Patirtis

Medžiotojo dienos Dzūkijoje balandžio mėnesį0

Nuotrauka: Ivars Koloda (Latvijos VMVT)

LMS „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas

Dzūkijos miškai ir juose gyvenančių žvėrių bei paukščių rūšys pasižymi įvairove. Čia galima sutikti baltąjį kiškį, kurtinį, danielių, lūšį, vilką ar stumbrą. Nors vyrauja lengvi dirvožemiai, tačiau Alytaus rajone Kalesnykų, Varčios, Dušnionių ar Punios šile gausu šimtamečių ąžuolų. Unikalu tai, kad Alytaus miesto pietrytinėje dalyje auga pats produktyviausias šalyje savaiminės kilmės ąžuolynas užimantis net 452 ha. plotą, tai Vidzgirio miškas, kuris paskelbtas botaniniu draustiniu.

Įdomu tai, kad čia susipynė ąžuolo ir skroblo draugija, skroblo mediena yra kietesnė net už ąžuolo. Senovėje lietuviai iš šio medžio gamino daug buities įrankių, beveik visi mechanizmų krumpliaračiai buvo skrobliniai. Balandžio 24 d., Vidzgirio ąžuolyne brendu per baltų plukių jūrą, per jų žiedus nesimato žemės, kai kur nusišypso geltonų plukių ploteliai ar dangaus akys – žibuoklės.

Aplink auga šimtamečiai ąžuolai, savo šakas, kaip tuščias rankas iškėlę į dangų, šalia kietuoliai skroblai, kai kur bando surasti vietą po saule ramioji eglė ar šmaikštuolė liepa. Tačiau medžiai čia dar pilki ir nuogi, nors mišriuose lapuočių miškuose jau sprogsta ievos, o žalčialiunkis jau peržydėjo. Kai kur, baltoje plukių jūroje, tyliai miega nugriuvę miškų galiūnai ąžuolai, tarytum patvirtindami paprastą gyvenimo tiesą: kokius pečius beturėtum ir ant kokių kojų bestovėtum, pasaulyje viskam yra pradžia ir pabaiga.

Žvelgiant nuo kalno žemyn, apačioje glostydami ąžuolyno krantus linksmai teka Nemuno vandenys, už jo, kitame krante , visai kitas vaizdas: čia žaliuoja pribręstantis ir savimi patenkintas pušynas, staiga virš vandens, kaip du balti angelai, praskrenda gulbių pora. Paukščių balsų įvairovė stulbina, o joje ypač išsiskiria aštrus pilkosios meletos kalenimas. Tokiais atvejais, visada dėkoju aukščiausiajam, kad turiu akis, rankas, ausis ir širdį, kad viską galėčiau pamatyti, išgirsti, pajausti ir apkabinti.

Balandžio – gegužės mėnuo. Gamtoje tai stebuklų metas, viskas bunda, sprogsta, kyla, auga. Olose gimsta vilkiukai, lapiukai, barsukiukai. Nors kiškučių, kurie jau paaugę – nebepagausi. Perėti pradėjo varnėnai, gervės, laukiai, kiti paukščiai dar tik deda kiaušinius, tačiau krankliukai jau mokosi skraidyti. Kai kurie vabzdžialiasiai paukščiai dar tik parskrenda, pvz. kukučiai, kregždės, čiurliai ar raiboji gegutė . Jei netoliese yra vandens telkiniai, tai ramiai miegosite klausydamiesi varlių simfonijos.

Po žiemos miego pabudo ežiai, gyvatės, gluodenai, žalčiai, skruzdėlės, šikšnosparniai ir daug kitokios, šliaužiojančios, bėgiojančios ar skrendančios gyvasties. Mane visada stebina tai, kad visose vaikams skirtose mokymo priemonėse ežiukai parodomi kaip vaisių, grybų ar uogų valgytojai. Natūroje, tai plėšrūs gyvūnai, komunikabilūs, viską valgo , ką tik randa savo kelyje – jam skanūs: vabalai, kirmėlaitės, sliekai, varlės, pelės ir net gyvačiukės. Aišku su apetitu sušveis ir ant žemės rastus paukščių jauniklius.

