Patirtis

Medžioklė su varovais Švedijos medžiotojų asociacijos plotuose0

Nuotrauka: Linda Dombrovska

Švedijos medžiotojų asociacijos tvarkomas ūkis yra pavyzdinis. Jai priklauso ne tik medžioklės plotai, didžiulis biuro pastatas su parduotuve ir restoranu, bet ir XVII amžiaus pilis bei viešbutis. Taip pat ten įkurtas mažytis zoologijos sodas, kuriame galima iš arti apžiūrėti briedžius, muflonus, kurtinius ir kitus Švedijos faunos atstovus. Organizacijoje dirba daugiau kaip šimtas darbuotojų, kurių užduotis – rūpintis šalies medžiotojų interesais. Reikia pasakyti, kad jiems tai pavyksta, nes apklausos rodo, jog dauguma Švedijos gyventojų reiškia paramą medžioklei.

Po oficialių susitikimų, kalbų ir darbo grupių apsilankėme zoologijos sode, kur galėjome iš tiesų pažvelgti briedžiui į akis. Viena diena buvo skirta medžioklei su varovais – poros tūkstančių hektarų plotuose. Medžioti leidžiama briedžių jauniklius, stirnų patinus ir jauniklius, tauriųjų elnių jauniklius, pateles ir patiną su ragais iki aštuonių šakų. Taip pat šernus – visus, išskyrus pateles, didesnes nei 70 kg. Valgiaraštyje pateikti ir danieliai – leidžiamas vienas didelis suaugęs patinas, taip pat jaunikliai ir patelės.

Kadangi danieliaus iki šiol neteko sumedžioti, visas viltis dėjau į jį. O jeigu dar pasitaikytų tas didelis patinas… Dar galima medžioti lapes, kaip įrašyta programoje – bet kokias. Švedijoje vilkų medžioklė tuo metu nebuvo leidžiama. Šioje šalyje apie tai diskutuojama ilgus metus. Kasmet kita tvarka, kitos sąlygos: vienus metus medžioti leidžiama, kitus – vėl ne. O jeigu vilkas sumedžiojamas nelegaliai, už tai gresia ketveri metai kalėjimo!

Medžioklė Švedijos medžiotojų asociacijos plotuose

Saugos reikalavimai per medžioklę su varovais Švedijoje praktiškai tokie patys, kaip pas mus. Vienas skirtumas – šauti į gyvūną galima tik tada, kai už jo kokia nors kliūtis – kalnas, didelis akmuo, – o medis nesiskaito. Šios sąlygos reikia laikytis ir tada, kai šaunama iš bokštelio, o šiuose medžioklės plotuose jų yra kiekvienoje stovėjimo vietoje.

Pagalvojau, kad Lietuvoje šio reikalavimo įgyvendinti nepavyktų, nes, kitaip nei Švedijoje, pas mus nėra didelių akmenų visose pusėse. Taip pat visi turi dėvėti ryškias kepures, bet dauguma vietinių ir taip vilki ryškias striukes. Ginklą galima užtaisyti tik stovėjimo vietoje, kiekvienas medžiotojas turi užtikrinti saugų šūvio kampą, taip pat specialiai primenama: prieš šaudamas įsitikink, kad netoliese nėra šuns. Netyčia nušovus medžioklinį šunį, gali tekti susimokėti net iki 10 tūkstančių eurų.

Kadangi mano gimimo diena sutapo su medžioklės varant diena, tikėjausi kokio gero trofėjaus, kad ir to vienintelio danieliaus… Kur jau ten! Vilties turėjau tiksliai dešimt pirmo kvartalo minučių, kai medžiotojas iš Bulgarijos pranešė sumedžiojęs vienintelį raguotą danielių iš medžiotinų gyvūnų sąrašo. Ši žinia mane kiek suerzino. Bulgarijoje juk galybė danielių! Kodėl tokia sėkmė turėjo nusišypsoti medžiotojui, kuriam danielius nėra ypatingas laimikis? Bet, kaip sakoma, tokia ta medžioklė!

