžti – mažiausiai 87 vilkų šeimos, ir šį sezoną šalyje nustatytas vilkų sumedžiojimo limitas buvo dviem egzemplioriais didesnis nei Latvijoje. Kokių rezultatų duos šis audinių tyrimas? Dar reikėtų pridurti, kad Lietuvoje vilkų limitas taip pat pildomas gana sparčiai. Gruodžio viduryje iš 282 buvo sumedžioti 182 egzemplioriai.
Kaip Lietuvoje tiriami ir skaičiuojami vilkai?
Lietuvos mokslininkai jau ketverius metus vykdo sumedžiotų vilkų audinių genetinį tyrimą. Kasmet, maždaug vasaros pabaigoje, paskelbiama tyrimo santrauka.
Darbo tikslas – kasmet atlikti medžioklės sezonu Lietuvoje sumedžiotų vilkų amžiaus nustatymo, genetinius ir produktyvumo tyrimus, siekiant įvertinti populiacijos dydį, šeimų skaičių, t. y. nustatyti, ar populiacijos naudojimas netrukdo pasiekti vilkų populiacijos apsaugos ir valdymo ilgalaikio tikslo.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. D1-892 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, patvirtinta sumedžiotų vilko mėginių paėmimo, saugojimo, perdavimo tyrimui ir grąžinimo instrukcija. Medžiotojas, sumedžiojęs vilką, turi paimti sumedžioto vilko mėginius ir tinkamai laikyti, kol Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgaliotas atstovas priims mėginius.
Kiekvienais metais skelbiamas šių tyrimų konkursas. Praėjusių metų pabaigoje, kaip galima buvo ir prognozuoti, šį konkursą laimėjo mokslininkų ir profesionalų komanda, jau nuo pačių pradžių – nuo 2018–2019 metų medžioklės sezono – vykdanti šį darbą: VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai. Tyrėjų komandai vadovauja dr. R. Špinkytė-Bačkaitienė.
Kokias sumedžioto vilko dalis reikia išsaugoti?
1) Medžiotojas, prieš pradėdamas sumedžioto vilko dorojimą arba prieš išvykdamas iš medžioklės plotų vieneto, telefonu 8(5) 273 2995 informuoja AAD (Medžioklės taisyklių 28.5 papunktis).
2) Medžiotojas per 12 valandų pateikia informaciją elektronine forma į www.biomon.lt (Medžioklės taisyklių 28.4 papunktis).
3) Medžiotojas paima ir išsaugo mėginius tyrimams (Medžioklės taisyklių 9 priedas):
a. apytikriai 3×3 cm raumens gabalėlį,
b. iltinį dantį iš apatinio žandikaulio (išimamas trofėjaus paruošimo metu),
c. gimdą (jei sumedžiota patelė).
Pirmą kartą mūsų mokslininkai vilkų audinius tyrė 2019 metais ir tąsyk gauti 36 patelių ir 63 patinų mėginiai. Rezultatas – kitais metais leista sumedžioti 120 vilkų. Po šio sezono mokslininkai gaus daugiau nei 200 gyvūnų mėginių, galbūt visus 282. Ką atskleis tyrimas? Koks šeimų skaičius bus nustatytas?
Galbūt ir Lietuvoje vilkų limitas vis dar tebėra per mažas?
Sprendžiant iš vidinių įvairių interesų grupių diskusijų, vyrauja požiūris, kad mūsų valdžia vis dar baiminasi vadovautis pačių iškeltais reikalavimais. Kaip jau minėta, Vilkų apsaugos plane pateiktas optimalus vilkų šeimų skaičius Lietuvoje yra 32–62. Peržengus šį skaičių limitas turi būti padidintas.
Gediminas Pilipavičius rašo: „Medžiojant po 3,25 vilko kiekvienai apskaičiuotai šeimai, pilkių skaičius vis tiek didėja. VAP numatytas maksimalus vilkų šeimų skaičius – 62. Kiekviena viršyta šeima galėtų didinti medžiojamų vilkų koeficientą kad ir 0,1. Šiemet suskaičiuotų vilkų šeimų 87, t. y. viršyta 25. Vadinasi, koeficientas didinamas 2,5. Tada išeina 3,25+2,5=5,75. Limitas turėtų būti 87×5,75=500 vilkų. Nespėjus išnaudoti limito, jis perkeliamas į kitus metus, ankstinant medžioklės sezoną.“
Žinoma, bendrame vilkų saugojimo isterijos fone, užvaldžiusiame gamtos mylėtojus visoje Europoje, sunku būtų įsivaizduoti, kad mūsų valstybė leistų taip smarkiai padidinti sumedžiojimo kvotas.