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Apie medžioklę šiuo metu, manau, kad net nedera kalbėti. Nors medžioklės taisyklės leidžia medžioti šernus, tačiau aš visada, šiuo metu, prašau jų nemedžioti, juk nesame alkani. Paskutiniu laiku šernų rujos laikotarpis labai išsitęsia Šiuo metu, didžioji šernių dauguma jau turi mėnesio ar vyresnius jauniklius, tačiau jaunesnės patelės dar tik ieško vietų gimdymui. Nuo gegužės mėn. 1 d., bus galima medžioti stirninų patinus.

Šiems gyvūnams tai įdomus laikotarpis, nes galime pastebėti puikius brandžius patinus nusivaliusiais ragais ir tuo pačiu metu jaunimą, kurių ragų valymas dar neprasidėjęs. Gerieji stirninai gegužio mėn. pradeda užsiiminėti savas teritorijas. Kartais matome, kaip lygiaverčiai patinai agresyviai kovoja, gindami savo užimtą teritoriją, kurią jie pažymės savo kvapu, nutrindami lanksčių krūmų ar medelių kamienus, žemėje kojomis nukapstydami žoles ar miško paklotę ir ilgai, iki liepos mėnesio, lauks ateinančių “damų” – stirnų patelių.

Žodžiu, vyksta normalus gyvenimas. Visada medžiotojams rekomenduoju pradžioje nemedžioti gerųjų stirninų, o atmedžioti atrankinius (selekcinius), liaudiškai tariant, truputį paliegusius ar atsilikusius išsivystyme, tam kad “panos” galėtų susilaukti palikuonių nuo „tikrų vyrų”, o tuo pačiu turėtume stiprią stirnų populiaciją. Juk stiprus jauniklis gimsta tik iš stiprių tėvų.

Nuotrauka: Valdas Augustinas

Medžioklės klausimuose kaip visada velniava, kuo toliau, tuo daugiau. Skaudu tai, kad medžiotojus vienijančios visuomeninės organizacijos, paskutiniuoju metu, neranda jokių sąlyčio taškų, o takoskyra tik gilėja. Vyksta ne idėjinė kova, o kova už „vieną, galingą, sovietmetį menančią medžiotojų draugiją“. Tam naudojamos visos, netgi antikonstitucinės, priemonės. Bandant užgniaužti kitų, Lietuvos medžiotojus vienijančių asociacijų ir jų narių, konstitucines teises, naudojamasi (mūsų tvirtu įsitikinimu – neteisėtu!) dalyvavimu Tarptautinėje medžiojamųjų gyvūnų ir laukinės gamtos apsaugos taryboje (CIC), blokuojama objektyvi informacija viešajame sektoriuje ir t. t.. Žodžiu linksma. Suprantu, kas turi pinigų, tas muziką užsako…

Matau daug veiksmų, nukreiptų prieš eilinį medžiotoją ir net turinčių “korupcinį kvapą”. Vienas iš jų, tai Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos siūlymas, per LR Seimo narį Justiną Urbanavičių, įvesti privalomą civilinės atsakomybės draudimą medžiotojams. Niekas nepateikė jokių ekonominių skaičiavimų, niekas nepaaiškino kodėl jis, privalomai, bus taikomas tik medžiotojams, nors ginklus turi apie 92 tūkstančius asmenų . Niekas nepaaiškino ir nesusimąstė, kodėl tam, privalomam draudimui, nėra rašomas ir teikiamas atskiras įstatymas (kaip pvz. vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo atveju?!), o nueita paprasčiausiu keliu, tik padarant prierašą Medžioklės įstatyme: – “medžiojant būti apsidraudus medžiotojo civilinės atsakomybės draudimu” – yra medžiotojo pareiga?!