Pirmame kvartale man niekas neišėjo, tik mačiau, kaip palei medžiotojo iš Maltos bokštelį elegantiškai prašuoliavo danielė. Jis net ginklo į rankas nebuvo paėmęs, karabinas kaip stovėjo atremtas į bokštelio kampą, taip ir liko stovėti. Medžiotojas paskui pasakojo, kad žiūrėjo į stirną, bėgusią kitoje pusėje, ir danielę pamatė tik tada, kai jau buvo per vėlu!

Antras varymas žadėjo būti sėkmingesnis. Mano stovėjimo vieta buvo kvartalo viduryje, ant kalnelio su puikiu vaizdu. Įdomu, kad ir kelias iki bokštelio pažymėtas ryškiomis juostomis, kad medžiotojas nepasiklystų.

Prasidėjus varymui, mačiau danieliaus patelę ir jauniklį, tada dar vieną, bet visi buvo per toli, kad saugiai iššaučiau. Dar daugiau maišaties įnešė tai, kad kvartale buvo ir šunų savininkai, kurie judėjo kartu su savo keturkojais. Tokių mums tipiškų varovų visai nebuvo, tik šunų šeimininkai. Nors jie ir buvo apsirengę ryškiai, praktiškai neišleido jokio garso, gal tik retkarčiais sušvilpdavo šuniui, tad buvo beveik neįmanoma suprasti, kur tiksliai jie yra. Stovėjau ir ilgai tyrinėjau kampus, kuriais galėčiau iššauti, kai už gyvūno būna kokia nors kliūtis. Supratau, kad tokio šūvio paleisti praktiškai neįmanoma, arba reikėtų paprašyti gyvūno sustoti taip, kad už jo būtų akmuo ar kalnelis.

Paskui kvartalo pradžioje, kitapus proskynos, pastebėjau šernų, bet ir tie buvo per toli. Pranešiau per raciją, ką pastebėjusi. Miške girdėjau šunų lojimą, kažkur palei kraštą nubėgo danielius, flange suskambo šūviai. Tada, kai jau atrodė, kad neliko jokių vilčių, iš miško išėjo žmogus su savo šunimis, kurie nubėgo tiesiai ten, kur pastebėjau šernus. Prasidėjo lojimas ir visai netrukus šernus pamačiau vėl.
Būrelis lyg ir nubėgo šalin, tada apsisuko ir ėmė bėgti mano kryptimi. Atžalynas jau buvo toks didelis, kad tegalėjai pastebėti kokio šerniuko nugarą. Iššauti – neįmanoma. Juolab, kad ten buvo ir varovas. Arčiausiai manęs buvęs šerniukas nubėgo kaip tik palei jį. Taip ir likau žiūrėti, nepaleidusi nė vieno šūvio. Užtat flanguose pasigirdo kitų paleisti šūviai ir jau netrukus sužinojau, kad sumedžiotas šernas.

Lapkritį dienos trumpos ir su visais pietumis laiko užteko dar vienam kvartalui. Tuomet jau pradėjo pūsti nemalonus vėjas, krito kažkokia šlapdriba. Trečią kvartalą praleidau, stengdamasi nesušalti. Vieną danielių mačiau, bet labai toli.

Po medžioklės prie medžiotojų dvaro įvyko pagerbimas. Vis dėlto iš esmės Švedijoje pernelyg nesilaikoma jokių gyvūnų pagerbimo tradicijų, nes, kaip patys sako, jie medžioja mėsai. Tačiau šį kartą procesas vyko pagal visus kanonus: eglišakių kilimas, lapai, tinkamai paguldyti gyvūnai, padėkos kalbos ir sveikinimai.

Susiję straipsniai

Nors Diana mano gimimo dieną sėkmės neatnešė, vis tiek liko daugybė įspūdžių, naujų idėjų ir apskritai puiki proga pamedžioti kitoje šaltyje – pamatyti, kaip tai daroma ten.

Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.