Neseniai turėjau galimybę pasisvečiuoti šaudykloje, kurioje vienas šaudymo sporto entuziastas pademonstravo savo Blaser 6 mm BR kalibro karabiną. Šiuo ginklu ir kalibru medžiotojas sėkmingai dalyvavo įvairiose tolimojo šaudymo varžybose, 300 metrų distancijoje pasiekdamas gerų rezultatų. Todėl šį kartą šiek tiek iš arčiau apžvelgsime šį gana retą kalibrą.
6 mm BR kalibro ištakos randamos tik šaudyklose – jo kūrėjai neturėjo nė menkiausio ketinimo padaryti jį medžiokliniu šoviniu. Šio kalibro užduotis buvo vien tik pataikyti į popierinį taikinį. Todėl ir šaudant iš 600 metrų nuotolio retai kas bus geriau už šį nedidelį šovinį. Kalibras iš pradžių buvo labai populiarus Europoje, ir tik paskui jį savo reikmėms adaptavo amerikiečiai. Pripažintina, kad tai yra labai efektyvus, nors ir nedidelis šovinys, užtikrinęs pergalę šauliams pasaulinio masto varžybose, juo pasiekta keletas rekordų.
Pavadinimo raidės BR anglų kalba reiškia Bench Rest – šaudymo sporto discipliną, kai šaudoma labai tiksliais graižtviniais ginklais. Ginklai padedami ant vienos ar dviejų atramų, padėtų ant paprasto ar specialaus stalo, iš to ir kilęs angliškas pavadinimas – stalo atrama. Taigi nėra jokių abejonių dėl šio kalibro tikrosios kilmės.
Jis savo kelią pas šaulius pradėjo kaip laukinė katė (angl. wild cat) – kalibras, kuris nėra oficialiai registruotas. Iš pradžių jis buvo įdėtas į .308 × 1 in Barnes tūtą, ir praėjo keleri metai, kol jį standartizavo amunicijos gamintoja Norma. Tai įvyko 1996 metais, o kalibras buvo pavadintas 6 mm BR Norma. Kadangi kalibras ilgą laiką neturėjo aiškaus standarto, dabar jis yra kelių variacijų, kurias sukūrė šaudymo entuziastai, kaip kalibro bazę naudodami jo pradinę tūtą. Kiekviena variacija turi savo pliusų ir minusų, o kelios iš jų pažįstamos kaip 6 mm Dasher arba 6 mm BRX.
Dvidešimt metų iki standartizacijos Remington taip pat bandė pasinaudoti šio kalibro populiarumu ir pradėjo gaminti jį kaip 6 mm BR Remington, kuris buvo naudojamas 40-X serijos karabinams. Po dešimt metų Remington net gamino šio kalibro amuniciją, bet dabar kompanija jį yra pamiršusi. Didžiausias skirtumas tarp Norma ir Remington versijų yra tai, kad pirmuoju atveju tūtos kaklelis yra ilgesnis ir tinkamesnis moderniajam VLD (angl. very low drag – labai mažo oro pasipriešinimo) kulkoms, kurios tolimųjų distancijų šaulių yra itin pamėgtos.
Kalibro rodikliai gana įspūdingi. 4,5 gramų (70 greinų) kulką jis paleidžia nuo 944 iki 975 metrų per sekundę greičiu, o tai yra idealu ne tik tolimajam šaudymui, bet ir nedideliems gyvūnams medžioti. Reikia paminėti, kad šio kalibro tikslumas yra tiesiog puikus, tenkinantis bet kurio šaulio poreikius. Kalibras turi nedidelę atatranką, todėl jį malonu naudoti šaudykloje, taip pat jis pravers, pavyzdžiui, medžiojant lapes. Tačiau atsižvelgtina į keletą minusų.
Pirmasis yra akivaizdžiausias – šio kalibro amunicija nėra plačiai prieinama, todėl vienas sprendimas būtų pertaisyti savarankiškai. Gamyklos tokio kalibro ginklų irgi daug negamina, ir tai yra suprantama, nes šis kalibras niekada nebuvo skirtas standartiniams medžiokliniams karabinams. Todėl dauguma šio kalibro ginklų gaminami pagal specialų užsakymą.
Turint visa tai omeny, svarbiausias klausimas, kurį turėtų užduoti medžiotojai: ar verta terliotis – patiems užtaisinėti šovinius ir sunkiai ieškoti jiems ginklo? Greičiausiai ne, nes medžioklėje šiuo kalibru daug pasiekti neįmanoma. Kad ir populiariuoju .243 Winchester medžioklėje galima labai tiksliai pataikyti. Todėl tai veikiau yra kalibras šaudyklai, o ne medžioklei.