„Manau, kad nepavyktų tokios idėjos prastumti. Problema yra Vilko apsaugos plane vartojamos formuluotės. Pavyzdžiui, susitarimas, kad Lietuvoje palaikome iki 62 vilkų šeimų – kaip sumažinti šeimų skaičių, jei jų yra daugiau, tarkim, 87, kaip nustatyta 2022 metais? Medžiojami atsitiktinai pakliuvę vilkai, o ne konkrečios šeimos, jas išimant iš gamtos. Sumedžioti šeimą – tai sumedžioti tėvų porą ir jų visus palikuonis. Tai faktiškai neįmanoma. Kitas momentas: interesų konfliktas. Ūkininkai nori kuo mažesnės vilkų populiacijos, mokslininkai gi, manau, neatsisakys patikrinti, kiek gali plėstis vilkų populiacija Lietuvoje ir kiek šeimų pasiekus plėtra sustos ar net prasidės populiacijos mažėjimas. Pasiteisinimas paprastas: per metus papjaunamų gyvulių skaičius yra gana stabilus, svyruoja keliais procentais. Piniginė žala, be abejo, kasmet tik auga, bet tai ignoruojama. Esminė problema šiuo metu yra netinkamos formuluotės Vilko apsaugos plane. Jį reikėtų peržiūrėti, bet ar peržiūrės… Po rinkimų, jei ateitų į ministeriją vadovauti rimtas ūkininkas, jis gali įkalti limitą savaip interpretuodamas Vilko apsaugos planą, pavyzdžiui, reguliuoti populiaciją 250–500 vilkų ribose, nes greta šeimų skaičiaus Vilko apsaugos plane minimi ir vilkų skaičiai. Kiek reikia – čia didelė diskusija“, – svarstė Ž. Juozapavičius.
Ar tarptautinis bendradarbiavimas suteiktų aiškesnį vaizdą ir sveikesnį valdymą?
Nagrinėdamas situaciją kaimyninėje šalyje, Ž. Juozapavičius yra įsitikinęs, kad 280 vilkų limitas Latvijoje yra per mažas: „Neišmedžiojate net prognozuojamo metinio prieaugio skaičiaus, todėl Latvija yra tapusi šalimi, kuri generuoja vilkus – vilkų prieaugis neranda vietos kurti šeimas Latvijoje, tad migruoja į gretimas šalis, įskaitant ir Lietuvą. Tikėtina, kad netrukus tokią situaciją turėsime ir mes. Mūsų Aplinkos ministerija vilkų populiacijos nereguliuoja, nustato minimalų galimą limitą, lygų metiniam prieaugiui, ir gali nutikti taip, kad šeimų turėsime tiek, kad per sezoną fiziškai nepavyks išmedžioti net prieaugio dydžio limito. Gal tuomet mūsų medžiotojai galės siūlyti vilkų medžioklę pradėti nuo liepos 15 dienos.“
Latvijos valstybinio miškininkystės instituto vyr. tyrinėtojas biologas Janis Uozuolinis, dvidešimtį metų vadovaujantis vilkų DNR tyrimo programai Latvijoje, nurodo, kad pasiūlymas Latvijos, Lietuvos ir Estijos vilkus vertinti kaip bendrą Baltijos šalių populiaciją nuskambėjęs jau seniai. Kaimyninės valstybės mokslininkai įtraukė šią idėją į Vilkų apsaugos planą, tačiau pirmieji pasiūlymai buvo įtraukti į Didžiųjų plėšrūnų valdymo planų rengimo gaires (angl. Guidelines for Population Level Management Plans for Large Carnivores).
