Patirtis

Pažeidimai Lietuvoje. Kokia situacija?0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Akcija Medžioklė

Pernai Aplinkos ministerija organizavo specialią akciją Medžioklė, kuri tęsėsi nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 15 d. Jos tikslas buvo mažinti pažeidimus tauriųjų elnių medžioklėje rujos metu. Aplinkosaugininkai, bendradarbiaudami su policijos, sienos apsaugos ir kitų tarnybų pareigūnais, neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais ir visuomeninėmis organizacijomis, tikrino kelyje sustabdytas transporto priemones, medžiotojų namelius ir gyvūnų apdorojimo vietas.

Per akciją patikrintas 201 medžiotojas ir konstatuota 20 Administracinių pažeidimų kodekso (APK) 290 straipsnio pažeidimų. Dažniausiai medžiotojai nepaisė šio straipsnio 1 dalies reikalavimų.

290 straipsnis. Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas

1. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki trijų šimtų eurų.

3. Medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti skirtų kilpų laikymas, gaminimas, pirkimas ar pardavimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų.

4. Turinčio teisę medžioti asmens (medžiotojo) buvimas medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį asmenį (medžiotoją) ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimas teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Nuotrauka: Kataryna Šterna

5. Medžiojimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumas) ar atsisakęs pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

7. Medžiojimas ar buvimas medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų.

8. Gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų.

9. Už šio straipsnio 4, 5, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų.

10. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti kilpų konfiskavimą. Už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.

11. Administracinės atsakomybės neužtraukia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka įforminti gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimo atvejai.

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Praeitų metų 9 mėnesių statistika

Per pirmus devynis praeitų metų mėnesius buvo atlikti 243 medžioklės kontrolės reidai, kuriuose konstatuoti 157 įvairūs APK 290 straipsnio pažeidimai.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Medžioklės įstatymo pakeitimai

Aplinkos apsaugos departamentui pateikus teisės aktų pakeitimų siūlymus, pernai birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Medžioklės įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimus, patikslinančius kai kurias sąvokas, susijusias su medžioklėje dalyvaujančių asmenų neblaivumu, bei sugriežtino atsakomybę dėl neblaivių medžiotojų dalyvavimo medžioklėse.

Medžioklės įstatymo pakeitimai patikslina sąvoką Neblaivumas ir nurodo, kad tai etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse yra 0,41 promilės ar daugiau. Taip pat numatyti blaivumo ir neapsvaigimo dalyvaujant medžioklėje reikalavimai, t. y. medžioklėje dalyvaujančiam medžiotojui draudžiama būti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Su šiais pakeitimais įsigalios ir prievolė medžiotojui – jei kils įtarimų dėl medžiotojo neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno reikalavimu jis privalės leisti Vyriausybės nustatyta tvarka būti tikrinamas dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Taip pat sugriežtinta ir atsakomybė už medžiojimą neblaiviam:

1) Už neblaivaus (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) medžiotojo dalyvavimą medžioklėje – bauda nuo 200 iki 600 Eur. Už pakartotinį pažeidimą – nuo 500 iki 900 Eur.

2) Jei medžiotojas neblaivus (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) – bauda nuo 600 iki 1500 Eur. Už pakartotinį pažeidimą – nuo 900 iki 1850 Eur.

3) Jei medžiotojas neblaivus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų – bauda nuo 1550 iki 2200 Eur. Už pakartotinį pažeidimą – nuo 1850 iki 2500 Eur.

4) Už atsisakymą tikrintis – bauda nuo 1550 iki 2200 Eur. Už pakartotinį pažeidimą – nuo 1850 iki 2500 Eur.
Be to, už visus pirmiau nurodytus pažeidimus privaloma atimti teisę medžioti nuo 11 mėnesių iki 5 metų. Šie įstatymo pakeitimai įsigalios 2021 m. liepos 1 d.

Medžioklės inspektoriai, jų galimybės ir saugumas

Kalbant apie medžiotojus ir stebint pranešimus žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose, susidaro įspūdis, kad būti medžioklės inspektoriumi yra labai pavojinga. Pernai pasirodė pranešimų, kad planuojama inspektoriams skirti asmeninės apsaugos priemonių, įskaitant neperšaunamas liemenes.

