„Facebook“ vartotoja susisiekė su žurnalu ir papasakojo apie situaciją Varėnos rajono Kabelių kaime.
“Pas vieną moterį pernai vaikščiojo lapė niežuota, o šiemet du usūriniai (pernai gal lapė nugaišo, nepasirodo). Moteris laiko ir gal aštonius katinus. Usūriniai ėda kartu su katėmis. Nežino, ką daryti. Ji gyvena kaimo centre, prie pat parduotuvės. Baisoka, kad nebūtų niežų protrūkio”, – pasakojo Danuta.
Kabelių kaimo guventoja kreipėsi į medžiotojus, o jie liepė kreiptis į veterinarinę tarnybą. Pernai, pasak liudininkės, buvo tas pats su lape – niekam neįdomu.
Dėl situacijos sunerimusi Danuta pabrėžė: “Man nerimą kelia tos katės, ėdančios su usūriniais ir retkarčiais kačių į kiemą medžioti užlekiantys šunys. Moteris pasimetusi, ką daryti?”
Moteris, kurios kiemą sergantys gyvūnai pasirinko savo gyvenamąja ir maitinimosi vieta, gyvena pačiame kaimo centre. Ji ir į redakciją pagalbos besikreipusi moteris nerimavo, kad kaime nekiltų niežų infekcijos protrūkis ir nenukentėtų kiti naminiai gyvūnai minėtame name bei kitose sodybose.
LMŽD direktorius L. Daukšos komentaras
Dėl situacijos Varėnos r. Kabelių kaime trūksta detalesnio situacijos pateikimo, tačiau jei žiūrėti pagal teisės aktų reikalavimus, tai pagal LR laukinės gyvūnijos įstatymą sodybose ir negyvenamuose pastatuose bei jų priklausiniuose šių objektų savininkams, valdytojams ir naudotojams, nepaisant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytų terminų, naudojant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse numatytas leistinas gaudymo priemones, gaudant ir pasiimant tų rūšių plėšriuosius medžiojamuosius žvėris, kuriems nurodytose taisyklėse yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas leidimas naudoti laukinius gyvūnus nereikalingas. Taip pat leidimas nereikalingas, kai reguliuojama medžiojamųjų gyvūnų gausa teritorijose, kuriose pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus medžioti draudžiama, ir vadovaujamasi Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašu.
Pagal LR teritorijoje medžioklės taisykles mangutus galima medžioti visus metus. Taigi, namų valdos ar sodybos savininkas, net nebūdamas medžiotoju, visus medžiojamus plėšrūnus, išskyrus vilkus, gali gaudyti su medžioklės taisyklėmis nustatytomis priemonėmis, selektyviais spąstais, užtikrinančius staigią pagauto gyvūno žūtį arba gyvagaudžiais spąstais.
L. Daukša pateikia ir kitą išeitį – mangutą sumedžioti ginklu. Tam į pagalbą, pasak pašnekovo, reikia pasikviesti vietinius medžiotojus, kurie turi teisę medžioti tuose plotuose, tačiau tik tuo atveju, jei gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų savininkai ar valdytojai tam neprieštarauja. Tokiu atveju rekomenduočiau pasirašyti rašytinį sutikimą, kad vėliau nekiltų nesusipratimų dėl medžiotojų kaltės. Jei tai vienkiemis tokį suderinimą bus paprasta sudaryti, jei kaimas ar gyvenvietė bus sudėtingiau, nes be sutikimo šaudyti (medžioti) arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų draudžiama.
Apskritai pagalbos suteikimo vietos gyventojams tokiose situacijose klausimas yra rajoninės medžiotojų draugijos kompetencijų ir veiklumo klausimas. Jeigu reikia galima pasitelkti vietines tarnybas VMVT arba AAD ir ieškoti sprendinių, kurie gali būti koordinuojami įtraukiant ir vietos seniūnijos atsakingus asmenis. Turint geranoriškumo visuomet galima rasti išeitį ar problemos sprendimą iš situacijos. Žinant LMŽD Varėnos skyriaus neveiklumą, nestebina, kad tokios situacijos iškyla į viešumą, užuot išsprendus problemą ir pagelbstint vietos gyventojams, tuo pačiu didinant pasitikėjimą vietos medžiotojais. Mano manymu ką galima padaryti minimum, tai paskolinti ir padėti paspęsti spąstus bei pabandyti sugauti nerimą keliančius gyvūnus.
Įsigykite naujausią žurnalo numerį internetu!
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