„Teorinis pagrindas tam būtų, galima tiesiog pradėti. Vienas iš bandymų buvo 2018 metais, kai parašėme paraišką LIFE projektui. Atmesta buvo tuo pagrindu, kad visose trijose Baltijos šalyse vilkų populiacijos būklė vertinama kaip palanki. Taip išeina, kad kokią nors paramą gauti ar reformą pasiekti galima tik tada, kai gyvūnų populiacijai einasi prastai. Mano galva, toks politinis požiūris į reikalą yra gana absurdiškas, bet tokia realybė“, – sakė Latvijos mokslininkas.
Į klausimą, ar būtų įmanoma, galbūt net tikslinga mūsų valstybių mokslininkams pradėti bendradarbiauti neįtraukiant Europos, dr. J. Uozuolinis paaiškino: „Be abejo, mokslininkai dalijasi informacija. Su vyriausiąja vilkų tyrėja Lietuvoje dr. R. Špinkyte-Bačkaitiene palaikome nuolatinį ryšį, tačiau rimtesniu lygmeniu kokie nors projektai būtų finansuoti tik tokiu atveju, jei vilkų populiacijos būklė vienoje ar kitoje valstybėje suprastėtų.“
Latvijos tyrėjas labai pozityviai įvertino kolegų darbą, įdėtą tiriant vietinę vilkų populiaciją, bet nurodė, kad Lietuvos patirtis kol kas yra nepalyginamai mažesnė. „Mes vilkų DNR tyrimą pradėjome prieš dvidešimt metų. Lietuvos tyrėjai naudoja lygiai tą patį metodą. Mes tik neskaičiuojame šeimų, nes visa stebėsena remiasi sumedžiotų vilkų audinių tyrimais, bet mes nežinome, kiek yra medžioklės nepaliestų šeimų.“
Naujojo Latvijos mokslininkų atlikto vilkų tyrimo Pilkojo vilko (Canis lupus) populiacijos būklės pokyčiai dėl medžioklės įtakos santraukoje nurodyta, kad iš 2021–2022 metų medžioklės sezonu sumedžiotų vilkų surinkta ir ištirta 217 DNR mėginių. Nuo 2009 metų iš viso išskirtos 223 giminingos vilkų grupės. Pakartojant dr. J. Uozuolinio teiginį, tai yra tik tos giminingos grupės, kurias palietė medžioklė. Gali būti, kad egzistuoja ir tokių, kurios į tyrėjų akiratį nepateko. Mokslininko teigimu, giminingų grupių skaičius visiškai pakankamas populiacijai palaikyti ir netgi jai padidinti.
Ligšiolinės giminystės duomenų analizės parodė tipišką vilkų būrių struktūrą ir ilgą laiką populiacijoje gyvuojančias giminingas gyvūnų grupes. Giminingos grupės saugo savo būrio teritorijas kelerius metus. Didžiosios dalies grupių giminingi individai nustatyti tik per vieną ar du medžioklės sezonus (atitinkamai 46,1 proc. ir 15,6 proc. visų grupių). Ketverius ir daugiau metų išsilaikė 29,4 proc. grupių. Ilgiausias laikotarpis, per kurį sumedžioti giminingi individai, siekė 11 metų.
„Mes iki šiol nesame patvirtinę duomenų apie Latvijoje gyvenančių vilkų giminingas grupes ar šeimas. Mūsų duomenų eilutės ilgesnės ir mes galime sau leisti naudoti populiacijos rekonstrukcijos metodą amžiaus grupėje. Kolegos iš Lietuvos dar to negali, nes ketverių penkerių metų duomenų per maža. Norint pasinaudoti tokiu metodu, kokį naudojame mes, reikia, kad duomenų eilutė būtų ilgesnė už vilko kartos maksimalią gyvenimo trukmę. Vis dėlto, jei kolegos lietuviai tęs, ką pradėję, tai palyginti greitai galėsime atlikti surinktų duomenų palyginimą, – paaiškino dr. J. Uozuolinis ir pridūrė: – Iki šiol žiūrėjome savo, o kolegos lietuviai – savo. Vis dėlto iš DNR surinktų duomenų palyginimas nėra ypač sudėtingas. Tai skaičių eilutės, kurias galima analizuoti. Su laiku galėsime ištirti mūsų vilkų migraciją ir giminystės ryšius bei suprasti populiacijų tarpusavio įtaką.“
PRENUMERUOKITE Žurnalą iki 2023 metų pabaigos!
Naujas žurnalo numeris jau prekyboje!
