Kartą rugsėjį kolektyvinėje tykojimo medžioklėje buvo sumedžiotas briedžio patinas. Trofėjaus autorius atsisakė paimti briedžio lūpą sakydamas, kad jos neįmanoma skaniai pagaminti. Argi tai ne dar vienas malonus iššūkis? Nusprendžiau, kad medžioklės sezono atidarymo dienai šį delikatesą pagaminsiu nauju būdu. Iki šiol esu kepusi ir troškinusi briedžio lūpą, bet klubo vaišėms reikia ko nors praktiškesnio ir patogesnio valgyti. Nusprendžiau pagaminti slėgtainį, koks gaminamas iš naminės kiaulienos.
Šerių valymas
Aš neturiu galimybės kokybiškai nusvilinti briedžio lūpos. Be to, neapleidžia įtarimas, kad svilinimo smarvė sugadins patiekalą, kad ir ką kiti sakytų. Todėl kailiui pašalinti šį delikatesą pirmiausia apie pusvalandį paverdu dideliame puode. Po to kai kur plėšdama, kai kur peiliu nuimu visą viršutinį odos sluoksnį su kailiu, taip pat ir iš šnervių. Po to lūpą būtina nuplauti.
Gaminimas
Pašalinus kailį lūpą galima įdėti į kepimo maišelį ar net vakuumuoti ir kepti apytikriai tris valandas 80–100 laipsnių temperatūroje.
Išėmus lūpą iš maišelio, dar karštą reikia pabarstyti prieskoniais: druska, cukrumi, juodaisiais pipirais, maltu muskato riešutu ar kitais pasirinktais.
Plonais griežinėliais supjaustytą česnaką paskleidžiau ant ištiestos lūpos.
Tada į formą įtiesiau kepimo popieriaus. Aš naudojau dvi vienodas stačiakampes keksų formas. Ant pakloto popieriaus padėjau porą lauro lapelių ir dar labai karštą briedžio lūpą, sulanksčiau ir prispaudžiau kita kekso forma arba kokiu nors svoriu. Tada palikau atvėsti, o nakčiai įdėjau į šaldytuvą. Viskas. Puikus užkandis paruoštas!
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