Niekas nepaaiškino, kaip bus išvengta interesų konflikto ir kas turės pirminę ar antrinę finansinę naudą, nes dabar medžiotojų savanorišką draudimą Lietuvoje vykdo (gal ir privalomąjį vykdys?!) tik viena draudimo bendrovė UADBB “Colemont draudimo brokeris”?! Niekas neišaiškino, kodėl iš vis šis draudimas reikalingas, jei jis padengs tik tą žalą, jei jūs sužeisit žmogų ar sugadinsite jo turtą (tą jau atlieka kiti draudikai, drausdami savanoriškos civilinės atsakomybės draudimu!), tačiau jei netyčia sumedžiosit ne tą žvėrį, jums niekas nepadengs jokios žalos gamtai ir vis tiek iš Jūsų atims automobilį, ginklą ir pan., nors, pvz. apdraudus transporto priemonę , draudimas dengia remonto išlaidas ir tuo atveju, jeigu jūs avarijos kaltininkas. Turime dar dešimtis klausimų, kuriuos su Sūduvos medžiotojų sąjunga, užduosime atsakingos institucijoms. Ir tik nereikia aiškinti, kad kitose pasaulio šalyse tai yra privaloma, nes galima surasti ir daug kitų pavyzdžių.

Šiuo metu, aktyviai ieškoma būdų, kaip išspręsti žemės ir miškų savininkų norą, turėti absoliučią teisę i laisvėje gyvenantį žvėrį ir paukštį, kuris užklysta į jų nuosavybę. Prasidėjo diskusijos, dėl laisvėje gyvenančių gyvūnų daromos žalos žemės ir miškų pasėliams apskaičiavimo metodikos ir pan.. Nors laivėje gyvenantys paukščiai ir žvėrys yra valstybės nuosavybė ir medžiotojai, daugeliu atveju, neturi jokių galimybių (ir teisių!) sumažinti jų skaičiaus, nes privalo išlaikyti minimalų populiacijų dydį, valstybė vis tiek visas problemas (ypač – žalos pasėliams ir miškams atlyginimą) stengiasi permesti ant medžiotojų “pečių”, kas, manau, yra labai neteisinga. Aišku yra ir gerujų pavyzdžių, pvz. Alytaus rajono savivaldybė netgi ragina žemės ir miškų savininkus pasinaudoti sukauptomis savivaldybėje lėšomis, skiriamomis įvairių biotechninių priemonių įgyvendinimui, kurios mažina žvėrių daromą žalą žemės ūkio pasėliams ir miškams.

***

Naujiena. LRS nacionalinio saugumo ir gybybos komitetas pritarė naktinių taikiklių naudojimui civilinėje apyvartoje sporto bei rengimosi valstybės gynybos tikslais. Pradėtos procedūros, kurios atvers galimybę legalizuoti naktinio matymo taikinių naudojimą civilinėje apyvartoje.

***

Primenu, visi medžiotojai privalo pateikti medžioklės trofėjų apžiūroms sumedžiotus elninių žvėrių ragus ir vilkų kaukoles. Šias apžiūras organizuoja medžiotojų būrelius ir klubus vienijančios visuomeninės organizacijos, jos apžiūrų grafikus privalo paskelbti. Šių apžiūrų tikslas įvertinti sumedžiotų trofėjų kokybę, kelti medžioklės kultūrą. Jose būna puiki proga pabendrauti su medžiotojais , pasidalinti patirtimi. Noriu priminti, kad minėtos trofėjų apžiūros yra mokomojo – informacinio pobūdžio. Priimti priemones dėl netinkamo sumedžioto gyvūno gali tik patys medžiotojus vienijantys klubai ir būreliai, tai jų vidaus reikalas, nes jie tikrieji medžioklės plotų šeimininkai. Aplinkos apsaugos departamentų valdybos gali jums pritaikyti administracinio poveikio priemones tik nepristačius sumedžioto trofėjaus. Trofėjai pristatomi komisijoms pagal sumedžiojimo ar gyvenamąją vietą.

Susiję straipsniai

Neminėsiu, ką šiuo metu galima medžioti. Šiuo metu siūlau susitvarkyti turimus ginklus ir džiaugtis bundančia gamta.

Nei plauko, nei tauko!

Padėkite mums augti! Paspauskite PRENUMERUOTI ir varpelio piktogramos mygtuką!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.