Į klausimą, ar tiesa, kad inspektorius dažnai užpuola, Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Urtė Šimonytė atsakė: „Nors pareigūnai su užpuolimais susiduria itin retai, neprognozuojamų situacijų aplinkosaugininkų darbe pasitaiko tikrai ne viena. Juk dirbama su galimai ginkluotais asmenimis. Panevėžio gyvosios gamtos aplinkosaugos inspekcijos pareigūnės pasakoja, kaip buvo užpultos brakonierių. Viena iš pareigūnių šiuo atveju išsisuko su patempta ranka, be to, aplinkosaugininkės buvo aplaistytos srutomis. Pasitaikė tokių atvejų, kai pažeidėjo užtaisytas ginklas iššovė netyčia ir praskrido pro pat aplinkosaugos pareigūną, nes asmuo nenorėjo jo atiduoti.“

U. Šimonytė nurodė, kad susiduriama su nelegaliai ginklus laikančiais asmenimis, tad negali žinoti, ko tikėtis iš tokio pažeidėjo. Taip pat neseniai buvo sužalotas Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas, bandęs sulaikyti elektros prietaisais brakonieriaujančius asmenis. Tokie incidentai įrodo, kad aplinkosaugos pareigūnai turi būti pilnai aprūpinti saugumo priemonėmis, viena jų ir yra šarvinė liemenė.

Aplinkos apsaugos departamentas siekia apsaugoti inspektorius, o galimi pažeidėjai, pasipriešinę gamtos apsaugos pareigūnui, visada perduodami policijai.

Inspektorių vis dar trūksta

Medžiotojus Lietuvoje kontroliuoja Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, kurių šiuo metu yra 75. Tačiau kontrolę gali vykdyti ir kiti pareigūnai, kurie turi valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūno statusą. Šių pareigūnų yra 353.

Aplinkos apsaugos departamento tikslas – vykdyti kontrolę ištisai, be jokių trikdžių, kad aplinkosaugos pareigūnai galėtų skubiai reaguoti į iškvietimus ir nedelsdami užkardyti galimus pažeidimus. Vis dėlto pajėgų dar trūksta, todėl tikimasi papildyti inspektorių gretas, kad kontrolė galėtų vykti kuo sklandžiau ir visada būtų budintis pareigūnas.

Kalbant apie šiurkščius pažeidimus, nuobaudos už medžioklės pažeidimus yra gana didelės. Pirmą kartą surizikavusiems pažeidėjams ir įvykdžiusiems šiurkštų medžioklės pažeidimą dažniausiai antro karto nebepasitaiko. Dažnu atveju pakanka pirmos gana skaudžios pamokos: apskaičiuojama aplinkai padaryta žala, paimami visi medžioklėje naudoti įrankiai (ginklai ir kt.) ir konfiskuojama pažeidimo padarymo priemonė (automobilis, valtis), atimama teisė medžioti ir privaloma perlaikyti medžioklės egzaminą.

Nuotrauka: Aplinkos ministerija

U. Šimonytė išskiria etatinius brakonierius, kurių neatbaido sankcijos, nes dažnai jie būna nemokūs.

Gyvosios gamtos apsaugos inspektorių praktikoje yra tokių pavydžių, kai įkliūvama ir dešimt kartų už žvejybos pažeidimus. Vienintelis skaudus dalykas tokiam pažeidėjui yra iš jo paimama valtis ir tinklai. Na, o medžiojant kilpomis skiriama bauda, apskaičiuojama ir pateikiama žala aplinkai, paimamos kilpos.

Baudos ir žalos etatinių brakonierių neatgraso, todėl tokiems pažeidėjams, per 1–3 metus padariusiems daug žalos gamtos ištekliams, taikoma ir baudžiamoji atsakomybė.

Pasak Aplinkos apsaugos departamento atstovės, prevencinis darbas yra tikrai svarbus, aplinkosaugininkai medžiotojų draugijas ir būrelius nuolat informuoja bei konsultuoja visais klausimais. Neretai sulaukiama ir pagalbos iš sąmoningų medžiotojų.

Reiduose pareigūnai ne tik baudžia, bet ir informuoja asmenis apie įvairių reikalavimų laikymąsi, kokios yra taisyklės ir kodėl to pažeidimo daryti nereikėtų. Stengiamasi kuo daugiau viešinti nustatytus pažeidimus, kad visuomenė atpažintų, netoleruotų ir informuotų apie daromus pažeidimus. Viešinimas yra viena iš efektyvių priemonių atgrasyti nuo pažeidimų darymo.

Širdingai dėkojame vyresniajai specialistei Urtei Šimonytei.

Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!

Žurnalo Medžioklė „Youtube“ kanalas!

LA.lv